TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūriniai reikalai išbarstyti ministerijose

2010 01 28 0:00
Skaičiuojama, kad vienam kelių šimtų megavatų galios jėgainių parkui jūroje gali reikėti iki 4 mlrd. eurų investicijų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos universiteto mokslininkai kelia aliarmą, kad panaikinus apskritį ir nesukūrus naujos koordinacinės struktūros Lietuva nepasinaudos galimybe pritraukti nors dalį iš numatytų 20 mlrd. litų investicijų į vėjo jėgainių parkus ir kitokią infrastruktūrą Baltijos jūroje.

Jūrinėse srityse dirbantys Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai mano ūgtelėję tiek, kad gali padėti valstybei praktiškai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) naujosios jūrų politikos užduotis. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir projektavimo instituto (BPATPI) bei kitų įstaigų atstovai, dalyvaujantys ES projektuose, o jų - daugiau nei dešimt, įsitikinę, kad iki šiol jų darbo rezultatai Lietuvoje nepritaikyti. Ir Europos Komisija pažymi, kad investuotų pinigų į teorinius mokslo tyrimus ir specialistų kvalifikaciją pakanka, tačiau nematyti apčiuopiamos ekonominės naudos. Kad regionas suklestėtų, jūrinės zonos ir kranto infrastruktūros administravimą būtina tobulinti.

Regionas, neturintis jungties

Naujas projektas "Baltseaplan", kuriam 2009-2011 metais numatyta 3,7 mln. eurų iš ES regioninės plėtros fondo, skirtas pagelbėti valstybėms planuoti veiklą jūros ekonominėse zonose. Jis turi sutelkti institucijas tenkinti ne įstaigų, o visuomenės interesus.

KU atstovai pažymi, kad šįkart vien tik dalyvauti projekte ir naudoti pinigus mokslo darbams nepakaks - ES pareikalaus konkretaus žinybų bendradarbiavimo ir ekonominio efekto įrodymų. Todėl į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sukvietę valdžios įstaigų atstovus mokslininkai aiškinosi, kaip jūrinė sritis bus valdoma, kai regione nebeliks jokios jungiamosios grandies.

Iki šiol Klaipėdos apskrities pagrindu įsteigta regiono taryba, vienijanti savivaldybių atstovus, dažniausiai svarstydavo teritorinius sausumos klausimus. Už jūros kranto tvarkymo programą buvo atsakinga apskritis. Dabar neaišku, kas nuo liepos 1 dienos koordinuos ir šiuos, ir kitus apskrities bendrojo plano sprendinius, numatančius elektros linijos į Švediją statybą, giliavandenio uosto ir vėjo jėgainių jūroje perspektyvas.

BPATPI darbuotojas dr. Nerijus Blažauskas, aiškindamas, kodėl administracinio vakuumo problemą Klaipėdos universitetas pradėjo judinti iš apačios, sakė: "Mokslas pasirengęs padėti ir valstybės institucijoms, ir verslui. Mes ieškome partnerių, kad kartu sukurtume rezultatą ir palengvintume gyvenimą. Pinigai padėti ant stalo, jais tik reikia pasinaudoti. Mes kiekvieną kartą kuriame naują komitetą. Tačiau "Baltseaplan" projektas - geras pavyzdys, kad nereikia kaskart išradinėti dviračio. Lenkija ir Vokietija civilizuotai susitvarkiusios, jau turi jūrines administracijas, galima perimti jų patirtį."

KU - jūrų centras

"ES nesupranta, kas mūsų krašte vyksta. Visur - integracija, o pas mus - dezintegracija. Tai rodo, kad trūksta jūrinės savimonės", - pažymėjo mokslinių tyrimų įmonės "Eksponentė" vadovas ir Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas dr. Stasys Paulauskas.

Jo nuomone, Lietuvoje sovietiniu pavyzdžiu buvo sukurta centralizuota valdymo sistema - sprendimai galimi tik Vilniuje. Demokratinė savivalda neturi teisių.

Šiuo metu esantys pakeliui į jūrinius energetikos projektus milijardai litų investicijų gali atitekti kaimynams, nes Lietuvoje nėra struktūros, kuri tokių investicijų siektų.

"Eksponentė" dar 2000 metais parengė jūrų ūkio plėtros strategiją ir programą bei Lietuvos jūrų verslo klasterį, tačiau niekas nebuvo panaudota. "Tuo metu mes buvome pažengę toliau nei ES. Tik po kelerių metų buvo paskelbtas nurodymas tai daryti, o praktinių rezultatų pasiekė Lenkija ir Vokietija", - neslėpdamas apmaudo dėl atmestos programos sakė S.Paulauskas.

Prieš penkmetį jis nesėkmingai mėgino propaguoti vėjo jėgainių jūroje statybos projektą, kurį norėjo įgyvendinti Vokietijos kompanijos. Tuo pat metu KU ir Klaipėdos apskrities administracija buvo ES finansuojamo projekto POWER "Vėjo energetikos perspektyvų tyrimas Baltijos jūros Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) vandenyse" partneriai. 2007 metais per energetikos parodą Vokietijoje buvo pristatytas vietovių žemėlapis, potencialūs investuotojai Gdanske buvo supažindinti su jūros vėjo elektrinių parkų įrengimo planais. Skaičiuojama, kad vienam kelių šimtų megavatų galios jėgainių parkui jūroje gali reikėti iki 4 mlrd. eurų investicijų. Pagal projektą POWER Lietuvos ekonominėje zonoje numatyti 5 parkai, jų vertė - apie 20 mlrd. litų.

Tačiau POWER idėjos Lietuvoje gyvavo tol, kol pernai įsteigta Energetikos ministerija juos sukritikavo - esą tokia elektros gamyba mūsų valstybei per brangi.

KU visą dešimtmetį siekia tapti įvairios jūrinės veiklos centru, tačiau Vyriausybė jo įtaką akivaizdžiai pripažino tik pernai. Gruodžio 30 dieną vadinamojo Jūrinio slėnio projektams buvo skirta iki 18 mln. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų. Už šiuos pinigus numatoma įsigyti jūrinių tyrimų laivą, laboratorinę įrangą, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įrengti verslo įmonių inkubatorių. Mokslininkų manymu, kitas logiškas žingsnis būtų Klaipėdoje įsteigti funkcinę jūrų veiklos tarybą.

Atsisakyti nesutiks

"Kai ištari "Energetikos ministerija", niekam net nekyla asociacijų su jūra, o juk ji dabar atsakinga už daugelį jūrinių projektų", - kalbėjo Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Jis pritaria nuomonei, kad uostamiesčiui reikalinga Jūrų reikalų taryba ar kitaip vadintina įstaiga.

Mokslininkų iniciatyvą palaiko ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys, jam dažnai tenka nagrinėti ūkinės veiklos poveikio jūrai dalykus, susijusius su žvejyba, uosto plėtra ir laivyba. "Dabar už ES jūrų politiką Lietuvoje atsakinga Užsienio reikalų ministerija, atskiras priemones įgyvendina Susisiekimo, Žemės ūkio, Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijos. Šiuo metu rengiamas naujas Jūros aplinkos įstatymas. Jis nustato aplinkos naudojimą, o kas tai darys, neapibrėžia", - sakė BPATPI mokslininkas dr. Saulius Gulbinskas.

Ankstesniame Jūros aplinkos įstatymo variante jūrinė taryba buvo numatyta ir net buvo įsteigta, bet ji taip ir nepradėjo veikti. Manoma, kad į tikslinamą įstatymą dar ne vėlu įtraukti ir naujos struktūros atsiradimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"