TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrų prekyba laikosi stabiliai

2014 05 09 6:00
Balandžio mėnesį uoste perkrauta rekordinis kiekis trąšų – daugiau kaip milijonas tonų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Klaipėdos jūrų uostas šiemet tikisi pakartoti praėjusių metų rezultatą, ir nors svyravimų dar gali būti, apyvarta politinės įtampos metu nenuvylė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius krauta 11,8 mln. tonų krovinių - 2 proc. mažiau nei pernai sausį-balandį, kai apyvarta viršijo 12 mln. tonų. Iš jų balandį - 3,1 mln. tonų, o tai 16 proc. daugiau negu tą patį mėnesį pernai, kai dėl mažų kainų rinkoje buvo sustojęs trąšų eksportas.

Manoma, iki metų pabaigos uostui pavyks perkrauti tiek pat krovinių, kiek pernai - 34 mln. tonų. Uosto statistiką žemyn tempia kartu apskaitomas Būtingės terminalo naftos kiekis ir iš jos pagamintų produktų eksportas. Klaipėdos uoste, skaičiuojant su Būtingės apyvarta, šiemet buvo 9 proc. mažiau krovinių, negu jų krauta per 4 mėnesius pernai.

Trąšų daugėja

KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pažymi, kad antrą mėnesį iš eilės 3 mln. tonų viršijanti krova, kai pernai šiuo laiku uosto apyvarta buvo smukusi, rodo, jog verslo susitarimai vykdomi, eksportas atsigauna. Jis skaičiuoja, kad kraunant tokiu tempu iki metų pabaigos būtų galima pasiekti 37 mln. tonų apyvartą. Tačiau susilaikyti nuo tokių prognozių verčia neaiški naftos eksporto situacija.

Pasak A.Drungilo, didelę įtaką uosto apyvartai daro trąšų pardavimas. Jis šių metų balandį buvo rekordinis – krauta daugiau kaip milijonas tonų. Tiek uosto istorijoje per vieną mėnesį dar nėra buvę. Konteinerių krova kyla nuo metų pradžios, nes didėja į konteinerius kraunamų prekių, tokių kaip trąšos, mediena, metalo laužas, eksportas. Biriųjų ir suverstinių krovinių padaugėjo beveik 19 proc. - iki 5,6 mln. tonų, generalinių krovinių 9,3 proc. - iki 3,7 mln. tonų.

Pasak A.Drungilo, didelę įtaką uosto apyvartai daro trąšų pardavimas.

Šiemet trąšų krauta 23 proc. daugiau negu pernai - beveik 4 mln. tonų. Užsienio trąšų rinkos analitikai skaičiuoja, kad pagal pasaulinius poreikius pardavimas iki 2020 metų augs 15 procentų. Dėl tokios tendencijos, anot A.Drungilo, apyvartos šuoliu uoste išsiskiria Biriųjų krovinių terminalas – krovos padidėjimas per 4 mėnesius čia sudarė 54 procentus.

Šiuo metu akivaizdi tendencija pilti trąšas į konteinerius: su tokiu kroviniu šiemet išplukdyta 14 600, arba dešimtadalis, visų konteinerių. Mažesnis grąžinamų tuščių konteinerių kiekis rodo, kad logistikos sprendimai tampa geresni. Krovinių konteineriuose balandį padaugėjo 14 proc., nors pačių konteinerių (TEU) prieaugis nebuvo toks didelis - sudarė 4 procentus. Nuo metų pradžios krovinių konteineriuose tonažas siekia 1,83 mln. tonų, krauta 146 569 TEU.

Naftos produktų mažiau

Be gerų žinių, uoste yra ir nerimastingų naujienų. Jos pastaruoju metu aptariamos Vyriausybėje, nagrinėjant bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos nafta“ ekonominę padėtį. Būtingės naftos terminalas per 4 šių metų mėnesius perkrovė 2 mln. tonų naftos - 34,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (3,2 mln. tonų). Balandį, palyginti su kovo mėnesiu, krova padidėjo 15 proc. - iki 583,6 tūkst. tonų. Šiemet į Būtingę atplaukė 21 laivas - devyniais mažiau negu pernai.

Dėl mažesnio naftos produktų eksporto Klaipėdos uosto skystųjų krovinių krova smuko 36 proc. - iki 2,5 mln. tonų. Uosto vadovybė tikisi, kad problemos laikinos, nes balandį naftos produktų eksportas atsigavo – praėjusį mėnesį per abu uosto terminalus išgabenta 630 tūkst. tonų naftos produktų.

„Klaipėdos nafta“ pranešė, jog per 4 šių metų mėnesius perkrovė 1,6 mln. tonų naftos produktų - 40 proc. mažiau nei pernai, o vien balandį - 486 tūkst. tonų, arba 58,8 proc. daugiau nei kovą, tačiau 15,5 proc. mažiau negu pernai balandį.

Žemės ūkio produktų šiais metais uoste krauta penktadaliu mažiau - 851 tūkst. tonų, bet jei lygintume vien balandžio mėnesius, matytume, kad šiemetinė grūdų prekyba buvo aktyvesnė. „Pastaruosius 4 metus išlaikome įprastą grūdų eksporto lygį. Pernai daugiau buvo išvežta metų pradžioje, o šiemet – balandį. Manome, kad eksportuotojai ir šiais metais dar turi sandėliuose likučių, nes pernai vežė ir gegužę, ir birželį, tačiau kiekis, matyt, bus mažesnis – iki 100 tūkst. tonų“, - kalbėjo A.Drungilas.

Jis pažymėjo, kad pagal šalis klientes pirmąją vietą, skaičiuojant tonomis, užima Baltarusija, o pagal augimo procentus – Ukraina. Šios valstybės krovinių, tokių kaip trąšos, naftos produktai, šaldyti maisto gaminiai, šiemet padaugėjo 64 procentais.

Dėl uždarytos keltų linijos į Zasnicą šiemet ro-ro krovinių dalis sumenko 6,7 proc. - iki 1,4 mln. tonų. Tačiau uosto vadovybė neabejoja, kad ro-ro rinka turi didelę perspektyvą, todėl Klaipėdoje turėtų atsirasti naujų linijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"