TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrininkų mokesčiai - neprognozuojami

2010 10 13 0:00
Seimo priimta įstatymo pataisa jūrininkų apmokestinimo sistemos nedaro aiškesnės.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvos jūrininkų apmokestinimas kaip karšta bulvė degina valdininkų rankas ne vienus metus. Kuo mažiau Lietuvos laivuose darbo vietų, tuo daugiau rūpesčių dėl jūrininkų uždirbamų pinigų apmokestinimo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisas dėl šio mokesčio lengvatos taikymo jūrininkams. Lietuvos laivų savininkai jos veto palaiko, nes nenori dar didesnės finansinės painiavos.

Ankstesnio Seimo priimtos GPM lengvatos, 2004-2008 metais suteikusios jūrininkų kategorijai nulinį apmokestinimo tarifą, buvo vertinamos kaip sunkiai iškovota pergalė populiarinant jūrines profesijas.

Tačiau dabartiniai Seimo nariai ankstesnę sistemą panaikino, o sukurti naujos jiems nesiseka. Norėdami pataisyti jų pačių įteisintus apmokestinimo skirtumus, jūrininkus dalijant į dirbančiuosius Europos arba trečiųjų šalių laivuose, politikai nepastebėjo pasisakantys už jūros žvejų diskriminaciją.

Seimo narių priimta GPM pataisa prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymui. Šis numato, kad mokesčių tvarką ar principus keičiantys dokumentai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Rugsėjo 28 dieną priimto įstatymo įsigaliojimo data - 2011 metų sausio 1-oji.

Abejotina lengvata

Prezidentės dekrete nurodytas ir pataisos atmetimo motyvas - Konstitucijos 29 straipsnio, nusakančio asmenų teisių ir pareigų lygybę, pažeidimas. Tai ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Mat Seimo rugsėjo 28 dieną priimtas įstatymas nustato nevienodas apmokestinimo sąlygas atskiroms jūrininkų grupėms. Vienokios sąlygos tiems, kurie per kalendorinius metus dirbo reisuose ilgiau kaip 183 paras, ir kitokios - reisuose dirbusiems trumpiau.

Tokiu skirstymu diskriminuojami Baltijos jūros žvejai, kurie per kalendorinius metus reisuose būna mažiau parų dėl jiems Europos Sąjungos (ES) teisės aktais nustatytų žvejybos apribojimų ir dėl oro sąlygų. Nukentėtų ir tie jūrininkai, kurie dėl objektyvių priežasčių (ligos, šeiminių aplinkybių, etatų mažinimo ir kt.) reisuose 183 parų neišbuvo.

Įstatyme neįvertinta papildoma mokesčio administravimo našta. Neaišku, ar sąnaudos proporcingos siekiamam tikslui. Pagal naujai priimtas nuostatas darbdavys 183 paras per kalendorius metus turės išskaičiuoti iš jūrininko gaunamų pajamų 15 proc. GPM ir tik nuo 184 paros nebeturės pareigos išskaityti pajamų mokesčio. Ilgiau kaip pusmetį dirbę jūrininkai galės susigrąžinti permoką tik pasibaigus kalendoriniams metams ir pateikę mokesčių administratoriui prašymą bei įrodymus apie darbo trukmę.

Įstatymu nustatyta lengvata gali būti pripažinta valstybės pagalba pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūriniam transportui. Apie įstatymo pataisą turėtų būti informuota Europos Komisija (EK). Lietuva savo pasiūlytų priemonių negalėtų įgyvendinti tol, kol EK nepriims galutinio sprendimo. Neteisėtai suteikta valstybės pagalba būtų išieškota iš jūrininkų.

Buhalteriniai sunkumai

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigia, kad laivų savininkų argumentai prieš Seimo priimtą įstatymo pataisą sutampa su šalies prezidentės pozicija ir Vyriausybės dar kovo 19 dieną priimtu nutarimu nepritarti siūlymui. "Pagal šiuo metu (nuo 2009 metų sausio) galiojančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakciją neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos jūrininkų pajamos, gautos už darbą laive, įregistruotame Europos ekonominės erdvės jūrų laivų registre. Ir ši lengvata nėra apribojama minimaliu darbo jūroje laikotarpiu. Pataisa sukurs daug praktinio mokesčių skaičiavimo problemų. Šiuo metu taikomas GPM išskaičiavimo periodiškumas nėra suderinamas su reisų trukme", - sakė G.Kutka.

Laivų savininkų praktika rodo, kad jūrininkas gali nebūti reisuose ilgiau kaip 183 dienas per kalendorinius metus dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, jūrinį išsilavinimą ir diplomą vasarą gavęs bei susitvarkęs visus darbui jūroje reikalingus dokumentus absolventas fiziškai negalės iki kalendorinių metų pabaigos reisuose praleisti 183 dienas. Dėl šios priežasties jo pajamos bus apmokestinamos GPM. "Gali susiklostyti ir daug kitų situacijų, kai minimalus dienų skaičius nesukaupiamas dėl ligos, nedarbingumo, atostogų. Kadangi jūrininkams privalomas sveikatos tikrinimas yra atliekamas kartą per metus, galima situacija, kad jūrininkas dėl tokio patikrinimo metu paaiškėjusių sveikatos problemų nebegalės dirbti jūroje, jam dar reikės susimokėti GPM už kalendorinius metus. Lietuvos laivybos kompanijos, organizuodamos savo laivynų darbą, naudoja darbuotojų rezervą. Rezerviniai jūrininkai bus privesti ieškotis laikino ar nuolatinio darbo kituose laivynuose vien tam, kad "sukauptų" minimalų darbo reisuose dienų skaičių. Įstatymo projekto priėmimas neabejotinai padidins darbuotojų samdos sąnaudas, o tai jokiu būdu neprisidės prie Lietuvos laivyno teikiamų paslaugų konkurencingumo. Be to, šio įstatymo nuostatos neigiamai palies ir Lietuvos žvejus", - neigiamus padarinius vardijo G.Kutka.

Neatitinka ES teisės

Seimo nario klaipėdiečio Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva įstatymo dėl jūrininkų apmokestinimo pataisa Seime buvo svarstoma skubos tvarka, nors jos projektas rengtas visus metus. Seimo Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos nariai, norėdami ištaisyti ankstesnę, jų manymu, klaidą, tekstą su Lietuvos jūrininkų sąjunga derino, o darbdavių nuomonės neatsiklausė.

LLSA pabrėžia, kad įstatymo pataisos rengėjai neįsigilino į kitų ES valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra numatyta, kad jūrininkas yra atleidžiamas nuo GPM, jei jis Prancūzijoje registruotame laive dirba bent 183 dienas per 12 iš eilės mėnesių. Ten minimalus darbo laikotarpis nėra siejamas su kalendoriniais metais.

Įstatymo pataisa, darbdavių nuomone, neprisideda prie to, kad jūrininkų apmokestinimo sistema būtų aiški ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir laivybos kompanijoms. "ES valstybės pagalbos teikimo jūriniam transportui gairėse įvardija pagrindinį transporto politikos tikslą - didinti Bendrijos laivų skaičių ir jų konkurencingumą. Todėl manome, kad jūrininkų visų pajamų neapmokestinimas neatitiktų ES teisės", - prezidentės poziciją remiančius argumentus dėstė laivų savininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"