TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūros vartus į pasaulį atlapojo plačiau

2014 06 14 6:00
Benediktas Petrauskas: "CKT planuojami nauji keleivių srautai didins Klaipėdos turistinį populiarumą, o kroviniai valstybei leis uždirbti papildomų pajamų." Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Naujo objekto atidarymas uoste – visada šventė jūrų verslo bendruomenei. Ryškiai pagražėjusia buvusio Žvejybos uosto dalimi gali pasidžiaugti visi klaipėdiečiai. Centrinio Klaipėdos terminalo biuras, kurio atidarymas vyks birželio 17 dieną, – vienintelis naujas komercinių patalpų pastatas uostamiestyje šiais metais.

Artėjant naujo Centrinio Klaipėdos uosto terminalo atidarymui, jį valdančios įmonės vadovo Benedikto Petrausko pro kabineto langą matoma akvatorija su naujomis krantinėmis, automobilių aikštė, miesto panorama ir vaizdas į Kuršių neriją atsveria visus statybos rūpesčius. Įkurtuvių šurmulyje jis rado laiko ir trumpam pokalbiui.

- Kiek metų teko laukti šio įvykio?

- Ar prisimenate, kaip atrodė ši uosto vieta 2004 metais, kai koncerno „Achemos grupė“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija įsigijo įmonės „Transfosa“ akcijas? Jos teritoriją sutvarkėme. Laimėjome uosto konkursą valyti užterštus vandenis, sustygavome verslą. Įmonė pradėjo dirbti pelningai. Nors įranga buvo visiškai pasenusi, sugebėjome ją eksploatuoti dar 6 metus. Akcininkai iškėlė uždavinį kurti kitokią teritorijos panaudojimo viziją, nors ankstesni savininkai čia planavo statyti trąšų terminalą. Tad nuo 2005 metų, kai paruošėme daugiafunkcio terminalo planą, iki terminalo atidarymo praėjo 9 metai.

- Kaip įmonė keitėsi per tuos metus?

- Keitėsi daug kas, net ir įmonės pavadinimas. Anksčiau vadinomės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, tačiau dėl patogumo ir aiškumo šiemet įregistravome pavadinimą Centrinis Klaipėdos terminalas - CKT. Sustabdę veiklą dėl statybų, turėjome perpus sumažinti darbuotojų, bet atsirado kitokių specialistų poreikis. Šiuo metu turime 19 darbuotojų, tačiau jau netrukus, kai terminalo veikla įsibėgės, priimsime jų papildomai. Statybos projektą įgyvendino koncernas „Achemos grupė“, valdantis 60 proc. CKT akcijų, ir bendrovė „Bega“, įsigijusi 40 proc. akcijų.

- Kuo ypatingas Centrinis Klaipėdos terminalas?

- Galiu patikinti, kad tai, ką planavome prieš 9 metus, pavyko įgyvendinti iš esmės be didelių pakeitimų. Jau tada numatėme, kad šis terminalas turi būti skirtas visų tipų laivams: ro-ro, ro-pax, con-ro tipų keltams, keleiviniams, kruiziniams, krovininiams, specializuotiems. Tai lemia jo centrinė geografinė vieta uoste. Remdamasis panašių terminalų užsienyje patirtimi drįstu teigti, kad tai vienas iš kelių pastaruoju metu pastatytų naujų objektų ir pats moderniausias Europoje. Daug kur keleivinei laivybai pritaikomi rekonstruoti krovinių terminalai. Be išskirtinio universalumo, kitas CKT ypatumas - patogi vieta, nes į šią uosto teritoriją atsiremia pagrindinė šalies magistralė A1, arba E85, pasibaigianti Baltijos prospektu Klaipėdos mieste. Ir keleiviams, ir krovinių vežėjams jį bus lengva surasti ir atvažiuoti. Be to, keleiviai čia bus atskirti nuo krovinių, nes iš laukimo salės į krantinę nutiesta galerija jie pateks tiesiai prie laivo.

