TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrinio prestižo kaina - 50 milijonų litų

2007 08 13 0:00

Klaipėdos miesto administracijos gauta 25 mln. litų Europos Sąjungos ir valstybės parama jūriniam turizmui per trejus projekto rengimo metus nuvertėjo kone perpus, todėl miestas bus priverstas tiesti ranką į valstybės kišenę.

Klaipėdos savivaldybės iniciatyva tinkamai įrengti pramoginę jachtų ir mažųjų laivų prieplauką Pilies uoste buvo palankiai sutikta ir jai pritarta vyriausybiniame Turizmo projektų atrankos komitete. Tačiau varžydamiesi dėl ES finansavimo klaipėdiečiai pasikuklino ir pinigų paprašė per mažai. Nebuvo įvertinti procedūrų terminai, o per trejus metus šalyje statybos ir medžiagos pabrango.

Nurodyta paraiškoje 28,5 mln. litų projekto vertė šiandien nė iš tolo nepanaši į tikrąją. Bet tikimasi, kad tai nesutrukdys vienos garsiausių pasaulyje didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships Races" dalyvius 2009 metais pasitikti prie naujų Danės krantinių ir prieplaukų.

Laimėjo "Hidrotechnika"

Šiomis dienomis Klaipėdos piliavietėje bendrovė "Hidrotechnika" pradėjo kirsti medžius, trukdančius pratęsti apsauginį pilies kanalą. Ji iš trečio karto laimėjo savivaldybės rengtą Pilies uosto tvarkymo konkursą, pasiūliusi darbus atlikti už 46,8 mln. litų. Antrojoje vietoje likusi konkurso dalyvė nuolatinė gargždiškių konkurentė bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika", pasak projekto vadovo Skirmanto Buivydo, nurodė 14 mln. litų didesnę kainą. Pirmieji pasiūlymai buvę dar įspūdingesni.

Panašių darbų "Hidrotechnika" Klaipėdoje yra atlikusi nemažai. Tai - uosto krantinių statybos, šiuo metu baigiama rekonstruoti pasienio laivų krantinė Kopgalyje, miesto gynybinių įtvirtinimų vietos - Jono kalnelio - atkūrimas.

Jachtų ir laivų prieplauką bei Danės krantines numatoma tvarkyti 26 mėnesius. Kartu bus atnaujintas ir technikos paveldo objektas - pasukamas Pilies tiltelis. Pagal techninį projektą, kurio autoriai yra danų bendrovė "Cowi Baltic" ir įmonė "Uostamiesčio projektas", numatyta 1500 metrų Danės upės krantinių rekonstruoti nuo marių iki Biržos tilto abiejose pusėse. Po rekonstrukcijos iš tropinio medžio padarytos krantinės, kaip tikimasi, turėtų be remonto išbūti bent šimtmetį.

"Stengsimės laikytis ir terminų, ir kainos ribų, tačiau gali iškilti nenumatytų aplinkybių ar užsakovo noru atsirasti papildomų darbų", - prognozavo galimą pabrangimą bendrovės "Hidrotechnika" statybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Biesevičius.

Anot jo, gilinti ir valyti teritoriją "Hidrotechnika" buvo pasirengusi prieš savaitę, bet tenka laukti, kol dabartinė Pilies uosto operatorė bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" išplukdys dalį jachtų. Pakeisti keleivių laipinimo vietą įpareigoti ir mažųjų laivų, plukdančių žmones į Smiltynę ir Jūrų muziejų, savininkai. Atlaisvinus akvatoriją į Pilies uostą galės įplaukti žemsiurbė. Manoma, kad ji pradės darbus šią savaitę.

Garbės reikalas

Klaipėdos savivaldybės taryba Pilies uostui kurti iš miesto biudžeto šiemet skyrė 3 mln. litų. Kartu su paramos lėšomis pirmajam darbų etapui sukaupti tik 29 mln. litų. Projekto vadovas S.Buivydas net neabejoja, kad trūkstamų lėšų pavyks gauti iš valstybės biudžeto. "Didelių sunkumų dėl objekto finansavimo neturėtų kilti. Pilies uostas reprezentuos uostamiestį, Danės krantinės yra valstybės jūrinio prestižo dalis. Todėl kitais metais Vyriausybės bus prašoma papildomų lėšų", - sakė S.Buivydas.

Jo teigimu, kreiptis į verslo struktūras neleidžia ES pramos projektų nurodymas viešąją turizmo infrastruktūrą kurti valstybės lėšomis. Be to, tokia prieplauka ilgai bus nerentabili, investuotos lėšos atsipirks per dešimtmečius, todėl pritraukti privačių lėšų vargu ar pavyktų.

Klaipėdos administracija įsitikinusi, kad rangovui skolingas už darbus miestas neliks, nes jos planus remia ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos gyventojų elitas.

Keičiantis turtėjančios Lietuvos gyventojų poreikiams, būtiniausių pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiduria jūrinės jachtos ir kateriai.

Baltija - ne Viduržemio jūra, žiemą laivus tenka iškelti ant krantinių. Jų Klaipėdoje trūksta ir Pilies uoste, ir senajame Smiltynės jachtklube.

Kas valdys

Viena Pilies uosto dalis remiasi į bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" teritoriją, kuri jachtoms švartuoti prieš kelerius metus įrengė pontonines prieplaukas. Stovėjimo vietų kiekiui perkopus šimtą, buvo įsteigtas uosto priežiūros padalinys. Šiemet įmonės savininkų, koncerno "Achemos grupė" ir statybos bendrovės "Eika", investicijomis įrengtas vadinamasis jachtingas, buriavimo centras, netrukus duris atvers viešbutis ir administracinis pastatas. Iš privačių lėšų per ateinantį penkmetį čia numatoma pastatyti jūrinį komercinį ir gyvenamąjį kvartalą.

2006 metais Pilies jachtų uostas turėjo 150 nuolatinių klientų ir 380 svečių iš užsienio šalių. Šių metų skaičiai jau dabar didesni bent pusšimčiu.

Savivaldybės Pilies uosto projekte Klaipėdos administracija numato per metus nuo projekto įgyvendinimo pradžios parinkti Pilies uosto operatorių valdytoją. Paklaustas, ar tokiu atveju dabartinis uosto valdytojas gali įgyti konkurentą, S.Buivydas nieko atsakyti negalėjo. "Apie tai dar ankstoka kalbėti. Bet konkursą skelbti teks. Kita vertus, dviejų šeimininkų neturėtų būti", - pripažino situacijos absurdiškumą valdininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"