TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūros krantas - veiklos akumuliatorius

2012 11 17 6:00
Šių metų Klaipėdos biudžetas planuotas mažesnis nei pernai, tačiau į viršų turėtų kilstelėti jūrų verslo aktyvumas./Vidos Bortelienės nuotrauka

Antrus metus gera apyvarta išsiskiriantis Klaipėdos uostas miestui užtikrina pajamų stabilumą ir mažina nedarbą - grąžina į ankstesnį lygį gyventojų užimtumą ir remia gretutinius verslus.

Prieš keletą metų sulėtėjusi tarptautinė prekyba sukėlė rimtų socialinių padarinių: norėdamos išsaugoti jūrų verslo branduolį bendrovės turėjo mažinti darbuotojų, apkarpyti likusiems algas arba skelbti bankrotus. Tuomet darbo neteko tūkstančiai klaipėdiečių. Ypač daug žlugo įmonių, vežusių krovinius sausumos keliais ir turėjusių aibes kreditų, paimtų transporto priemonėms įsigyti arba apyvartinėms lėšoms.

Nacionalinės laivybos bendrovės iki šiol verčiasi sunkiai, o laivų statybos ir remonto pramonėje, nors šios ūkio šakos gamybiniai rezultatai džiugina, dėl konkurencijos padėtis išlieka įtempta. Geriausiai sekasi modernius terminalus įrengusioms krovos kompanijoms. Nors apyvarta svyruoja ir ateities krovinių perspektyvos nėra tvirtos, visos jos nuolat skelbia naujienų apie statybas ir naujų terminalų įkurtuves.

Pavyzdžiui, pernai naujus sandėlius pasistatė bendrovė Birių krovinių terminalas, grūdų terminalą išplėtė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, šiemet - žemės produktų terminalą atidarė kompanija "Bega", melasos terminalo išbandymą pradėjo įmonė "Vakarų krova". Visur atsirado po kelias dešimtis darbo vietų.

Daugiau pajamų

"Sodros" Klaipėdos skyriaus duomenimis, 2008 metų pabaigoje uostamiestyje dirbo 102 830 žmonių, tuo pat metu 2009 metais - 90 987, 2010 metais - 90 235 žmonės. Šie skaičiai vaizdžiai atspindi socialinį ekonominės krizės mastą, tačiau kartu ir pasitvirtinusias nuosmukiui atremti taikytas drastiškas priemones.

Jau 2011 metais darbo vietų padaugėjo iki 95 273, šiuo metu dirbančių žmonių skaičius Klaipėdoje viršija 99 500. Kartu didėja ir "Sodros" įmokų įplaukos: per 9 mėnesius šiemet gauta 6 proc. daugiau įmokų nei pernai.

Draudėjų, t. y. įmonių arba individualiu verslu užsiimančių asmenų, pernai padaugėjo 6 proc., šiemet - beveik 5 proc., šiuo metu Klaipėdoje yra 25 157 draudėjai. Daugėjo individualią veiklą vykdančių asmenų ir uždarųjų akcinių bendrovių, o pagal patentą dirbančių asmenų 6 proc. sumažėjo.

Klaipėdos teritorinė darbo birža skelbia, kad per tris šių metų ketvirčius bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 1,2 proc. punkto - iki 8,7 procento. Darbo ieškančio jaunimo sumažėjo 0,5 proc. punkto - nuo 6,4 proc., iki 5,9 procento.

Ryšį tarp Klaipėdoje veikiančių įmonių būklės ir miesto gyventojų pajamų lygio gana ryškiai rodo ir Klaipėdos savivaldybės biudžetas: pavyzdžiui, 2010 metais buvo numatoma gauti 53 mln. litų mažesnes pajamas nei 2009 metais, tačiau uosto ekonomika savivaldybei neleido smukti. Mokesčių surinkimo planas tąkart buvo viršytas 7 proc., pajamos viršijo 368 mln. litų.

Šiemet metų pradžioje tvirtinant biudžetą planuota 363 mln. litų, 20 mln. mažiau nei pernai - dėl menkesnių valstybės dotacijų. Tačiau Klaipėdą vėl į viršų turėtų kilstelėti jūrų verslo aktyvumas.

Daugiausia optimizmo - dėl gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Todėl 2012 metų biudžeto prognozė - 370 mln. litų.

Darbas miestą jaunina

Jeigu ekonominio augimo tendencija išsilaikys, kitais metais darbo vietų uostamiestyje gali būti daugiau nei 100 tūkstančių. Su sąlyga, kad dar pavyks pritraukti iš artimiausių rajonų darbo jėgos, kurios ištekliai kiekvieną dieną apskrityje tirpsta - pagal jūrų perkėlos ir Palangos oro uosto keleivių dinamiką galima spręsti, kad vykstančiųjų dirbti į Skandinaviją ir kitas šalis nemažėja.

Užsienio kompanijose dirba ne tik jūrininkai, bet ir laivų remontininkai, statybų specialistai. Tokia darbo jėgos migracija šiek tiek slopina norinčiųjų iš Lietuvos emigruoti žmonių bangą, būdingą kaimiškiesiems rajonams. Tačiau tokius žmones sugrąžinti į savo krašto įmones gali tik į vakarietiškas besilygiuojančios algos.

Daugėjant dirbančiųjų, Klaipėdos miestas šiek tiek jaunėja. Senatvės pensijos gavėjų šiemet III ketvirtį buvo 100 mažiau nei pernai - 60 414, nors tiek pat padaugėjo invalidumo pašalpas gaunančių žmonių - jų yra daugiau kaip 16 600.

"Sodros" Klaipėdos skyriuje išmokamos senatvės pensijos šiemet maždaug 70 litų didesnės nei tuo pačiu metu pernai ir siekia 822 litus - tai maždaug 7 litais daugiau nei Lietuvos vidurkis.

Aplinkiniuose rajonuose pensijos mažesnės: Palangos skyriuje nesiekia 810 litų, Gargžduose ir Kretingoje - 765 litai, Šilutėje - 740 litų. Tačiau jei palygintume vietovių pragyvenimo kainų lygį, vargu ar pasirodytų, kad uostamiesčio pensininkai gyvena geriau.

Valstybės išlaidos įvairioms pašalpoms ir kompensacijoms uostamiestyje nemažėja, jos prilygsta 2010 metų išlaidoms. Daugėjant darbo vietų yra daugiau sergančių ir nukentėjusių darbe žmonių. Tačiau vargu ar kas drįstų gerais rodikliais pateisinti darbuotojų mirtis: šiemet per 9 mėnesius iš 13 sunkių nelaimingų atsitikimų yra 11 žuvusiųjų darbe, kai pernai per visus metus žuvo tik 5 žmonės iš 15 sunkių sužalojimo atvejų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"