TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jungtys su Švedija ir Lenkija nebūtinai atpigins elektrą

2015 08 26 6:00
Iš Lietuvos į Lenkiją nusidrieksiantis 500 MW galios elektros tiltas sujungs Baltijos šalis ir Vakarų Europą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šių metų pabaigoje pradėsiančios veikti jungtys su Švedija ir Lenkija padės užtikrinti stabilų bei sklandų elektros energijos srautą į Lietuvą ir iš jos. Taip anksčiau energetine sala vadinta Lietuva taps elektros tranzito valstybe.

Tačiau dėl šios priežasties jungčių įtaka kainų mažėjimui gali ir nebūti tokia didelė, kokios tikimasi, taip mano Latvijos energetikos bendrovės „Latvenergo“ antrinės įmonės „Elektrum Lietuva“ pardavimų direktorius Martynas Giga.

Padidins energetinį saugumą

Šiuo metu Lietuva yra itin priklausoma nuo elektros energijos pasiūlos kaimyninėse rinkose, mat ji importuoja apie du trečdalius visos suvartojamos elektros energijos. Pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija elektros importo apimtis greičiausiai dar padidės, taip duodama apčiuopiamą naudą vartotojams. Tačiau M. Giga perspėja, kad pabrėžiant teigiamą jungčių įtaką nevertėtų koncentruotis vien tik į kainos pokyčių prognozes. Nes taip galima išleisti iš akių svarbiausią šių jungčių aspektą – energetinį saugumą.

Anot jo, 700 megavatų (MW) galios „Nord Balt“, sujungsianti Lietuvą su Švedija, sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš gausius hidroenergijos išteklius turinčių Šiaurės Europos šalių ir padės kurti bendrą rinką. Iš Lietuvos į kaimynę Lenkiją nusidrieksianti 500 MW galios „LitPol Link“ sujungs Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tiekimo infrastruktūrą.

„Elektros tiltai Lietuvos vartotojams yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirma, jungtys padės diversifikuoti šaltinius, iš kurių į Lietuvą tiekiama elektros energija. Vienu kabeliu nustojus tekėti elektros energijai, ji vartotojus pasieks kitu. Tai reiškia, kad neprognozuojamų įvykių, galinčių staigiai kilstelėti kainas ar sukelti kitų problemų, rizika susitrauks. Antra, Lietuvą pasieks pigesnė elektros energija iš Švedijos – mat galios srautas teka iš mažesnių kainų zonų į didesnių kainų zonas“, – pažymėjo M. Giga.

Šiuo metu vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekia apie 45 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh). Švedijoje, pasak energetiko, ši suma kai kuriais atvejais būna net penkis kartus mažesnė. Pavyzdžiui, Švedijos ketvirtojoje zonoje, kuri bus tiesiogiai sujungta su Lietuva, elektros energija liepą vidutiniškai kainavo 9,19 Eur/MWh. Lenkijoje kaina siekė 39 Eur/MWh.

Martynas Giga. / LŽ archyvo nuotrauka

Pajus verslo įmonės

„Teigiama dviejų minėtų veiksnių įtaka bus didžiausia kitąmet – 2016-aisiais. Ją iškart pajus verslo įmonės, kurioms tenka 71 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Vis dėlto elektros kaina mūsų šalies vartotojams gali nesumažėti taip smarkiai, kaip tikimasi“, – aiškino „Elektrum Lietuva“ pardavimų direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad po 2014 metais pasiekto piko, kai megavatvalandės kaina viršijo 50 eurų, 2015 metais kainų sumažėjimą iki 43–44 Eur/MWh lėmė atpigusios ir vietos gamintojų konkurencingumą padidinusios žaliavos bei dėl išaugusios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių smarkiai nukritusios kainos Skandinavijos kainų zonose.

„Atsižvelgiant į turimą informaciją ir ateities finansinius sandorius, kitąmet megavatvalandė elektros energijos turėtų atpigti iki maždaug 39 eurų. Labiausiai turėtų atpigti naktinė elektra, o dieninės elektros kainų mažėjimas gali smarkiai ir nepasijusti“, – prognozavo M. Giga.

Didesnė nauda Lenkijai

Atsargią kainų mažėjimo prognozę, anot jo, lemia ir situacija Lenkijoje. Rytiniuose kaimynės šalies regionuose elektrinių gamybos pajėgumas yra silpnas, todėl čia palyginti dažnai juntamas elektros energijos deficitas. Be to, elektra Lenkijoje kainuoja daugiau nei Švedijoje.

„Tiesa, pradėjus veikti „LitPol Link“, teks susidurti ir su įvairiais apribojimais dėl įvairių Lenkijos rytuose įgyvendinamų projektų. Iki pat 2020-ųjų vyksiantys darbai gali lemti tai, kad elektros energija minėta jungtimi kartais gali netekėti nė į vieną pusę. Tačiau vėliau sklandžiai pradėjusi veikti „LitPol Link“, ši jungtis suteiks galimybę Šiaurės šalims sugeneruojamos elektros energijos perteklių per Lietuvą eksportuoti į Lenkiją. Tad Lietuva taps pigesnės elektros energijos tranzito valstybe. „LitPol Link“ jungtis didesnę finansinę naudą gali duoti Lenkijos, o ne Lietuvos vartotojams“, – svarstė M. Giga.

Lietuvoje, anot jo, didžiausią įtaką kainoms turi čia veikiančios elektrinės. Jeigu jos nustotų gaminti brangią elektrą, o visą Lietuvos vartotojų poreikį patenkintų nenutrūkstamas importo srautas, vartotojai už elektrą mokėtų mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"