TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrinis planavimas – vėl sprendimų kryžkelėje

2013 10 02 6:00
Produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą statyba gali būti siejama su naujos naftos krantinės projektu. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rengiamas šalies bendrojo plano papildymas jūrine dalimi, pajūrio juostos specialusis ir paplūdimių rekreacijos planai turėtų atspindėti ir naujų uostų teritorijas. Bet kurti platesnę ūkio perspektyvą, kuri negalima be suderintų valstybės ir savivaldybių interesų, Lietuva mokosi lėtai.

Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, turinčios įsigalioti nuo 2014 metų sausio 1 dienos, investuotojams žada mažiau biurokratinių barjerų. Šiuo metu jūrinės erdvės projektavimas įstrigęs, kol visi dokumentai bus suderinti su pakeistais teisės aktais. Laukiant naujovių pripažįstama, kad planavimas vyksta nenuosekliai. Kiek užsakovų ir užduočių vykdytojų - tiek ir sprendimų variantų. Kritika dažnai pasipila dėl to, kad uostas ir jūros akvatorija savivaldybėms nepriklauso. Urbanistikos ir žemėtvarkos specialistai laukia tokių valdžios sprendimų, kurie remtųsi ne politine priešprieša, o ekonomine logika ir gamtos apsauga.

Atskirtos vizijos

Klaipėdos savivaldybė pritaria Aplinkos ministerijos užsakymu atliekamo pajūrio rekreacijos plano sprendiniams, nes miestui tai nėra svarbus dalykas. Ilgiausias pakrantės ruožas driekiasi Klaipėdos rajono ir Palangos miesto ribose. Klaipėdiečiams aktualesnės uosto statybos, taip pat infrastruktūros koridoriai.

Aiškindamas uostamiesčio Teritorijų planavimo komiteto nariams užduoties esmę, Klaipėdos universiteto atstovas Petras Grecevičius sakė, kad rekreacijos planas ganėtinai siauras ir derinamas su įmonės „Atkulos projektai“ rengiamu šalies pajūrio bendruoju planu. Pageidaujamų kempingų, tualetų, dušų ir automobilių aikštelių statybos vietų paplūdimių ruože nenumatoma, bet jos turėtų būti pažymėtos specialiajame Melnragės ir Girulių plane. Tokie objektai galėtų atsirasti ties išėjimais iš pliažų. Pajūryje nuo Girulių iki Latvijos sienos planuojama 11 papildomų poilsio aikštelių, dviračių tako jungtis ties Karkle ir geriamojo vandens kolonėlės.

Ekonominė jūrinė vizija, kuri rekreacijos užduočių nenagrinėja, patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) jurisdikciją. Viena jos kryptis - išorinio giliavandenio uosto, arba „Baltmax“ laivų prieplaukos, parengiamųjų darbų planavimas, kita – numatyti maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybes po 20-25 metų. Pastarąją studiją rengia bendrovės „Sweco Lietuva“ projektuotojai.

Iš sąstingio pajudinti uosto perspektyvos klausimai gali sukelti naują visuomenės diskusijų bangą. Tokią eigą gali pranašauti uosto tarybos posėdyje mero Vytauto Grubliausko iškeltas klausimas, ar nenutiks taip, kaip buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo projektavimo atveju: esą terminalo užsakovai sprendinius su savivaldybe tarsi derino, bet juos tvirtino be savivaldybės žinios.

Skirtingi požiūriai į jūrų pramonę Lietuvoje reiškiami jau visą dešimtmetį. Nuo tada, kai japonai pasiūlė statyti giliavandenį uostą priešais Melnragę. Buvusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama Uosto plėtojimo taryba rekomendavo naują uostą statyti ties Būtinge. Tačiau rengiant specialųjį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) išnagrinėtos abi galimos statybos vietos. Naujos sudėties Uosto plėtojimo taryba iš naujo turės spręsti, ar parengiamuosius projektavimo darbus tęsti ir kur link.

Vietoj uosto – „Baltmax“ krantinė

Dabartinė uosto vadovybė linkusi grąžinti projektuotojus prie pirmojo, bet kitaip sumodeliuoto ir sumažinto Melnragės varianto. Esą šis uostas – ne drakonas, su kuriuo reikėtų kam nors kovoti.

KVJUD plėtros viršininkas Algimantas Kungys teigia, kad ministro E.Masiulio įsakymu parinkta naujo uosto vieta ties Būtinge neatitinka teritorijų planavimo eigos. O parengtą SPAV teks perdaryti iš naujo pagal naujas Teritorijų planavimo redakcijos nuostatas.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad jei giliavandenio uosto dokumentacijos procedūros nebūtų buvusios sustabdytos ir planavimas būtų judėjęs greičiau, bendrovei „Klaipėdos nafta“ nekiltų krovos ribojimo grėsmė.

„Žinome, kokius planus ruošia kaimynų uostai, o kiti maksimalius parametrus jau turi pasiekę. Šiaurinio molo plėtros projektas – tai galimybė didinti šiaurinės dalies įmonių pralaidumą. Jei Vyriausybė jį patvirtins, direkcija pasiruošusi projektą įgyvendinti. Kai kurie praeities sprendimai uosto plėtrai pridarė žalos. Jei būtume vykdę 2008 metų užduotis, „Klaipėdos nafta“ neturėtų tokių problemų kaip šiandien“, - aiškino A.Vaitkus.

Pasak jo, naftos terminalo krantinės apkrautos 70 proc., o tai nenormalu. Atėjus laikui vieną krantinę rekonstruoti, bus patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai. Bendrovės perspektyvą riboja ir esamų krantinių gylis. Pailginus molą ir įrengus krantinę naftos tanklaiviams jūroje, bendrovė galėtų priimti ne tik „Panamax“ tipo tanklaivius, kaip dabar, bet ir „Baltmax“ parametrų laivus. Todėl „Baltmax“ projektą siūloma sieti su produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą statyba. Manoma, kad jūriniuose šalies planuose šie abu objektai turėtų būti sujungti į vieną kompleksą.

Taip pat siūloma Šventosios uosto statybos projektą jungti su Palangos miesto rekreacinėmis ir urbanistinėmis vizijomis. Kitų valstybių patirtis iliustruoja, kad dideliems jūriniams planams sėkmę teikia stipri uostų ir miestų sąjunga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"