TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrinis turizmas iškrito iš konteksto

2011 08 22 0:00
Šventėms praūžus, Klaipėdos jūrinę gyvastį palaiko kasdienė keleivinė laivyba.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvos valdžia mėgsta pašnekėti apie neišnaudotas jūrines krašto patrauklumo galimybes, tačiau finansiškai labiau remia ekologiškas kaimo sodybas. Jūrinis turizmas atsidūrė neutralioje juostoje tarp dviejų ministerijų įtakos zonų.

Lietuvos turizmo įstatyme, kurį Seimas priėmė šiemet birželį, klaipėdiečių pastangomis pagaliau buvo įteisinta jūrinio turizmo sąvoka. Šios iniciatyvos uostininkai ėmėsi, kai parengtame naujos redakcijos įstatymo projekte aptiko spragą. Ją užkamšę, verslo žmonės tikėjosi atkreipti dėmesį į numatomą statyti keleivių ir krovinių terminalą, valstybės pripažintą strateginiu objektu. Dėl jo statybų tuo metu buvo pateiktos paraiškos gauti Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo lėšų. Tačiau įstatymas svarstytas pusantrų metų, o jų paraiškas Ūkio ir Finansų ministerijos atmetė nedelsdamos. Oficialiai neįvardyta priežastis - investicija į "svetimą" teritoriją. Uostas - Susisiekimo ministerijos veiklos sritis.

Artėja naujas ES struktūrinės paramos laikotarpis, tačiau programose, kurios finansuojamos po 2014 metų, jūriniam turizmui prioriteto veikiausiai irgi nebus. Nebent jis būtų prilygintas viešajai paslaugai ar pagrįstas šalies ūkio konkurencingumo didinimu.

Kaimynių valstybių, pasistačiusių tokius uosto terminalus ES pinigais, pavyzdžiai rodo, kad ten jūrinis turizmas suprantamas kitaip.

Prioritetas - jūrų keltai

Belaukiant didžiųjų burlaivių regatos, Klaipėdoje buvo susirūpinta, kad kai ši šventė praeis, o pramoginės jachtos dar po kelių savaičių bus iškeltos ant kranto, jūrinio sujudimo uoste liks tiek, kiek jo sukelia įprasta keleivinė laivyba.

Kruiziniai laivai šiemet į Klaipėdą plauks rečiau nei ankstesniais metais - iš viso 38 kartus, o jų laivybos sezonas mūsų uoste paprastai trunka nuo gegužės pradžios iki rugsėjo vidurio. Kalbant apie kitų metų vasarą, kol kas užregistruoti tik 22 įplaukimo kartai.

Nuolatinis dalykas - tik keltų linijos, tačiau nusistovėjusios kryptys, laivybos įmonėms pasidalijus Lietuvos ir Latvijos rinką, yra tik dvi - Vokietija bei Švedija. Klaipėdos uosto partnerės "DFDS Seaways" prioritetas - ratuota technika, matuojama ilgio metrais. Kuo daugiau metrų, tuo didesnė nauda.

"Šiemet Klaipėdoje turistų daugiau negu pernai, nes daugiau tarptautinių renginių: "Harley Davidson" motocinklininkų festivalis, burlaivių regata. Tačiau dauguma atvyksta ne laivais, nes tam nėra galimybių. Kruizinių laivų keleivių šiemet daug mažiau, nes kruizinis verslas savotiškas. Šių laivų operatoriams Klaipėda visada bus tik antrinis uostas. Kas galėjo pernai pasakyti, kad "Pullmantur express" 2011 metais visus reisus iš Klaipėdos ir Lenkijos Gdansko perkels į Vokietijos Varnemiundę? Iš ten turistai vežami į Berlyną. Ar gali Klaipėda konkuruoti su Berlynu? Arba kas galėjo numatyti, kad bendrovė, laivo "Delphin" savininkė, bankrutuos? Mes turime ir šokti, ir dovanas dalyti, ir kasmet parodose dalyvauti - didieji uostai to nedaro, nes kitaip išnyktume iš kruizų operatorių akiračio. Daug vilčių dėl jūrinio turizmo plėtros teikia statomas keleivių ir krovinių terminalas. Reikia pigesnių keltų ir didesnės maršrutų įvairovės. Galbūt atirastų jungtis su Stokholmu", - teigė Romena Savickienė, Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro vadovė.

