TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrų laivybą baugina pasirinkimo kryžkelė

2014 03 08 6:00
Statomas Klaipėdos SGD terminalas jo užsakovams sukėlė minčių pardavinėti degalus dujomis varomiems laivams. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Artėjantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymas Klaipėdoje uosto verslui neša šviesių komercinių planų, tačiau Lietuvos laivų savininkai apie dujomis varomus variklius gali tik pasvajoti.

Bendrovė „Klaipėdos nafta'“ gali papildyti veiklų sąrašą, kuriame iki šiol dominavo naftos produktų krova. Mažėjant naftos produktų apyvartai, teigiamai vertinami bendrovės užmojai imtis dujomis varomų laivų aprūpinimo degalais veiklos. Tačiau laivininkai šiuos planus vadina pernelyg ankstyvais. Tik po 2018 metų, kai Europos Komisija (EK) paskelbs laivybos studijos išvadas, paaiškės, ar reikės uostuose kurti dujinių degalinių tinklą.

Dujas naudoja mažuma

SGD terminalas, kuris užtikrins tiekimo alternatyvą rusiškoms „Gazprom“ dujoms, statomas nevėluojant ir turėtų pradėti veikti jau gruodį. „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis išdėstė, kad įmonė ketina imtis tęstinės veiklos - SGD perpylimo į mažesnius laivus ir dujomis varomų laivų bunkeriavimo – aprūpinimo degalais. Tokią verslo nišą įmonė įžvelgia nuo 2015 metų, kai Baltijos ir Šiaurės jūrose įsigalios vadinamoji Sieros direktyva. Laivams bus keliami griežtesni emisijos reikalavimai, ir jie turės naudoti degalus, kuriuose bus ne daugiau kaip 0,1 proc. sieros. Regiono laivyboje teks atsisakyti pigesnio 3,5 proc. sieros turinčio mazuto. Manoma, kad daug laivų pereis prie švariausių degalų – dujų.

„Klaipėdos nafta“ tikisi pirmoji įrengti Baltijos jūroje terminalą, kuris galės perpilti SGD į mažesnius laivus. Bendrovė skaičiuoja, kad nuo 2015 metų į Klaipėdos uostą atplaukiantiems laivams galėtų būti tiekiama apie 66 tūkst. tonų besierių degalų per metus, - tai sudaro 140 tūkst. kubų dujų, kurios SGD terminalo naudojimą padidintų dešimtadaliu. Tam prireiktų nemažai investicijų - tektų statyti naujas talpyklas teritorijoje prie švyturio ir papildomą krantinę.

Tiesa, vienos nuomonės dėl nulinės krantinės statybos iki šiol nėra. Laivybos specialistai yra sakę, kad vieta nėra pakankamai saugi, todėl būtina keisti molų konfigūraciją. Perstatyti molus – dar brangesnė ir negreitai įvykdoma užduotis.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, kad laivyno techninis prisitaikymas prie naujų sąlygų vyks palaipsniui, o šiuo metu statyti dujų perpylimo įrangą mūsų uoste nėra poreikio.

„Turėjome keletą susitikimų su kompanija „Litgas“, kuri bus atsakinga už dujų tiekimą Lietuvos rinkai, diskutavome apie laivų bunkeriavimo dujomis verslą. Po 2015 metų iškart tokio poreikio veikiausiai dar nebūtų. Bet situacija gali pasikeisti atlikus studiją, nuo kurios rezultatų priklausytų, ar 2020-2025 metais pasaulio mastu įsigalios reikalavimas naudoti degalus, kurių sieringumas 0,5 procento. Tokiu atveju laivų savininkai galbūt rinksis dujas. Pastaruoju metu dujomis varomų laivų statoma tik Skandinavijoje, kuri turi valstybės pagalbos fondus tokių laivų statybai. Nes dujiniai laivai kainuoja maždaug 20 proc. brangiau nei paprasti“, - sakė G.Kutka.

