TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Joninės nėrarestoranų draugas

2011 06 23 0:00
Vis dėlto Joninės yra ne restoranų, o gamtos šventė.
LŽ archyvo nuotrauka

Per Jonines didieji miestai ištuštėja, o restoranų apyvarta krenta trečdaliu. Tuo metu Žemaitijoje, kur ši šventė populiariausia, laisvų vietų poilsio įstaigose nebėra.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad nors šiemet turistų srautai ir nemenki, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, įprastai per Jonines viešbučiai ir restoranai lieka apytuščiai. "Restoranams, naktiniams klubams ir vietiniam verslui Joninės tampa problema, nes žmonės išvažiuoja į sodybas, kurortus ir didieji miestai ištuštėja", - sakė ji. E.Šiškauskienė pasakojo, kad specialiai dėl Joninių turistai į Lietuvą nevažiuoja. Antai kaimynai latviai patys jas švenčia. Jeigu renginiai numatomi iš anksto, prieš metus, atvykstamojo turizmo agentūros juos įtraukia į savo programas. Anot jos, daugiau turistų, ypač iš kaimynių šalių, į Lietuvą suplūsta per Kalėdas ar Naujuosius metus. Per šias šventes Druskininkuose ir kituose kurortuose apsistoja nemažai rusų bei baltarusių. Pernai Lietuvą aplankė 1,5 mln. svečių, šiemet bus siekiama pritraukti iki 2 mln. lankytojų. "Gerai, kad dėl mokesčių lengvatos grįžome į konkurencinę rinką Europoje ir dėl turistų galime grumtis su kaimynais latviais ir lenkais", - teigė E.Šiškauskienė.

Trečdaliu mažiau

Gediminas Balnis, UAB "Vičiūnų restoranų grupės", valdančios "Katpedėlės", "Carskoje selo", "Charlie" restoranų tinklą, direktorius, patvirtino, kad per Jonines didmiesčių restoranai ištuštėja. "Joninių dieną didžiuosiuose miestuose apyvarta labai nukenčia, pernai ji krito apie 30 proc., o mažesniuose miestuose - ne taip smarkiai. Jono vardas buvo populiaresnis anksčiau, taigi vardines švenčia vyresnio amžiaus žmonės, jų daugiau gyvena rajonuose. Siekdami per šventę pritraukti lankytojų, pavyzdžiui, Kaune kartu su partneriu "Akropoliu" teikiame nuolaidas. Vis dėlto Joninės yra ne restorano šventė, o gamtos, taigi tenka su tuo susitaikyti", - pripažino G.Balnis.

Dainius Kalina, UAB "Čili Holdings" valdybos pirmininkas, sakė, kad jeigu per Jonines būna geri orai, Vilniuje ir Kaune smarkiai juntamas restoranų apyvartos sumažėjimas, bet ją kompensuoja "Čili" restoranų pardavimas Druskininkuose, Klaipėdoje ir Palangoje. "Kadangi mūsų tinklas didelis, pajamos išsilygina. Be to, jeigu lyja lietus, pardavimas mieste nekrenta. Priešingai, apyvarta paauga iki 3-5 procentų. Ją didina ir turistai. Nuo birželio dėl turistų pajamų augimą juntame kiekvieną savaitgalį", - teigė D.Kalina.

Restoranų grupė "Fortas" ir "Da Antonio" taip pat yra iš anksto susitaikę su tradiciškai mažesniu darbo krūviu per Jonines. "Žmonės juda iš miestų, tad automatiškai mūsų pajamos sumažėja. Tai labai natūralu ir dėsninga, mes tai žinome iš anksto", - sakė "Forto" darbuotojai. Sostinės senamiestyje įsikūręs muzikinis klubas "Tamsta" jau ne pirmą vasarą išvis užsidaro.

Tuo metu "Belmonto" pramogų ir poilsio centras Vilniuje per šias Jonines tikisi didelio užimtumo, nes laukia atvykstant daug turistinių agentūrų, kurios atveš užsieniečių. Šis centras traukia ir vietinius gyventojus, kurie per ilgas poilsio dienas neišvažiuoja iš Vilniaus.