Norėdama į uostamiestį pritraukti naujų kruizinių laivų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) svarsto galimybę nuo 2013 metų pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplaukusį kruizinį laivą atleisti nuo rinkliavos, o šią rinkti tik už kitus įplaukimo kartus. Tačiau per sezoną kruiziniais laivais daugiausia buvo atplaukę 36,8 tūkst. keleivių (2007 metais), šiemet iki rugpjūčio lankėsi tik 13,105 tūkst. keleivių. Jūrų keltais, net esant nedidelei maršrutų pasiūlai, lietuvių ir užsieniečių keliauja nepalyginti daugiau. Per 7 mėnesius keltai plukdė daugiau kaip 170 tūkst. keleivių.

Rašė paraiškas

Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdoje turėjo veikti jau 2009 metais, tačiau dėl įvairiausių projekto trikdžių krantinę ir prieplauką KVJUD parinktas rangovas pradėjo statyti tik šiemet. Darbai truks 30 mėnesių. Kranto dalies statybos prasidės ateinančiais metais.

Trečias etapas - Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija. Jai tikimasi ES finansavimo iš Transporto infrastruktūros programos. Tikslų galutinį objekto baigimo terminą jo statytojams sunkiai sekasi apibrėžti, nes vietoj ES pinigų jie maitinami tik pažadais.

Pateikusi paraišką KVJUD jau dvejus metus laukia iš Briuselio atsakymo dėl paramos intensyvumo dalies, bet ir po keleto išsiųstų informaciją tikslinančių laiškų uosto vadovybė atsakymo nežino. Daugiau kaip 112 mln. litų darbai vykdomi KVJUD lėšomis.

Terminalo operatorius bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas savo paraiškų likimą sužinojo labai greitai - jis buvo prastas. "Savo investicijas vertiname 70 mln. litų, todėl ir nedidelė dalis paramos mums būtų labai svarbi. Toks terminalas uostamiesčiui - būtina socialinė infrastruktūra, jūrinio turizmo dalis. Bet Ūkio ministerijoje mums buvo beveik atvirai pasakyta: esate uoste, keliaukite į Susisiekimo ministeriją! Kita priežastis ta, kad Turizmo įstatyme nebuvo jūrinio turizmo sąvokos, nežinota, kuriai sričiai mus priskirti. Pas mus - nei ekologinis, nei kaimo turizmas, nei apgyvendinimo paslaugos. Iš keleivių pinigo neišspausi, nereikia socialinių klausimų sieti su komercija", - sako bendrovės vadovas Benediktas Petrauskas.

Ši įmonė 2009 metais teikė 2 paraiškas. Viena - pėsčiųjų turistų, atvykstančių ar išvykstančių laivais, laukimo salei įrengti, kita -automobilių aikštelei. Abiem projektams, kurie kartu vertinami 20 mln. litų, prašyta 50 proc. ES finansavimo. Prašymai atmesti. Pirmąjį sprendimą bendrovė buvo apskundusi, tačiau pernai gegužę gavo Finansų ministerijos raštą, paremtą Turizmo departamento išaiškinimu, kad projektas esą nepatenka į turizmo paslaugų plėtros ir gerinimo sampratos sritį. Keleivių laukimo salė turizmo infrastruktūrai nepriskirta.

Tiesa, kitos jūrinio turizmo įmonės praktika nėra tokia beviltiška. Klaipėdos pilies jachtų uostą valdanti bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" paraišką teikė tuo pat metu ir tos pačios programos lėšų šiek tiek gavo. "Iš karto žinojome, kad mūsų 3 mln. litų įrangos jachtų uostui projektui gali būti skiriama tik 40 proc. lėšų. Dabar laukiame 2014 metų kvietimo, teiksime paraišką dėl Lindenau laivų statyklos kultūros paveldo objektų pritaikymo turizmui. Kadangi istorinis paveldas - ne tik privačių asmenų, bet ir valstybės rūpestis, galbūt gausime didesnę dalį paramos, nes 6 statinių projektui įgyvendinti, preliminariais duomenimis, gali reikėti 20 mln. litų", - kalbėjo "Klaipėdos laivų remonto" direktorius Alvydas Butkus.

