TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Juodieji brokeriai teršia lizdą

2013 08 20 6:00
V.Galinio teigimu, didelė dalis brokerio paslaugas teikiančių įmonių ar privačių brokerių dirba neskaidriai – nevykdo apskaitos, neteikia ataskaitų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dėl nekilnojamojo turto (NT) agentūrų bei individualiai dirbančių brokerių netinkamai apskaitytų sandorių ir nesumokėtų mokesčių valstybė praranda dešimtis milijonų litų. Nepaisant to, taikyti griežtesnius reikalavimus nesiryžtama jau kelerius metus.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) skaičiavimais, dėl juodųjų brokerių veiklos valstybė 2010 metais prarado apie 20-30 milijonų litų. Asociacijos direktoriaus Vytauto Galinio teigimu, šie skaičiai pastaruoju metu gali dvigubėti, nes tikrasis NT sandorių skaičius padidėjo beveik du kartus.

Tačiau jau trejus ar ketverius metus, kaip sakė pašnekovas, pastangos reglamentuoti brokerių veiklą bevaisės. LNTAA, kartu su kitais iniciatoriais, jau yra parengusi du projektus, neilgai laukus dienos šviesą išvys ir trečiasis. Jis bus siūlomas apsvarstyti Ūkio ministerijai.

„Bandysime teikti šį projektą Seimo nariams, kad jie siūlytų jį Vyriausybei, teiktų pastabas. Daug vilčių pasistūmėti į priekį turėjome dar praėjusiais metais, valdant konservatoriams, tačiau procesas sustojo ministerijos lygmeniu. Tąkart ministerija išsakė nuomonę, esą projektas Lietuvai nėra labai aktualus, neva ir be įstatymo brokerių veikla puikiai vykdoma. Tačiau asociacija brokerių veiklos reglamentavimą išskiria kaip prioritetinį klausimą“, - sakė V.Galinis. Jo teigimu, nereglamentuojama brokerių veikla ne tik leidžia valstybei nemokėti mokesčių, bet ir iškreipia konkurenciją rinkoje.

Ūkio ministerija pažymėjo, kad svarstant poreikį reguliuoti tam tikrą veiklą turėtų būti išsamiai išanalizuotas numatomas tokio sprendimo poveikis įvairiais aspektais, įvertinta, ar siektini tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. "NT brokerių reguliavimo klausimas yra kompleksinis, jis siejasi su konkurencijos klausimais, vartotojų apsauga, naujos administracinės naštos kūrimu. Neatlikus išsamios analizės negalima pasakyti, dėl kokių NT brokerio veiksmų būtina imtis griežtesnių apsaugos priemonių ir kodėl šiuo metu egzistuojanti apsauga, NT sandorių notarinio tvirtinimo reikalavimai yra nepakankami", - teigiama Ūkio ministerijos atsakyme LŽ.

Gadina kolegų reputaciją

V.Galinio teigimu, didelė dalis brokerio paslaugas teikiančių įmonių ar privačių brokerių dirba neskaidriai – nevykdo apskaitos, neteikia ataskaitų, nes veikti tokiu principu yra palanki terpė.

„Dėl to nesumokami mokesčiai, pažeidžiamos konkurencijos sąlygos. Mat įmonės, kurios veikia visiškai skaidriai, savo paslaugas turi parduoti net ir dvigubai brangiau nei nemokančios mokesčių. Tuo tarpu vartotojas paslaugos kokybę įvertina tik vėliau – pirmiausia juos renkasi pagal kainą. Taigi paprastai klientas lieka nepatenkintas ir viešoji nuomonė apie brokerius smarkiai smunka“, - paaiškino pašnekovas.

Nesant įstatymui, brokeriams netaikomi ir jokie kvalifikacijos reikalavimai. Šiuo metu teikti brokerio paslaugas gali bet kas, turintis individualios veiklos pažymą.

Nepriklausomas NT brokeris Artūras Krupauskas sakė manąs, kad brokeriai privalėtų gauti kvalifikacijos licenciją išlaikę egzaminą, pagal sukauptą patirtį. Be to, iš pradžių turėtų darbuotis kaip brokerio asistentai, o ne visaverčiai specialistai. Mat šiuo metu dėl netaikomų kvalifikacijos reikalavimų klientas negali būti garantuotas, kad gaus profesionalią paslaugą. „Vakar kepė bandeles, o šiandien įsidarbino solidžioje įmonėje ir tapo profesionaliu NT brokeriu. Tuo tarpu klientas kreipiasi į solidžią įmonę ir mano, kad bendrauja su profesionaliu, o ne visiškai patirties neturinčiu brokeriu“, - sakė jis.

Nekvalifikuotų brokerių nesugebėjimas profesionaliai atlikti savo darbų, anot pašnekovo, meta šešėlį ant visų šios profesijos atstovų. „Jaunas, nelabai kvalifikuotas brokeris sutinka su bet kokiomis sąlygomis, kad tik gautų NT objektą. Tačiau jei jis nesugeba išsiderėti geresnių sąlygų sau, įsivaizduokite, kaip sugebės atstovauti klientui ir gauti jam geresnę sandorio kainą. Toks brokeris tiesiog nori bet kokiais būdais įsitvirtinti rinkoje“, - svarstė jis.

Užsienyje veikla ribojama

„Dabar didžioji dalis juodųjų brokerių, kurie stengiasi išvengti mokesčių, su klientu sudaro žodinius susitarimus ir gali neįvykdyti savo įsipareigojimų. Teikiamas įstatymo projektas numato sąlygą sudaryti rašytines sutartis, kad vartotojui būtų aišku, kokią paslaugą jis gaus ir kiek už ją mokės bei kaip galės paslaugos atsisakyti“, - sakė V.Galinis.

Projekte, anot pašnekovo, kaip būtina sąlyga taip pat numatoma tinkama brokerio kvalifikacija - brokeriai turės išlaikyti egzaminus ir periodiškai gerinti žinias. Taip pat bus privaloma civilinė atsakomybė, kad padarę klaidų brokeriai savo klientui galėtų atlyginti žalą.

Anot V.Gailinio, kai kuriose šalyse įstatymai numato, kad NT sandoriai negali vykti be tarpininkų. Tokia tvarka taikoma Suomijoje, JAV, Italijoje ir kitose šalyse. „ Kadangi turtas yra brangus, jį parduodant galima padaryti klaidų ir daug nuostolių. Tik profesionalūs tarpininkai gali užtikrinti teisingą procesą“, - įsitikinęs jis.

Pašnekovo teigimu, brokerių įstatymai priimti daugumoje šalių. Pavyzdžiui, Lenkijoje brokerių veikla licencijuota dar prieš 2000 metus, prieš tampant Europos Sąjungos nare. Reglamentas nustatytas ir kaimynėje Estijoje, tuo tarpu Latvijoje brokeriai nėra kontroliuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"