TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jūrų vėjo energetika Europoje skleidžia sparnus

2014 02 25 15:28

Milijardus eurų pritraukianti Europos jūrų vėjo energetikos pramonė investuotojų vertinama kaip viena perspektyviausių energetikos sričių.

Didelius kiekius švarios energijos galinčiai pasiūlyti jūrų vėjo energetikai Europoje plėtoti šiuo metu labiausiai gali sukliudyti teisiniai ir politiniai veiksniai, pabrėžiama Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association – EWEA) parengtoje ataskaitoje. Šie trikdžiai įvardinami ir Lietuvoje.

Šiuo metu Europoje statomų jūrų vėjo jėgainių bendra galia – 4,5 GW. Skaičiuojama, kad jėgainių, kurių statyba dar nėra pradėta, bet jau gauti leidimai, bendra galia sudaro 18,4 GW. EWEA duomenimis, dauguma nepradėtų plėtoti projektų yra ne atšaukti, bet atidėti. Pastačius visus šiuos jėgainių parkus, iš viso Europoje būtų instaliuota 27,85 GW energijos iš jūrų vėjo. Tačiau sėkmingam projektų įgyvendinimui reikia politinės valios.

Taip pat ataskaitoje akcentuojama būtinybė užtikrinti ilgalaikį rinkos stabilumą, išspręsti teisinį reguliavimą. EWEA kelia ir vėjo jėgainių prijsungimo prie bendrų elektros energijos tinklų problemą: daug kur nėra reglamentuota aiški ir vienoda tvarka, kada ir kaip naujos jėgainės yra prijungiamos, kaip šiame procese pasiskirsto atsakomybės ir kokios yra garantijos.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Sauliaus Pikšrio, Europos vėjininkų pastebimos problemos aktualios ir Lietuvoje: nors šalis yra įsipareigojusi ES didinti elektros energijos dalį, pagaminamą iš atsinaujinančių išteklių, vis dar trūksta aiškumo teisiniame reguliavime.

„Dalis klausimų išsispręs patvirtinus nacionalinį jūros teritorijos bendrąjį planą. Taip pat vilčių dedama į Kauno technologijos universiteto ekspertų rengiamą galimybių studiją, kurios pagrindu turėtų būti apibrėžti konkretūs reikalavimai vėjo jėgainių statybai ir prijungimui prie bendrų elektros tinklų. Kaip ir kitur Europoje, Lietuvoje investuotojai yra pasiruošę skirti lėšas jūrų vėjo energijai, nes mato jos perspektyvą, tačiau negali to daryti, kol neparuošta teisinė aplinka ir jie nėra tikri, kad ne dėl jų kaltės atsiradę trukdžiai reikšmingai nepakeis sąlygų“, – sako S. Pikšrys.

EWEA savo ataskaitoje taip pat atkreipia dėmesį, kad norint įgyvendinti 2011 m. užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. pasiekti bendrą 40 GW jūrų vėjo elektrinių galingumą Europoje, vėjininkams būtina pritraukti net 90-123 mlrd. eurų investicijų. Netgi mažesnis 25 GW tikslas reikalauja 50-69 mlrd. eurų investicijų. Nepaisant akivaizdžios šių investicijų naudos šalių ekonomikoms, jūrų vėjo energetikos plėtros įgyvendinimui gali būti nesudarytos palankios sąlygos. Ataskaitoje teigiama, kad jeigu maksimalūs tikslai įgyvendinti nebus, daug labiau tikėtina, kad taip įvyks dėl nesutvarkyto teisinio reguliavimo, o ne dėl investicijų trūkumo.

Ataskaitoje pažymima, kad labai svarbu, jog Europos valstybės įvertintų grėsmes jūrų vėjo energetikos plėtrai ir kartu su Europos Komisija siektų jas sumažinti. Akcentuojama, kad būtina kuo greičiau ES lygmeniu pasiekti susitarimą dėl 2030 m. tikslų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtroje. Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi ES, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"