Taip 2004 metais atrodė uosto teritorija, kurioje dabar įgyvendintas Centrinio Klaipėdos terminalo projektas.

Šiek tiek apmaudu, kad nespėta terminalo pastatyti iki 2011 metų, kaip buvo tikėtasi, nes tuo metu laivybos linijos buvo kupinos plėtros planų. Dabar juos koreguoja nuo 2015 metų įsigaliojanti MARPOL konvencija ir ES direktyva dėl taršos iš laivų sumažinimo, tam reikia didžiulių laivybos kompanijų investicijų. Dėl to mažėja laivybos operatorių ir linijų. Apie tai kalbėsime CKT atidarymo išvakarėse. Birželio 16 dieną kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiame tarptautinę jūrų verslo konferenciją specialistams.

- CKT estetinis vaizdas klaipėdiečiams daro įspūdį tiek plaukiant uosto akvatorija, tiek važiuojant pro šalį Minijos gatve. O kokie jo techniniai ypatumai?

- Pasirengimas statybai buvo labai sudėtingas procesas, nes skirtingoms institucijoms teko parengti net 6 techninius projektus, apimančius jūrinę ir kranto infrastruktūrą, geležinkelio ir autotransporto prieigų dalis. Valstybė labai daug investavo, ilgai užtruko ir brangiai kainavo gyventojų iškėlimo iš uosto rezervinės teritorijos procedūros, tačiau tai, kas matoma 18 hektarų sklype, padaryta už privačias lėšas: infrastruktūra, inžinerinės komunikacijos, kontrolės patikros postai, sandėlis, krovinių saugojimo aikštelės, administracinis pastatas.

Prie dvipusio pirso ir krantinės, aprūpintos hidrauline rampa, vienu metu galima priimti iki trijų laivų, čia kaip niekur kitur pavyks derinti keleivinę laivybą ir multimodalinių paslaugų funkcijas. Šis terminalas jungia tris transportavimo būdus: laivais, geležinkeliu, keliais. Kol kas neįrengta Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryža, bet darbai sparčiai vyksta, o terminalo apkrova bus didinama palaipsniui.

- Kiek tai kainavo?

- Terminalo statybai pagal įprastinį Klaipėdos uosto valdymo modelį (land-lord), vadinamajai suprastruktūrai, Centrinis Klaipėdos terminalas panaudojo 66,5 mln. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į jūrinę infrastruktūrą investavo maždaug 150 mln. litų. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Varnėnų gatvės viadukui tiesti išleido 11 mln. litų. Tai suteikė galimybę krauti iki 5 mln. tonų krovinių ir sutikti iki 500 tūkst. keleivių per metus.

- Šventinę CKT atidarymo ceremoniją puoš prišvartuotas antras šiemet šiame terminale kruizinis laivas. Kokia bus darbo kasdienybė po šventės?

- Projektinę apkrovą tikimės pasiekti ne anksčiau kaip po trejų metų – tokia laivybos linijų praktika. Iki šios dienos jau esame priėmę 30 įvairių laivų, kurių prastovos truko iki 5 parų. Jiems tiektas vanduo, elektra, suteiktos kitos paslaugos. Dar turime atlikti kai kurių technologinių procedūrų derinimą, pritaikyti įrangą. Terminalas pasirengęs pagal laivybos kompanijų poreikius ir pageidavimus įdiegti krovinių judėjimo, apskaitos sistemas. Šiandien plačiai atveriame duris naujiems klientams.

Planuojami nauji keleivių srautai didins Klaipėdos miesto turistinį populiarumą, o kroviniai valstybei leis uždirbti papildomų pajamų iš surenkamų uosto rinkliavų. Moderni infrastruktūra užtikrina, kad projekto nauda bus juntama ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje, nes išplės susisiekimą tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių. Krovinių gabenimas jūra yra ekologiškesnis, mažėja aplinkos tarša. O keleiviams galimybė keliauti nuosavu automobiliu keltais teikia smagių emocinių potyrių. Visa tai mūsų terminalui žada puikią perspektyvą.

- Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"