TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūros smėlis prie Šventosios uosto turi kainą

2016 02 29 6:11
2011 metais Šventosios uostą gilinusi latvių žemkasė netrukus metė bergždžią darbą, o jį pratęsusi Palangos įmonė apkaltinta ne vietoje pylusi jūros nuplautą smėlį. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Nesėkmingas bandymas prieš penkmetį įrengti Šventosios uostą be molų kuriam laikui valdininkus atgrasino skandinti pinigus vandenyj. Bet nykstantis tradicinis žvejų gyvenvietės verslas vėl išjudino diskusijas apie įplaukos gilinimą.

Po ilgokos pertraukos surengtame Šventosios uosto tarybos posėdyje dalyvių nuomonės dėl 70 mln. eurų vertinamo uosto statybos projekto sutapo, bet dėl artimo laikotarpio priemonių žvejybos verslui gelbėti – skyrėsi. Nugyvenę senas valtis žvejai svajoja apie galingesnius laivus, bet kartu pripažįsta, kad jų įsigiję tampyti žvejybos priemones į jūrą per seklumą, kaip daro lig šiol, fiziškai nepajėgtų.

Prarandame teritorijos

Šiuo metu Šventosios priekrantėje žvejoja 13 įmonių, kurių pajamos, pasak žvejų asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio, sudaro 70 tūkst. eurų per metus, o galėtų būti gerokai didesnės. Vasarą sugaunamų žuvų kiekiai netenkina Šventosios poilsiautojų poreikių, nors daugiausia priekaištų iš kurorto svečių sulaukiama ne dėl menko asortimento, o dėl varganos uosto aplinkos. Patenkinti žuvų paklausą stengiamasi superkant jūros laimikius iš latvių ar kitų šalių įmonių, bet vietos gyventojams rūpintis kurorto vaizdu – per sunkus uždavinys.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorė Lina Šidlauskienė, remianti žvejų bendruomenės prašymą, teigė, kad skubiai būtina gilinti įplauką, nes žvejams reikia dirbti šiandien, o ne laukti, kada bus pastatyti molai. Dėl to jau kreiptasi į Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas, prašant iškastu smėliu papildyti nuplautus Palangos paplūdimius. Ministerija tam netgi ieško lėšų. Tačiau žuvininkystės fondai, anot jos, toli gražu nesiekia sumų, kurios įvardintos molų statybos projekte.

Palangos senbuvio Viktoro Butavičiaus teigimu, smėlis – ne tik atskirų žinybų, o valstybinės reikšmės klausimas – prieš kelias dienas apžvalgius pakrantę buvo matyti, kad per šią žiemą prarasta 10–15 ha pakrantės teritorijos, smėlis nuneštas Latvijos link.

Tačiau diskutuojant išsiaiškinta, kad pradėti gilinti kanalą nedelsiant, net ir turint tam lėšų, būtų neįmanoma, ilgai užtruktų parengti naują dokumentaciją. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Alfredo Šepšto pastebėjimu, 2012 metais priimtas sprendimas dėl planuojamos veiklos jūroje prie Šventosios buvo suderintas su latviais sutarus, kad iškastas smėlis bus pilamas į šiaurę nuo uosto įplaukos, tik tokiu atveju erozijos išvengtų Papės pakrantė. Norint sprendimą keisti, tektų poveikio aplinkai vertinimą rengti ir derinti su latviais iš naujo.

Pinigus siūlo išdalinti

Kiek giliau hidrologijos reikalus išmanantiesiems atrodo, kad kasti smėlį iš Šventosios upės žiočių, nepastačius molų, kurių kaina gali sudaryti pusę statybos projekto vertės, maždaug 30 mln. eurų, būtų bergždžias darbas. Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos katedros vadovo Brunono Gailiušio įsitikinimu, nepastačius molų laivyba Šventosios uoste negalima ir nereikia didinti padarytų klaidų skaičiaus. Lietuvoje, anot jo, įrengta ne viena prieplauka, prie kurios laivai nepriplaukia. Taip esą nutinka, kai ministerijos nesiklauso mokslininkų. Net šmaikštaujama, kad gilinimui skirtus pinigus verčiau kasmet dalinti žvejams kaip kompensaciją už per seklumą į jūrą tampomas valtis. Taip esą bent jau ŽŪM žvejybos rėmimas kainuotų pigiau.

B. Gailiušis Susisiekimo ministeriją ragina Šventosios uosto molų statybas pradėti nedelsiant, nors ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad Klaipėdos uostas negali tokiam tikslui prašyti Europos fondų lėšų. „Kuo greičiau pirmą kąsnį atkąsim, tuo greičiau uostą turėsim. Be molų nevyks laivyba“, – kalbėjo mokslininkas. Tokiai pozicijai žvejai pritarė, tačiau neslėpė ir nusivylimo dėl neaiškaus uosto atstatymo termino. Prieš savaitę Šventosios uosto taryboje tik bendrais bruožais aptarta, kad finansavimui būtina konsoliduoti ministerijų pajėgas ir dėl to kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą.

Šventosios uosto projektas kaip karšta bulvė mėtomas iš vieno ES finansavimo laikotarpio į kitą. Manoma, kad negavus lėšų iš turizmo ar žvejybos rėmimo programų iki 2020 metų, vėliau tikėtis europinės paramos būtų dar sudėtingiau.

Žvejams kelia pavydą tai, kad geriau jūrinę sritį tvarkantys kaimynai latviai per pastarąjį dešimtmetį Rygos įlankoje išplėtojo keletą žvejybos uostų, tokių kaip Pavilosta, Mersrags, Skultė, Salacgriva, Roja, Engurė. Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos aprašyme nurodoma, kad Latvijos priekrantėje veikia 628 mažos žvejų įmonės. Rašant apie Lietuvą minimi Nidos ir Šventosios žvejų uostai, bet statistikos apie priekrantės žvejybą nepateikiama, todėl galima tik spėlioti, kad su visomis Kuršių marių įmonėmis jų galėtų būti dešimt kartų mažiau. Vietoj jūrinio žuvininkystės verslo pabrėžiama akvakultūros plėtra šalyje ir karpių auginimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"