Turizmas atsigauna

Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė, tvirtino, kad Joninių kaip ir kitų kalendorinių švenčių šventimas priklauso nuo to, ar laisvos ne darbo dienos sutampa su laisvadieniais užsienyje. "Jeigu ilgasis savaitgalis yra tik Lietuvoje, įtakos jam turi tik lietuvaičių apsisprendimas, kur jį praleisti. Šiuo metu populiarus pajūris, kaimynių šalių lankymas, trijų dienų kelionės keltu į Stokholmą, kelionės autobusu į Čekiją, Vengriją. Lietuviai važiuoja į Jūrmalos, Ventspilio pajūrį, o latviai - į Palangos, Neringos paplūdimius", - sakė D.Mažeikaitė. - Atvykstamasis turizmas, palyginti su 2009 metais, atsigauna. Nemažai pirmą kartą į Lietuvą atvykstančių turistų turi kelionės paketus, jie pasitiki kelionių organizatoriais. Kaimynai atvažiuoja ne tik pailsėti, bet ir tvarkyti verslo reikalų. Dviejų trijų dienų lankytojų grupių gausu ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš Latvijos ir Lenkijos."

Švenčia parkuose

Joninių laužus lietuviai mėgsta deginti Platelių, Kernavės ir kituose Lietuvos regioniniuose parkuose. Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos administratorius Gedas Kukanauskas teigė, kad populiariausia Joninių šventė yra Žemaitijos nacionaliniame parke, organizuojama prie Platelių ežero. "Tai viena iš dviejų didžiausių nacionalinių švenčių Žemaitijoje. Viena - Joninės, kita - Užgavėnės. Žemaičiai visais laikais nepraleisdavo Joninių šventės", - sakė jis. Per Jonines prie Platelių ežero vidutiniškai susirenka nuo 300 iki 500 poilsiautojų. Šiemet laukiama apie 300 žmonių, iš jų apie 50 bus šventės dalyvių. Kaimo turizmo sodybos Žemaitijos nacionaliniame parke Joninių išvakarėse sausakimšos - laisvų vietų nebuvo jau savaitės viduryje.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologė Rasa Morkūnaitė tvirtino, kad laisvų dienų skaičius lemia, kiek į Verkių dvaro parką susirenka Rasų šventės dalyvių, vidutiniškai jų būna 2-3 tūkstančiai. "Prieš porą metų buvo antplūdis - turėjome apie 10 tūkst. svečių, o šiemet greičiausiai susirinks apie porą tūkstančių. Nakvynei ši vieta nėra pritaikyta. Kadangi parkas yra miesto teritorijoje, žmonės atvažiuoja savo transportu, sulaukia ryto ir išvyksta viešuoju transportu, kviečia taksi", - teigė R.Morkūnaitė.

Skaičiai

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) skelbia, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė 39,4 proc. daugiau turistų nei pernai. Lietuvos komercinėse įstaigose praėjusiais metais apsistojo 107 tūkst., o per šių metų I ketvirtį - 150 tūkst. turistų.

Turistų srautų iš Rusijos didėjimas per pirmą šių metų ketvirtį siekia 61 proc., iš Baltarusijos - 53, iš Lenkijos - 28, iš Vokietijos - 31, iš Estijos - 34, iš Didžiosios Britanijos - 21, iš Norvegijos - 57, iš Nyderlandų - 34, iš Belgijos - 31 proc., iš JAV - 68, iš Suomijos - 85 proc., iš Ispanijos - 71 procentą.

Didžiausias turistų srautų augimo rekordas šių metų pirmąjį ketvirtį priklauso Ukrainai. Svečių iš šios šalies srautas siekia net 104 procentus. Vietinio turizmo augimas siekė 7,6 procento. "Džiaugiamės šiais rodikliais, tačiau turime dar labiau tobulinti pasirinktas strategijas, dar intensyviau dirbti su prioritetinėmis turizmo rinkomis, nepamiršdami ir kitų. Be to, Ūkio ministerija mums iškėlė uždavinį: metinį praėjusių metų turistų skaičių - 1,5 mln. - padidinti iki 2 milijonų. Sieksime šio ambicingo tikslo", - sakė VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"