TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jungs ar skirs mus elektros tiltas nuo Europos?

2007 05 02 0:00
Kyla įtarimų, kad planuojama energetikos sistemos pertvarka iš Rusijos glėbio Lietuvos neišvaduos.
LŽ archyvo nuotrauka

Buvusios SSRS satelitės Vidurio Europos valstybės (Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Vakarų Ukraina), dar netapusios Europos Sąjungos (ES) narėmis, ėmėsi savo elektros tinklus integruoti į Europos tinklus

Ryžtingai atsiribojusios nuo Rusijos elektros tinklo jos ėmė sinchroniškai dirbti su europine elektros energijos perdavimo sistema.

Baltijos šalys yra vienintelės ES valstybės, pasilikusios rusiškų elektros standartų erdvėje.

Ar pasistatę naują atominę elektrinę ir toliau liksime priklausomi nuo rusiškos sistemos, priklausys nuo mūsų apsisprendimo, kurioje vietoje statyti nuolatinės srovės intarpą (keitiklį): jungtyje su Europa ar su Rusija.

Kad veiktų sinchroniškai, Baltijos šalių elektros energetinė sistema tiesioginėmis jungtimis sujungta su Rusijos sistema. Todėl ji priversta gaminti rusiškų standartų, prastesnės kokybės elektros energiją. Dėl šios priežasties tiesioginė jungtis ir sinchroninis darbas su europine sistema šiandien neįmanomi.

Esant tokioms aplinkybėms energijos kaita tarp rusiškos elektros energetikos sistemos, jungiančios Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Baltijos valstybes, bei europinės sistemos galima tik per keitiklį. Jungtyje su Lenkija numatytas 1000 megavatų galios keitiklis. Tai didelės galios stacionarus energetikos objektas, galintis eksportuojamą rusiškų standartų elektros energiją pakeisti į europinių standartų ir veikti atvirkščiai elektros energiją importuojant.

Realizavusios šią elektros energijos tilto schemą Baltijos šalys neapibrėžtam laikui pasmerks save likti rusiškoje elektros energetikos sistemoje.

Tokiu atveju mūsų elektros energetikos sistemos darbas taptų visiškai priklausomas nuo Rusijos bendros energetinės sistemos. Rusija nepasirašiusi energetikos chartijos, dėl to Baltijos šalims sunku ir bus dar sunkiau dalyvauti ES elektros rinkoje. Nesavarankiška elektros energijos sistema kelia grėsmę ir valstybės saugumui.

Tik europinės elektros energijos perdavimo sistemos narys gali būti visateisis bendros elektros, technologijų ir kapitalo rinkos dalyvis.

Apie elektros energetikos sistemos įsiliejimo į europinės elektros energijos perdavimo sistemą pranašumus liudija tai, kad šalys ES narės, buvusios SSRS satelitės, atkirto 11 su rusiškąja sistema veikiančių linijų dar netapusios ES narėmis.

Dabar atliekama studija dėl rusiškos ir europinės elektros energetikos sistemų sinchroninio susiliejimo. Maža tikimybė, kad Rusija sutiks savo elektrines taikyti prie europinių standartų. O mūsų viltys, kad Rusija išspręs mūsų elektros tinklų tiesioginio sujungimo su ES tinklais problemą - utopinės.

Šių metų pradžioje Seimas patvirtino naują Nacionalinės energetikos strategiją (Strategija). Joje numatyta sujungti Baltijos ir ES elektros tinklus. Nutarimas geras. Tačiau susirūpinimą kelia veiksmai planuojant naują branduolinę jėgainę bei sistemos pertvarką. Ar Strategijos nuostatos neliks tik deklaracijos, o Baltijos šalių energetinė sistema ir toliau bus Rusijos bendros energetinės sistemos dalis?

Strategija numato pastatyti jungtį su Lenkija iki 2012 metų. Tai trejais metais anksčiau, nei bus įdiegtos techninės priemonės darbui su europine elektros energijos perdavimo sistema. Iš to galima spręsti, kad keitiklis jungtyje su Lenkija numatytas sąmoningai paliekant Lietuvą ir kitas Baltijos šalis rusiškų elektros standartų erdvėje.

Matydami tokį pavojų grupė Nepriklausomybės Akto signatarų bei Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros profesorių pasirašė viešą kreipimąsi į Vyriausybės vadovą ir pateikė paprastą problemos sprendimą. Jo esmė - siūlymas iki minimumo sumažinti tarpvalstybinių elektros jungčių skaičių su Rusija ir Baltarusija, iš pradžių apsiriboti tik viena. Per ją būtų vykdomi visi Baltijos valstybių energetiniai mainai su Rytais. Todėl užuot stačius, kaip numatyta, 1000 megavatų keitiklį Alytuje, jį reikėtų statyti naujos atominės elektrinės teritorijoje. Taip būtų palaikomas ryšys su bendra Rusijos energetine sistema.

Suomiją, kurios energetinis potencialas kur kas didesnis nei visų Baltijos valstybių, tenkina 1000 megavatų keitiklis, palaikantis ryšį su Rusija. Kodėl tokia galia neturėtų tenkinti mūsų?

Tiesiogine jungtimi prisijungę prie ES elektros tinklų ne tik taptume europinės elektros energijos sistemos dalyviai, bet ir visiems laikams atsikratytume Rusijos elektros monopolio.

Ši idėja jau sulaukė aštraus ir organizuoto pasipriešinimo. Lietuvoje aktyviai veikia politinės ir ūkinės jėgos, kurias tenkina šalies status quo. Kova už nepriklausomą energetiką vertintina kaip kovos už Lietuvos nepriklausomybę tąsa. Tik šiuo atveju kovoti teks ne su išorės, o su vidaus jėgomis - interesų grupėmis.

Sprendimas statyti bendrą lietuvių, latvių, estų ir lenkų atominę elektrinę suteikia neeilinę progą suvienyti šių šalių energetikų pastangas ir išspręsti visiems aktualias, jau gerokai įsisenėjusias energetinės priklausomybės problemas. Liktume nesuprasti ateities kartų, jei praleistume progą padidinti ir Lietuvos elektroenergetinės sistemos savarankiško valdymo galimybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"