TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jungtis su Švedija - ir rusų elektrai

2010 09 30 0:00
Ekspertai įspėja, kad ES ir Lietuvos bei Švedijos bendrovių lėšomis statoma jungtis gali būti naudingesnė Rusijai, o ne Lietuvai.
LŽ archyvo nuotrauka

Elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos projektas sėkmingai stumiasi į priekį, įgyvendinamas Europos Sąjungos fondų, lietuvių bei švedų bendrovių lėšomis. Tačiau ekspertai įspėja, kad jungtį nutiesus, bet nepastačius Lietuvoje naujos atominės elektrinės ji taptų tiltu rusiškai elektrai eksportuoti į Skandinavijos rinką, o Lietuvos energetinės priklausomybės problemos dar paaštrėtų.

"Projektas vyksta gerai, link įvertinimo "labai gerai". Viskas bus padaryta gerai ir laiku", - paprašytas įvertinti projekto "NordBalt" eigą LŽ tikino Antanas Malikėnas, už švediškosios jungties projektą atsakingos UAB "InterLinks" generalinis direktorius. Energetikos ministerijos parengtame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte nurodoma, kad 700 megavatų galios jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos "NordBalt" bus pradėta eksploatuoti iki 2015-ųjų gruodžio.

Šeštaisiais narystės Europos Sąjungoje (ES) metais Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemos tebėra atskira sala, neturinti jungčių su Vakarų šalių sistemomis, išskyrus palyginti nedidelio galingumo jungtį tarp Estijos ir Suomijos. Faktiškai Baltijos šalių sistemos yra buvusios Sovietų Sąjungos energetinės sistemos dalis, o prekyba elektra tegalima tik su kaimynėmis iš Rytų. "Teisiškai mes priklausome ES bendruomenei, tačiau energetiškai esame Rytų sistemos dalis. Svarbiausias tikslas - iki 2020 metų išsiveržti iš izoliacijos", - strateginį tikslą nurodo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Planuojama, kad energetinės nepriklausomybės garantu taps trys projektai - Baltijos jūros dugnu paklotas minėtasis kabelis "NordBalt", iki 2016-ųjų pabaigos planuojama pastatyti elektros linija Lietuva-Lenkija bei naujoji atominė elektrinė, kuri, kaip viliamasi, bus pradėta eksploatuoti 2020 metais. Jeigu iš viso bus.

Šiemet kasmetinėje Rygos saugumo konferencijoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie Baltijos jūros ekonomikos raidą ir saugumą, pabrėžė bendros elektros rinkos Baltijos valstybėse sukūrimo svarbą. Pasak jos, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija padarys Baltijos valstybes visiškai nepriklausomas nuo Rusijos energijos tiekimo. Tačiau prezidentė pabrėžė, kad Lenkija, Vokietija, Baltijos ir Šiaurės šalys turi aktyviau koordinuoti savo veiksmus ir gilinti bendradarbiavimą. "Metas pagalvoti apie bendrus veiksmus, kurių mums kol kas trūksta. Nematau prasmės statyti antrąją Ignaliną, jeigu negalime susitarti, kur tekės ten pagaminta elektros energija. Pirmiausia reikia pasirūpinti sujungti į vieną sistemą Baltijos šalių elektros tiekimo linijas", - Rygoje pareiškė D.Grybauskaitė.

Rangovus parinks šiemet

Kol kas iš visų trijų strateginių projektų sparčiausiai į priekį stumiasi "NordBalt". A.Malikėnas LŽ dėsto griežtą įvykių kalendorių - su pagrindiniais rangovais, kurie gamins jūrinį elektros kabelį, sutartis bus pasirašyta gruodžio 17-ąją, su srovės keitiklį gaminsiančia kompanija - gruodžio 30 dieną. "Kad gautume iš Europos Komisijos (EK) numatytas lėšas, trūks plyš privalome šiuos konkursus skaidriai baigti dar šiemet", - aiškina A.Malikėnas.

Rugpjūtį EK nusprendė skirti 131 mln. eurų finansavimą "NordBalt" elektros jungčiai, kurią įrengti įsipareigojo elektros perdavimo sistemų operatoriai "Svenska Kraftnat" - Švedijoje bei "Lietuvos energija" - Lietuvoje.

Papildomai Švedija ir Lietuva savo energetinių sistemų plėtrą finansuoja iš savo resursų. Skaičiuojama, kad visos šio projekto išlaidos sudarys apie 552 mln. eurų.

