TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūros žvejams siūlo marias

2011 07 13 0:00
Žuvininkystės valdininkų siūlymas įrengti Kuršių mariose Baltijos priekrantės žvejams maždaug 30 vietų mažųjų laivų ir jachtų prieplauką - pavėluotas ir nelabai naudingas, nes jau parinkta geriausia vieta - Karklė.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos rajono planuose esanti Karklės žvejų prieplauka gali likti be Europos Sąjungos (ES) finansavimo - Žuvininkystės fondo milijonus siūloma skirti uostamiesčio mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai, nors jau yra patvirtinta atskira jos investicinė programa.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasiūlymas 4-5 mln. litų prisidėti prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu Kuršių mariose statomos mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos gerokai nustebino šią žinią išgirdusį uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską. Jis prisipažino šios vietos su žuvininkais nesiejęs. Savivaldybė, prieš kelerius metus išmainiusi krovos verslui reikalingą sklypą į kompensaciją - KVJUD įsipareigojimą įrengti tolesnėje vietoje 400 vietų valčių ir jachtų prieplauką, turi susikūrusi kitokią viziją. Pirma, ten turi atsirasti buriavimo mokykla, nes dabar vaikų treniruotės nedera prie aktyvios uosto veiklos. Antra, klaipėdiečiai ir svečiai neturi kur nuleisti į vandenį pramoginių laivelių, o jų kasmet daugėja, todėl nauja didelė prieplauka taptų vandens technikos naudotojų centru.

Didiesiems Baltijos žvejų motorlaiviams uostas jau seniai pastatytas Smiltelės žiotyse. O dar toliau, jau už uosto akvatorijos, įrengta prieplauka vargu ar reikalinga priekrantės žvejams, nes jiems kaskart tektų plaukti maždaug 15 kilometrų uosto kanalu į atvirą jūrą. Tai būtų neekonomiška, be to, 6-12 metrų valtimis laviruoti tarp 200 metrų ilgio laivų - nesaugu.

Ieško rangovo

Panašu, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kiša pagalį į jau riedančius ratus. Šiuo metu KVJUD nagrinėja medžiagą, gautą birželio 30 dieną paskelbus konkursą "Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas, Kairių g. 17". Visus 5 pasiūlymus pateikė užsienio įmonės, viename jų nurodomas subrangovas - Lietuvos įmonė. Pagal dabartinį projektą statyba skaidoma į keturis etapus: apsauginių molų, krantinės įrengimo, akvatorijos gilinimo ir farvaterio formavimo.

Tiesa, darbai truks ne vienus metus, teoriškai projektą įmanoma koreguoti, o praktiškai - nebe, nes reikėtų stabdyti konkursą ir rengti naujas sąlygas.

Pasak KVJUD atstovės Gedos Morozaitės, kuriai ŽŪM ketinimai nebuvo žinomi, yra daugybė konkurso dalyvių techninės dokumentacijos, su ja susipažinti reikia laiko, todėl laimėtojas turėtų būti išrinktas tik baigiantis vasarai. Rangovas, pasirašęs sutartį, darbus privalės atlikti per 30 mėnesių.

KVJUD pranešime nurodo, kad konkursas paskelbtas siekiant pasirūpinti saugia ir tinkama jachtų, katerių, valčių, kitų mažųjų laivų švartavimosi vieta bei navigacija, nes tai esą svarbu ir aktualu kiekvienam uostui.

Naujoji prieplauka bus pastatyta ypač patogioje uosto vietoje: pietinėje dalyje, toliau nuo esamo laivybos kanalo. Tada mažiesiems laivams plaukiant į Kuršių marias nereikės kirsti intensyvios navigacijos laivybos kanalo ir keltų apsisukimo rato. Tikimasi, kad 11 hektarų bendrojo ploto prieplauka pritrauks ne tik Lietuvos laivų savininkus.

Konkurso dokumentuose nustatyti ir statybos darbų techniniai parametrai: šiaurinio ir pietinio apsauginių molų ilgis - 656 metrai, bendrasis krantinės kordono linijos ilgis - 595 metrai, pagrindinės krantinės ilgis - 396 metrai, orientacinis iškasamo grunto kiekis - 300 000 kubinių metrų.