Labiau pasisekė Smiltynės jachtklubo savininkams, nes jie buvo apdairesni, o ir teritorija nepavaldi uostui. Liepos mėnesį ūkio ministro pasirašytame įsakyme prieplaukoms pertvarkyti skirta per 6 mln. litų. Tiesa, pareiškėjas buvo ne privati bendrovė, o savivaldybės viešoji įstaiga Smiltynės jachtklubas. Su ja savininkai yra pasirašę gerą sutartį.

Terminas pinigų negarantuoja

Jūrinio turizmo sąvokos, įtrauktos į Turizmo įstatymą, autorė, buvusi Seimo narė Aldona Staponkienė teigia, kad valstybė, išvardijusi teisės akte pagrindines sąvokas, taip nurodo prioritetinius objektus ar sritis. Todėl visų valstybių vienodai suprantamo termino "jūrinė infrastruktūra" Lietuvos turizmo įstatyme būtinai reikėjo. "Pasiekėme moralinę pergalę, tačiau ne mažiau svarbūs ir finansiniai dalykai. Jūrinis turizmas sukuria daug darbo vietų smulkiajam verslui. Jūs tik pažiūrėkite, kas dedasi senamiestyje, kai atplaukia koks didelis kruizinis laivas! Vien jachtų uostų Klaipėdai nepakanka, turime pritraukti kuo daugiau keleivinių laivų. Klaipėdoje apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pastebėjo, kad Lietuva neišnaudoja jūrinio turizmo galimybių. Tik kaip jas išnaudoti, jeigu keleivių terminalo finansinės grąžos tenka laukti labai ilgai, o projektų, siekiančių ES finansavimo, - daugybė? Manau, keleivių ir krovinių terminalo paraiškos pagrindinė atmetimo priežastis ta, kad uostas pavaldus kitos partijos ministrui", - samprotavo A.Staponkienė, šioje istorijoje įžvelgdama ir politinį šešėlį.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Čepukaitė, paklausta, ar pagal naują įstatymą Klaipėda gali tikėtis didesnės ES paramos šios srities projektams, išsisuko nuo konkretaus atsakymo. "Sąvokos "jūrinio turizmo infrastruktūra", "jūrinio turizmo paslauga" leidžia išskirti turizmui aktualias susisiekimo vandens transportu sritis, objektus, tiksliau nustatyti veiklas. Kol kas iš Europos Komisijos nėra gauta gairių, kaip ir kokioms priemonėms bus skirstoma 2014-2020 metų ES parama. Šiuo metu tik pradedama rengti jos strategija ir pagrindinės kryptys", - raštu atsakydama nurodė valdininkė. Tačiau ji patvirtino faktą, kad Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo projektas lėšų negavo dėl formalių dalykų - "kaip neatitinkantis tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos kriterijų, nurodytų priemonės finansavimo sąlygų apraše".

Lietuvos turizmo strategijos iki 2015 metų vienas autorių Turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas buvo lakoniškas, bet atviras. Jo manymu, įstatymas - ne žodynas. Net ir surašius visas vartojamas sąvokas rezultatas mažai kuo keistųsi. "Paprastas frazės įrašymas nieko neduoda. Paraiškų dėl ES paramos teikėjai mums siunčia jų kopijas, mes vertiname projekto reikalingumą suvokdami bendrą kontekstą, ne atskiras dalis", - nurodė J.Raguckas. Iš tokio pasakymo galima suprasti, kad jūrinė infrastruktūra į bendrąjį - kaimiškosios Lietuvos - turistinį kontekstą neįeina, uostininkams ateityje tikėtis Turizmo departamento paramos, matyt, neverta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"