Pasak "Lietuvos energijos" specialistų, nuveikta ir nemažai kitų darbų - parengtas Klaipėdos transformatorių pastotės detalusis planas, pabaigtas jūros dugno tyrimas ir patvirtintas saugus maršrutas kabeliui kloti, parinktas rangovas specialiajam planui parengti.

"NordBalt" elektros jungtį sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminiai kabeliai ir keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Jungties ilgis sieks apie 450 kilometrų.

Viešieji pirkimai - švedų rankose

Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis ne vienus metus buvo minima visuose strateginiuose Lietuvos dokumentuose, tačiau projektas nuo kalbų link darbų visus tuos metus menkai tepasistūmėjo. Švedų valstybinė elektros perdavimo kompanija rimtai šio projekto ėmėsi tik pernai - kai Baltijos šalys garantavo, jog regione bus sukurta bendra regioninė elektros rinka. Tokį reikalavimą nedviprasmiškai išsakė aukščiausi Švedijos valdžios atstovai.

Švedai groja pirmu smuiku ir parenkant pagrindinius rangovus, kuriems atiteks šimtų milijonų litų vertės užsakymai. "Pasirašant "Lietuvos energijos" ir "Svenska Kraftnat" sutartis buvo numatyta, kad abiem šalims bendradarbiaujant viešieji pirkimai bus skelbiami Švedijoje. Tačiau lietuviai tiesiogiai ir aktyviai dirba pasiūlymus rengiant, juos vertinant", - lietuviško indėlio svarbą akcentuoja A.Malikėnas.

Jo teigimu, tokia schema pasirinkta, nes švedų elektros perdavimo bendrovė jau organizavo panašų konkursą ir turi daugiau patirties. Tačiau ir būdami konkursų organizatoriai vienašališkų sprendimų švedai priimti negalės - parenkant pagrindinius rangovus lietuviams numatyta veto teisė.

Neoficialiai kalbama ir apie kitas tokio pasirinkimo priežastis - esą norėta apsaugoti Lietuvos politikus nuo pagundos spausti konkursų organizatorius ir rangovus dėl finansinės paramos politinėms partijoms.

Laimės pigiausi

Tarptautinis konkursas buvo paskelbtas pernai spalį, o rugsėjo 6 dieną buvo gauti pretendentų pasiūlymai. "Paraiškas pateikė 4 kvalifikuoti kabelio gamintojai ir 3 keitiklių gamintojai. Dabar vyksta intensyvus jų nagrinėjimas. Laimėtoju bus pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs pretendentas", - tik tiek sakosi galįs atskleisti A.Malikėnas, kol konkursas nėra pasibaigęs.

Paaiškėjus nugalėtojui, bus žinomas ir techninis sprendimas, kaip bus įrengiamas susikirtimas su Baltijos jūros dugnu klojamu dujotiekiu "Nord Stream". "Su "Nord Stream" komanda esame aptarę preliminarias sutarties sąlygas, paskutinius taškus sudėliosime ir sutartį pasirašysime, kai turėsime konkurso nugalėtoją", - informuoja "InterLinks" vadovas. Anot jo, kol rangovas neparinktas, sutarties su "Nord Stream" pasirašyti negalima, nes kiekvienas iš keturių pretendentų siūlo kiek kitokį dujotiekio ir kabelio sankirtos techninį sprendimą.

Jei viskas eisis kaip planuojama, kabelis turėtų būti pradėtas gaminti 2012-2013 metais, jį instaliuoti numatoma 2014-2015 metais. Keitiklio statybos darbų pradžia planuojama 2013 metais.

Latviai naudosis, bet neprisideda

Latviai, prieš porą metų pareiškę, kad kabelis į Švediją galėtų būti klojamas nebūtinai iš Lietuvos teritorijos, ir net grasinę šį projektą blokuoti, jį vis dėlto paliko Lietuvai. Tačiau iš to gavo nemažai papildomos naudos.

Latvijos aukštos įtampos elektros tinklas bus stiprinamas, tam numatant 44 mln. eurų ES fondų paramą - tai traktuojama kaip "NordBalt" projekto dalis.

Be to, nors "NordBalt" jungtis yra skiriama viso regiono reikmėms, nei latviams, nei estams nereikia finansiškai prisidėti prie jos statybos. Tuo tarpu "Lietuvos energija" ir "Svenska Kraftnat" į šį infrastruktūrinį projektą meta ir nuosavas ar skolintas lėšas.

Jungtis - nekomercinė

"Pagrindinis tikslas - turėti gerai funkcionuojančią Baltijos rinką, o kabelis ir elektros linijos - tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje - yra tik priemonės šiam tikslui pasiekti", - svarbiausią tikslą nurodo A.Malikėnas.