Iškraipyta konkurencija

Nuo tada, kai Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) priėmė konvenciją dėl taršos iš laivų mažinimo, iki privalomo vykdyti ES teisės akto priėmimo triukšmą kėlė tik suomiai. Lietuva konvenciją ratifikavo 2008 metais, nepasitarusi su jūrų verslo atstovais ir be pastabų. Dabar kelti vėją dėl Sieros direktyvos - per vėlu, bet, kaip mano Klaipėdos uosto naudotojai, pats laikas suformuluoti ir gegužę išrinktiems Lietuvos atstovams Europos Parlamente išdėstyti poziciją dėl TJO azoto oksido konvencijos. Netrukus EK vertins, ar reikia perkelti šią nuostatą į ES teisės aktus, ar sprendimui priimti reikia išsamesnės poveikio analizės. Be to, laukiama specialiai sudarytos darbo grupės konkurencingumo klausimams spręsti išvadų dėl Sieros direktyvos, nes iki 2018 metų, kai ji bus taikoma ir Viduržemio regione, Šiaurės Europos laivybos verslas atsiduria žemesnėje pozicijoje.

Uosto vadovas Arvydas Vaikus sakė negalįs suprasti, kam TJO kažkada kilo mintis, kad jūrą labiausiai teršia laivai. Jo manymu, tie, kurie rūpinosi žmonių sveikata, pamiršo pasirūpinti mūsų pinigine. „Mes nesame prieš ekologiją, bet kas įvyks, kai degalai pabrangins transportavimą, ir krovinių savininkai turės rinktis: sausuma ar jūrų kelias? Visose Briuselio knygose, „žaliose“, ‚baltose“ ar „mėlynose“, sakoma, kad laivų transportas – pats ekologiškiausias, nes vienu kartu gabena daug krovinių. Jeigu tas kiekis būtų permestas į kelius, ekologines pasekmes iškart pajustume. Sąlygos Europoje visiems turėtų būti vienodos“, - kalbėjo A.Vaikus uosto taryboje aptariant sieros dioksido iš laivų mažinimo problematiką.

Ant savininkų pečių

Didžiausios Baltijos šalyse Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika pažymi, kad Vakarų Europos šalys remia ekologines direktyvas už galimybę ištraukti laivų statyklas iš pramonės krizės. Ypač daug naudos iš laivų modernizavimo tikisi Vokietija, įvairiomis priemonėmis skatindama kompanijas keisti senus laivų variklius į naujus, galinčius naudoti dyzelinius degalus ir dujas.

Bėda ta, kad Lietuvos laivų savininkai ekonomiškai per silpni imtis rimtesnės laivų modernizacijos. Todėl G.Kutka pabrėžia, kad asociacijos narių pozicija Sieros direktyvos atžvilgiu buvo ir yra neigiama.

„Manome, kad sprendimas skaudžiai palies trumpojo vežimo jūra sektorių - ro-ro ir konteinerių laivybą. Galime tik konstatuoti, kad galimybių atšaukti Sieros direktyvą nėra. Viena šalis jau nebegali kreiptis į TJO atidėti taikymą kai kuriems laivų tipams. Dabar tik galime ieškoti galimybių, kaip sušvelninti pasekmes. Laivų savininkai šiuo metu mato 3 išeitis: naudoti dyzelinius degalus, kurių tona maždaug 300 JAV dolerių kainuoja brangiau nei mazutas, rinktis alternatyvius degalus - metanolį ar dujas, instaliuoti katalizatorius“, - apie brangstančias laivybos verslo sąnaudas kalbėjo G.Kutka.

Šiuo metu pastebima, kad laivų savininkai renkasi katalizatorius. Kompanija „DFDS Seaways“ yra paskelbusi, kad į du Klaipėdos keltus taip pat rengiasi montuoti šią įrangą. Laivų katalizatoriai kainuoja 5-7 mln. eurų, tačiau užima mažiau vietos, nei reikėtų dujinei įrangai, ši dar daugiau atimtų vietos iš krovinių.

Didžiausią susirūpinimą laivybos įmonėms kelia tai, kad dalį sąnaudų teks perkelti galutiniam paslaugų vartotojui. G.Kutka pažymi, kad Lietuvos laivininkai sieks išlaikyti pusiausvyrą, nes kitu atveju klientai gali atsisakytų jūrų kelio, dalis krovinių būtų vežama sausuma per Lenkiją, Vokietiją. Jo žiniomis, vienintelė Suomija yra paskelbusi, kad dėl Sieros direktyvos sukeltų permainų rems nacionalinę laivybą. Kitos šalys išeities paieškas ir didesnių sąnaudų paskirstymą yra palikusios laivų savininkų nuožiūrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"