Planuojama, kad ši prieplauka iš dalies bus finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau ir KVJUD tam skirs keliasdešimt milijonų litų. ES investicijos paraišką numatoma pateikti iki lapkričio pabaigos.

Anksčiau skelbta orientacinė objekto kaina - 36 mln. litų, tačiau tikroji paaiškės netrukus. Žadama, kad rinkliavų iš laivų iki 8 metrų ilgio nebus renkama. Šiuo metu jau sudaroma pretendentų į operatorius eilė.

Žvejai renkasi Karklę

Pagal ankstesnius planus Lietuva ketino už ES lėšas iki 2013 metų pastatyti jūroje prieplauką žvejų laiveliams, ja galėtų naudotis ir audros užklupti buriuotojai. Europos žuvininkystės fondas jau prieš porą metų paskelbė, kad jau galima teikti plėtros projektų paraiškas, bet procesas stringa. ŽŪM disponuoja maždaug 40 mln. litų lėšomis įvairiems žuvininkystės poreikiams, dalis jų numatyta tokio objekto statybai. Anksčiau valdininkai buvo užsiminę žvejų bendruomenei apie galimybę finansuoti iki 15 mln. litų vertės prieplaukos darbus, tačiau milijonai senka.

LŽ jau ne kartą rašė apie Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos iniciatyvas, pastangas ir išlaidas, kad tokia prieplauka atsirastų pajūryje. Jau yra moksliškai nustatyta ir išsiaiškinta, kad Karklėje ji būtų naudingiausia ir žvejams, ir gyventojams, norintiems atgaivinti etnografinį žvejų kaimą.

Pritaria sumanymui

Žvejų organizacijos užsakymu yra parengta prieplaukos Baltijos jūros žemyniniame krante galimybių studija. Tą padaryti žvejų organizaciją buvo įpareigojusi apskrities valdžia ir Pajūrio regioninio parko direkcija dar 2008 metais. Uostas būtų daugiafunkcis, o administraciniame pastate įsikurtų gelbėtojai, žuvų turgus, būtų įrengtas ledo generatorius. Karklės prieplauką sudarytų jūrinė dalis, kranto statiniai ir privažiuojamasis kelias. Taip būtų sutvarkyta bent viena gyvenvietės gatvė.

Klaipėdos rajono taryba pritaria žvejų sumanymui. Šiomis dienomis savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Galvanauskas išleido įsakymą sudaryti darbo grupę, kad būtų išnagrinėtos galimybės pasirašyti su žvejų organizacija jungtinės veiklos sutartį. Toks bendradarbiavimas būtų prielaida, kad visuomenei svarbus objektas šimtu procentų būtų finansuojamas ES lėšomis.

Kalbėjo aptakiai

Klaipėdoje lankęsis ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovas Darius Nienius, LŽ paklaustas, ar rengiasi ministerija finansuoti 2 žvejų prieplaukas - Klaipėdoje ir Karklėje - iš pradžių kalbėjo aptakiai: "Tai priklauso nuo poreikio. Šiuo metu priekrantėje ekonomine veikla verčiasi apie 30 laivelių. Ar jie išsidėstys dviejose vietose, ar vienoje - svarstytinas klausimas? Kelioms vietoms būtų galima skirti finansavimą - per anksti atsakyti. Kur geriau? Tokią poziciją turi pareikšti savivaldybė ir žvejai, nes mes tik numatome teisines ir finansines galimybes atsirasti objektui."

Tačiau paprašytas atsakyti be užuolankų, ką darytų, jei viena savivaldybė norėtų prieplaukos Klaipėdoje, o kita - Karklėje, kalbėjo konkrečiau. "Matote, bendra infrastruktūra sudaro pagrindines išlaidas, tai kurti jas dvi - per didelė prabanga. Suma gali būti didesnė arba mažesnė negu 5 mln. litų, tačiau finansuoti iš Žuvininkystės fondo galime tik žuvų iškrovimo vietą, ledo generatorių, aprūpinimą elektra, vandeniu, įrankių ir buitines patalpas, privažiuojamojo kelio - tikrai ne", - kalbėjo D.Nienius, komentuodamas ministro idėją sujaukti KVJUD, Klaipėdos rajono savivaldybės ir žvejų planus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"