Anot jo, išimčių panaudojant kabelio pralaidumą neturės nė vienas elektros gamintojas ar tiekėjas - pagal laisvosios rinkos principus pirmiausia bus perduodama pigiausiai nupirkta elektra.

"Netolimoje ateityje visa regiono elektros perdavimo infrastruktūra - elektros jungtys, taip pat ir "Estlink", kurio galingumai šiuo metu vis dar padalyti tarp projektą įgyvendinusių elektros bendrovių, bei aukštos įtampos tinklai - bus laisvai prieinama, jie taps ne komerciniais, o infrastruktūros objektais, kaip reikalauja ES direktyvos. O tai reiškia, kad jais tekančių energijos srautų kryptį nulems tik elektros kaina: elektra tekės iš tos pusės, kur ji tuo metu pigesnė", - aiškina specialistas.

A.Malikėnas viliasi, kad Lietuvoje pastačius naują atominę elektrinę joje pagaminta energija nemažais kiekiais bus eksportuojama į Skandinaviją. "Švedai tikisi, kad bus parduodama elektra ir iš Lietuvos. Švedijos pietuose nėra pakankamai elektros gamybos pajėgumų, tai deficitinis regionas, todėl jie noriai įgyvendina "NordBalt" projektą, stato jungtis ir su Norvegija", - sako jis.

Atvertų kelią rusams

Tačiau ekspertai įspėja, kad ES ir Lietuvos bei Švedijos bendrovių lėšomis statoma jungtis gali būtų naudingesnė Rusijai, o ne Lietuvai. "Rusiškos elektros eksportuotojai - bendrovei "Inter RAO JES" kabelis "NordBalt" gali tapti vartais į Vakarų rinkas, jiems reikėtų tik susitarti su Baltarusija dėl energijos tranzito. Rusai tokių interesų visada turėjo, šis pavojus niekur nedingo", - LŽ įspėja nepriklausomas ekonomikos analitikas Valdemaras Katkus.

Jis įsitikinęs, kad "NordBalt" Lietuvos energetinę nepriklausomybę sustiprins tik tokiu atveju, jei Lietuvoje bus pastatyta nauja atominė jėgainė. "Nepasistatę elektrinės ir neturėdami pakankamai savos elektros energijos, užkertame sau kelią integruotis į Vakarų rinką", - tvirtina V.Katkus.

Jo įsitikinimu, Baltijos regiono energetinė nepriklausomybė galima tik gaminant pakankamai savos energijos, kuri Baltijos ir Skandinavijos rinkose konkuruotų su rusiška elektra. Šiuo metu, sustabdžius Ignalinos atominę jėgainę, Lietuva nemažai elektros importuoja, daugiausia - iš Rusijos, kur ji pigesnė. Vietinės šiluminės elektrinės energiją gamina daugiausia kūrendamos rusiškas gamtines dujas, o šių kainai išaugus lietuviška elektra yra brangi ir rinkose nekonkurencinga.

Rusų norus pasinaudoti Lietuvos elektros jungtimis rodo ir neseniai paskelbta informacija apie sutartis, pagal kurias Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės jėgainės elektrą "Inter RAO JES" esą ketina eksportuoti per dar nepastatytas jungtis su Lenkija ir Švedija.

Bet A.Malikėnas mano, kad to nereikėtų baimintis pirmiausia dėl techninių priežasčių. "Veikiausiai Baltijos atominės jėgainės projektas kol kas - daugiau kalbos. Jei jos kartais virstų darbais, didesniems eksporto kiekiams tektų stiprinti linijas tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, o tai jau priklauso nuo mūsų. Tačiau jokie derinimai dar nepradėti, nė kalbos apie tai su elektrinės statytojais nebuvo", - nurodo jis.

Kiek anksčiau rusų įmonės atstovai yrą siūlę Lietuvai stiprinti elektros linijas Sovetskas - Klaipėda ir Sovetskas - Jurbarkas.

Anot A.Malikėno, svarbiausia yra galimybė rinktis, kur pirkti ar parduoti elektrą, o ji atsiras tik pastačius jungtį. "Galima sakyti, kad energetinės nepriklausomybės atžvilgiu "NordBalt" prilygs vienam naujos atominės jėgainės blokui. Iki šiol esame priversti elektrą pirkti tik iš Rytų, ir pardavėjas gali mums diktuoti sąlygas. Atsiradus jungčiai, daug kas keičiasi. Net galimybė prireikus pirkti elektros Skandinavijoje, kad ir brangiai, iš esmės keičia padėtį", - tvirtina pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"