TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrininkams reikia vizų laisvės

Klaipėdos uoste kasmet apsilanko keli tūkstančiai užsienio laivų, kurie gabena krovinius arba atvyksta į laivų remonto įmones. Tačiau jūrininkams Lietuvos žemė nėra svetinga.

Mūsų krašto įstatymai tarptautines jūrininko knygeles turinčius žmones vertina taip pat, kaip ir kitus atvykstančius į šalį užsieniečius.

Uosto įmonių vadovai siūlo pasieniečiams perimti muitinės darbo praktiką ir kai kurioms kompanijoms taikyti patikimo ūkio subjekto statusą - pamiršti kai kuriuos griežtus apribojimus.

Lietuvoje - griežčiau

Visuose pasaulio uostuose vyksta panašūs žmonių ir prekių judėjimo sukelti reiškiniai. Ten, kur kroviniai gabenami tarptautiniais maršrutais ar keltais atvyksta tūkstančiai keleivių visada egzistuoja ir kontrabanda, ir nelegali migracija. Valstybės sienos apsaugos tarnyboms (VSAT) darbo apstu.

Tačiau kasdieniame darbe susidurdami su VSAT kontrole uostininkai mato ir tokių apribojimų, kurie netaikomi kituose Baltijos uostuose.

Tai daugiausia susiję su galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atplaukiančių laivų bei trečiųjų šalių piliečių patikrą ir kontrolę, vykdymu. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių jūrininkai per metus be vizų mūsų krašte gali būti 90 dienų. Tačiau jei laivas remontuojamas ir jam uoste tenka stovėti kur kas ilgesnį laiką laivo savininkai yra priversti arba keisti įgulą, arba prašyti išduoti vizas, vadinasi, atsiranda papildomų išlaidų bei laiko sąnaudų.

Pasak Vakarų laivų gamyklos administracijos direktoriaus Tomo Vainoriaus, tai silpnina Klaipėdos uosto ir jame dirbančių laivų remontininkų konkurencingumą, nes daugelyje kitų pasaulio valstybių jūrininkai uoste gali būti tiek laiko, kiek jame stovi laivas. Kartais būna sunku paaiškinti klientams, kodėl jie, Lietuvoje remontuodami laivą, turi elgtis kitaip.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis mano, kad kartais šie nesklandumai net neturi nieko bendra su uosto interesais, tačiau daro įtaką visos Lietuvos įvaizdžiui ir prestižui. Jis prisiminė atvejį, kai į Klaipėdą atplaukusio laivo kapitonas galėjo išeiti į miestą, o kartu su juo plaukę šeimos nariai - ne, nors prieš tai jie be trukdžių buvo aplankę kai kuriuos kitus Baltijos uostamiesčius.

Reikia supaprastinti tvarką

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos iniciatyva buvo surengtas susitikimas su VSAT pareigūnų delegacija, vadovaujama šios tarnybos vado generolo Vainiaus Butino, - norėta aptarti šiuos ir kitus uosto darbo nesusipratimus.

A.Kuzmarskis siūlė pareigūnams apsvarstyti galimybę pasinaudoti patikimo ūkio subjekto statuso suteikimo praktika, kurią taiko muitinė. Patikimomis pripažintoms įmonėms jų veikloje, kurią kontroliuoja VSAT, galėtų būti suteikta daugiau laisvės.

Pasak bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, uosto kompanijos taip pat suinteresuotos kovoti su kontrabanda ir nelegaliais migrantais, jos padeda pasieniečiams užtikrinti sienos apsaugą, investuoja į technines prevencijos priemones, dalijasi informacija.

VSAT atstovai pripažino, kad daugelį problemų galima spręsti tiesiog labiau įsigilinus į jų specifiką, todėl sutarė reguliariai aptarti sistemines bėdas ir pasiūlymus, kaip jas šalinti. Anot V.Butino, VSAT siekia, kad pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, būtų kuo mažiau "matomi" ir nedarytų dirbtinių kliūčių verslui.

Tačiau jis pabrėžė, kad kontrolės veiksmus reglamentuoja ir vietos įstatymai, ir Šengeno teisynas. Galiojančią tvarką, kiek leidžia šie dokumentai, stengiamasi nuolat tobulinti ir supaprastinti.

Tačiau kai kuriais atvejais reikia įstatymų pataisų. Todėl V.Butinas paragino uostininkus prisidėti rengiant teisės aktų pakeitimus, kurie pagerintų verslo aplinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"