TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūra įkvepia klaipėdiečius kurti unikalius verslus

2015 05 01 15:08
Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos miestas ir jūra neatsiejami. Todėl uostamiestyje jūra maitina ne tik stambų verslą. Mažų ir vidutinių įmonių savininkus jūra įkvepia kurti turistams skirtus unikalius produktus ir paslaugas.

VŠį „Versli Lietuva“ duomenimis, Klaipėdos mieste tūkstančiui gyventojų dabar tenka 33,9 mažų ir vidutinių įmonių, o apskrityje – 26,9. Šis rodiklis – vienas didžiausių Lietuvoje.

„Prieiga prie jūros lemia didesnius turistų srautus, didesnę tam tikrų prekių paklausą, didesnę priklausomybę nuo sezoniškumo. Tačiau dėl ši veiksnių Klaipėda pasižymi vienu iš aukščiausių šalyje verslumo rodikliu“, - teigė „Versli Lietuva“ vadovas Mantas Nocius.

Kad jūra gali įkvėpti kurti unikalų verslą rodo klaipėdiečio Tautvydo Kalvaičio pavyzdys. T. Kalvaitis – plačiai žinomų „Shkertik“ apyrankių, gaminamų iš laivams skirtų atraižų, sumanytojas. Prieš porą metų atsiradusios ir staiga išpopuliarėjusios „Shkertik“ apyrankės daromos iš laivams skirtų virvių atraižų, tarp buriuotojų vadinamų „škertikais“.

Pasak apyrankių idėjos autoriaus, apyrankių verslas užgimė spontaniškai suraizgius dovanėlę iš burėms pririšti skirtos virvės atraižos – vaikino darbą pamatę draugai taip pat panoro pasipuošti apyrankėmis „iš jūros“.

„Masinę gamybą pradėjau praėjus mėnesiui nuo pirmosios apyrankės sumezgimo. Iš pradžių apyrankės buvo nedidelis, pelną nešantis pomėgis, o dabar tai – mano pragyvenimo šaltinis“, – teigė „Shkertik“ idėjos autorius ir įgyvendintojas T. Kalvaitis.

Originalių idėjų atsiradimą gali paskatinti ir jūros krašto sezoniškumas. Vita Aušrienė – Klaipėdos apskrityje esančio „Radailių dvaro“ savininkė – norėdama sulaukti turistų ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, surizikavo greta įkurdama unikalų, kelių hektarų ploto Dinozaurų parką su keliomis dešimtimis tikroviško dydžio riaumojančių ir judančių muliažų.

„Sezoniškumas – didžiausia Klaipėdos bėda. Buvo metas, kai su vyru turėjome apsispręsti, ar egzistuoti, ar gyventi...ir pasirinkom gyvenimą, – kalbėjo V. Aušrienė. – Buvome bankrutavę, tačiau svarbu nenuleisti rankų ir kažką daryti, nes nieko nedarydamas nesužinosi, ar tau pavyks. Vis sulaukdavom klausimo: „Kodėl turėtume pas jus atvažiuoti?“, todėl nusprendėme imtis rizikos ir atidaryti Baltijos šalyse neregėtą dalyką – dinozaurų parką. Dabar jau galime klausiantiems atsakyti: „Štai dėl ko!“

„Radailių dvarą“ kasmet aplanko turistai iš Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado bei visos Lietuvos.

Nors klaipėdietė Greta Pušinskytė – abiturientė, jos prieš porą metų sukurti lininiai daugkartinio naudojimo rūšiavimo krepšiai „SortBox“ jau sulaukia tūkstantinių užsakymų. Pasak merginos, rūšiavimui skirto krepšio idėja gimė palaipsniui, sąmoningai ieškant, kokiu tikslu būtų galima įkurti Mokomąją mokinių bendrovę.

„Pastebėjau, kad bute nėra kur pasistatyti trijų skirtingų rūšiavimo šiukšliadėžių, o jei viskas kraunama į vieną maišą, išnešus šiukšles turinį tenka iš naujo išrūšiuoti į skirtingoms atliekoms skirtus konteinerius. Pagalvojau, kad būtų neblogai padaryti tokią šiukšliadėžę, kuri derintųsi prie aplinkos ir atspindėtų lietuviškumą. Visų rūšių atliekoms skirto maišo rėmą pasirinkau daryti iš medžio, o jį patį – iš su lietuviškumu besisiejančios medžiagos – lino“, – pasakojo mergina.

JŪROS EKONOMIKA SKAIČIAIS

Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 metais jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių.

Praėjusiais metais aktyvi buvo ir Klaipėdos uosto bei keleivinės jūrų laivininkystės veikla. 2014 metais konteinerių krova pasiekė rekordinį kiekį 5,61 mln. tonų. Kruiziniais laivais atvyko 57,8 tūkst. turistų ir tai buvo didžiausias visų laikų skaičius, per metus paaugęs net 76 proc.

Šaltinis: „Versli Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"