TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūra – įkvėpimas, priežastis ir paskata originaliam verslui

2015 04 27 15:10
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotrauka

Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas įsikūręs prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi. Daugelio jų rodikliai puikūs. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc., ir 2014 metais jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į keliolika pasaulio valstybių.

Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti. „Tiek Klaipėdos uosto, tiek keleivinės jūrų laivininkystės veikla praėjusiais metais buvo aktyvi ir veržli. 2014 metais konteinerių krova buvo rekordinė ir pasiekė 5,61 mln. t. Įdomu tai, kad kruiziniais laivais atvyko 57,8 tūkst. turistų – tai buvo didžiausias visų laikų skaičius, per metus paaugęs net 76 proc.“, – sakė ministras.

Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ vadovo Manto Nociaus, jūra neabejotinai paskatina įvairių, neretai orientuotų į turistus, verslų kūrimąsi. Klaipėdos mieste tūkstančiui gyventojų tenka 33,9 mažų ir vidutinių įmonių, o jos apskrityje – 26,9. Šis rodiklis – vienas didžiausių šalyje.

„Jūra gali kontrastuoti su visoje šalyje vyraujančiais verslais – tai, kas šalies gilumoje neaktualu, gali tapti puikia paslauga prie vandens. Be to, prieiga prie jūros lemia didesnius turistų srautus, didesnę tam tikrų prekių paklausą, didesnę priklausomybę nuo sezoniškumo. Šie veiksniai lemia vienus aukščiausių šalyje verslumo rodiklius, todėl nusprendėme paskutinį, baigiamąjį, jaunimo verslumo skatinimo renginį „Verslas veža“ rengti būtent Klaipėdoje“, – sakė M. Nocius.

Jūra gali tapti ir įkvėpimo šaltiniu. Vienas to pavyzdžių – Tautvydas Kalvaitis – plačiai žinomų „Shkertik“ apyrankių, gaminamų iš laivams skirtų atraižų, sumanytojas. Prieš porą metų atsiradusios ir staiga išpopuliarėjusios „Shkertik“ apyrankės daromos iš laivams skirtų virvių atraižų, tarp buriuotojų vadinamų „škertikais“. Pasak apyrankių idėjos autoriaus, apyrankių verslas užgimė spontaniškai suraizgius dovanėlę iš burėms pririšti skirtos virvės atraižos – vaikino darbą pamatę draugai taip pat panoro pasipuošti apyrankėmis „iš jūros“.

„Masinę gamybą pradėjau praėjus mėnesiui nuo pirmosios apyrankės sumezgimo. Iš pradžių apyrankės buvo nedidelis, pelną nešantis pomėgis, o dabar tai – mano pragyvenimo šaltinis“, – teigė „Shkertik“ idėjos autorius ir įgyvendintojas T. Kalvaitis.

Pasirodo, itin originalių idėjų atsiradimą gali paskatinti ir jūros krašto sezoniškumas. Štai Vita Aušrienė – Klaipėdos apskrityje esančio „Radailių dvaro“ savininkė – norėdama sulaukti turistų ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, surizikavo greta įkurdama unikalų kelių hektarų ploto Dinozaurų parką su keliomis dešimtimis tikroviško dydžio riaumojančių ir judančių muliažų.

„Sezoniškumas – didžiausia Klaipėdos bėda. Buvo metas, kai su vyru turėjome apsispręsti, ar egzistuoti, ar gyventi... ir pasirinkome gyvenimą, – šypsodamasi kalbėjo V. Aušrienė. – Buvome bankrutavę, tačiau svarbu nenuleisti rankų ir kažką daryti, nes nieko nedarydamas nesužinosi, ar tau pavyks. Vis sulaukdavom klausimo: „Kodėl turėtume pas jus atvažiuoti?“, todėl nusprendėme imtis rizikos ir atidaryti Baltijos šalyse neregėtą dalyką – dinozaurų parką. Dabar jau galime klausiantiems atsakyti: „Štai dėl ko!“

„Radailių dvarą“ kasmet aplanko turistai iš Latvijos, Baltarusijos, Karaliaučiaus srities bei visos Lietuvos.

Nors klaipėdietė Greta Pušinskytė – abiturientė, prieš porą metų jos sukurti lininiai daugkartinio naudojimo rūšiavimo krepšiai „SortBox“ jau sulaukia tūkstantinių užsakymų. Pasak merginos, rūšiavimui skirto krepšio idėja gimė palaipsniui, sąmoningai ieškant, kokiu tikslu būtų galima įkurti mokomąją mokinių bendrovę.

„Pastebėjau, kad bute nėra kur pasistatyti trijų skirtingų rūšiavimo šiukšliadėžių, o jei viskas kraunama į vieną maišą, išnešus šiukšles turinį tenka iš naujo išrūšiuoti į skirtingoms atliekoms skirtus konteinerius. Pagalvojau, kad būtų neblogai padaryti tokią šiukšliadėžę, kuri derintųsi prie aplinkos ir atspindėtų lietuviškumą. Visų rūšių atliekoms skirto maišo rėmą pasirinkau daryti iš medžio, o jį patį – iš su lietuviškumu besisiejančios medžiagos – lino“, – pasakojo mergina.

„Visada labai gerai žinau, ko noriu, – patikino G. Pušinskytė. – Pats svarbiausias dalykas yra tikėti savimi, nepaisant to, ką sako kiti. Kiekvieną dieną bent porą minučių reikia skirti tiksliam noro įsivaizdavimui – pati prieš miegą visada dėlioju sėkmės scenarijus... Tikiu minties galia, nes viskas, ko norėjau, gyvenime išsipildė ir pasitvirtino. Svarbu nenuilstant dirbti su savo mintimis – tuomet tikrai pasieksi užsibrėžtą tikslą“.

Savo sėkmės istorijomis visi trys verslininkai dalysis baigiamajame verslumo skatinimo renginyje „Verslas veža“ Klaipėdoje, kurį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“.

Renginys balandžio 30 dieną vyks Švyturio arenoje. Jame taip pat dalyvaus muzikantas ir verslininkas Vytautas Medineckas-Ironvytas, „ZIP fm“ laidų vedėja ir kūrėja Simona Albavičiūtė-Bandita, įmonės „Ponas Balionas“ steigėjas Deimantas Stanevičius, muzikantas, prodiuseris Viktoras Diawara, geriausia metų roko grupe išrinkti „Colours of Bubbles“ ir daugybė kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"