TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrų perkėlos terminale - nauja technika

2007 03 26 0:00
Prie naujųjų vilkikų stovi Vaclovas Grigalauskas, KLASCO Jūrų perkėlos terminalo viršininkas.
LŽ archyvo nuotr.

Permainas keltų terminale Klaipėdos jūrų krovinių kompanija pradeda atnaujindama technikos parką

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) už 3,25 mln. litų įsigijo 6 naujus "Kalmar" markės uosto traktorius, kurie šią savaitę atgabenti į Jūrų perkėlos terminalą. Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovai.

Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti "Kalmar" vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą, yra judresni ir paprasčiau valdomi. Jūrų perkėlos terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko teigimu, vienu metu dažniausiai reikia 15 vilkikų, tiek jų ir turėta, tačiau sena technika apkrovimo neatlaikydavo, lūždavo.

Sunkiausia būna sekmadieniais, kai atplaukia 5 keltai. Nuo šiol tuo pat metu bus galima keltus ir iškrauti, ir pakrauti. Antrąjį šių metų pusmetį numatoma įsigyti naujų autokrautuvų, todėl darbas perkėloje turėtų vykti dar sparčiau.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes.

"Jiems rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar daugiau krovinių, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams", - sakė Greičiūnas.

Jūrų perkėlos terminale per du šių metų mėnesius perkrauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis padidėjo 22 proc. iki 26,14 tūkst. vienetų. Per praėjusius metus Jūrų perkėlos terminalo apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų (2005 m.) iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Ratinės technikos buvo 21 proc., keleivių - 15 proc. daugiau.

Šiemet, Greičiūno manymu, išliks panaši plėtros tendencija, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema - teritorijos ploto trūkumas. Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius, pirmiausia - administracinį.

"Tikslinga griauti ir kitus statinius, pavyzdžiui, požeminę slėptuvę, nes pagal krovos intensyvumą čia reikėtų 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto, o dabar turime tik 7 tūkst.", - aiškino Grigalauskas.

Netrukus KLASCO senų perkėlos valymo įrenginių vietoje pradės statyti didelį popieriaus sandėlį. Į turimą sandėlį paprasti kroviniai, keltais atgabenami ant padėklų ar ritiniais, jau seniai netelpa, juos tenka laikyti ir po jūrų geležinkelio tiltais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"