TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrininkų darbą reguliuos pagal konvenciją

2014 12 10 6:00
Į Jūrininkų centrą per mėnesį užsuka 300-400 užsienio jūrininkų. Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvai sunkiai sekasi perprasti tarptautinę laivybos praktiką, net nesutariama, kas turėtų išlaikyti jūrininkų laisvalaikio centrą Klaipėdoje. Nors nacionalinis prekybos laivynas nyksta ir jūrinės profsąjungos gretos retėja, tarptautiniai įpareigojimai valdininkus skatina atlikti formalumus, o jei pavyks – pasiekti ir praktinių rezultatų.

Pernai Seimui ratifikavus Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, iš įvairių valdžios institucijų ir verslo atstovų sudaryta Jūrininkų gerovės taryba rengiasi pradėti darbus. Pagal paskirtį ji turėtų būti atrama Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS).

2006 metais Ženevoje Tarptautinės darbo organizacijos priimta Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (vadinamoji MLC konvencija) – unikalus teisės aktas, šiuo metu apimantis 80 proc. pasaulio laivyno ir turintis padėti užtikrinti tinkamas darbo sąlygas 1,2 mln. jūrininkų.

Jūrininkų gerovės tarybai vadovauti ką tik išrinktas LJS pirmininkas Petras Bekėža sakė, kad Lietuvai teks keisti ne vieną nacionalinį teisės aktą, reguliuojantį tiek užsieniečių jūrininkų darbą ir laisvalaikį, Jūrininkų centro išlaikymą, tiek savų jūrininkų apmokestinimą ir minimalaus darbo užmokesčio tvarką.

Dienpinigių neapmokestina

LJS ne vienus metus kelia klausimą dėl dienpinigių jūrininkams panaikinimo. Ir ne todėl, kad priemoką už darbo dienas jūroje įtraukus į atlyginimą automatiškai padidėtų rinkliavos iš nario mokesčio - vienas procentas atlyginimo. To siekiama dėl didesnių pensijų jūrininkams. Esą dienpinigių nebemokama nė vienoje šalyje, mokesčių lengvatos verslui teikiamos kitais būdais.

Bet tokiam atlyginimų struktūros pakeitimui laivų savininkai nepritaria. Prieš dešimtmetį jie aiškino, kad dėl padidėjusių mokesčių įmonės nebegalės sukurti modernaus laivyno, mokėti gerų atlyginimų, tad Lietuvos laivuose liks dirbti tik žemesnės kvalifikacijos jūrininkai. Skaičiavo, kad jūrininkų atlyginimai sudaro per 40 proc. laivyno išlaikymo sąnaudų. Jeigu dienpinigiai būtų apmokestinti, darbo užmokesčio sąnaudos išaugtų iki 52 procentų.

Petras Bekėža

Tačiau tokia darbo užmokesčio lengvata nacionalinės laivybos verslui neką tepadėjo: techninė modernizacija jei ir vyksta, tai taip lėtai, kad ją sunku pajusti, kelių pasaulinėje rinkoje dirbančių įmonių gyvybingumą palaiko pajamos už parduotus laivus. Lietuvos prekybos laivyno darbo jėgą sudaro vos keli šimtai jūrininkų. Nepaisant užsitęsusio įmonių ekonominio sunkmečio, Lietuvai, P. Bekėžos įsitikinimu, teks atsižvelgti į konvencijos nuostatą patvirtinti minimalaus užmokesčio skaičiavimo tvarką. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisako tai daryti, laikosi pozicijos, kad minimalų atlyginimą visiems nustato Darbo kodeksas ir ne visos konvencijos nuostatos privalomos, LJS nurodo, jog toks konvencijos interpretavimas neatitinka dokumente įtvirtintų principų.

Tarptautinės darbo organizacijos komisija nustatė jūrininkams minimalius atlyginimus: 2015 metais – 585 JAV doleriai, 2016 metais – 592 JAV doleriai, 2017 metais – 614 JAV dolerių. „Jeigu pridedame dienpinigius, tai Lietuvos jūrininkų uždarbis didesnis už minimalų. Bet yra kompanijų, kur atlyginimai mažesni, o taip būti negali“, - Jūrininkų gerovės tarybos posėdyje kalbėjo P. Bekėža.

Jūrininkų centras neišsilaiko

Jūrininkų laisvalaikio klubas Klaipėdoje veikė daugybę metų, jį išlaikė Prekybos uostas, vėliau - uosto direkcija. LJS iniciatyva 2005 metais už Tarptautinio jūrininkų gerovės komiteto skirtus daugiau kaip milijoną JAV dolerių buvo pastatytas Jūrininkų centras Agluonos gatvėje, netoli „Akropolio“. Vieta miesto centre pasirinkta dėl vienodo atstumo tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės uosto dalies, kad jūrininkams iš laivų būtų patogu atvykti.

Dar iki statybų pradžios visiems buvo aišku, kad rūpesčių dėl pastato išlaikymo kils, tačiau nesitikėta, jog Jūrininkų centrui teks skirti ir LJS nario mokesčio lėšų. Įsipareigojimas organizuoti užsienio jūrininkų poilsį krante netrukus sukėlė tikrą nesantaiką tarp viešosios įstaigos „Jūrininkų konsultavimo misija“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos. Tuometis uosto vadovas Eugenijus Gentvilas nutraukė ryšius su Jūrininkų centru dėl įtarimų neskaidria veikla. Jis buvo įsitikinęs, kad išlaikyti tokią įstaigą yra privačių rėmėjų, laivų savininkų bei agentų reikalas.

Jau antri metais kuklios uosto paramos centras vėl sulaukia. Jūrininkų gerovės tarybos pirmininkas nurodo, kad šalys jūrininkų centrus finansuoja įvairiai, kai kurios iškart numato procentą nuo uosto rinkliavų. Nacionalinei Jūrininkų gerovės tarybai taip pat teks spręsti, kokia centro paskirtis ir kas jį finansuos.

Pristatant Jūrininkų centro padėtį taryba informuota, kad įstaigoje dirba 5 etatiniai darbuotojai, per mėnesį čia užsuka 300-400 užsienio jūrininkų. Veikia baras, sporto salė, yra ryšio priemonės. Anksčiau skelbta, kad centrui normaliai funkcionuoti reikėtų apie 240 tūkst. litų, o misijai visiškai įgyvendinti – apie 400 tūkst. litų. Daugiausia pajamų gauta pernai – 328 tūkst. litų, šiemet per I pusmetį – 156 tūkst. litų. Tačiau pažymima, kad išlaidos kasmet viršija pajamas, be to, turėdamas daugiau darbuotojų centras galėtų teikti ir kitų paslaugų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"