TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ką atneš Petrinės?

2012 06 21 7:49

Neseniai dar vienas visuomenės nuomonės tyrimų centras (šį kartą - JAV) paskelbė tarptautinės apklausos rezultatus: euras sukėlė daug problemų. Taip teigė penkių Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai, bet grįžti prie senųjų valiutų nebenorime.

Graikijos gyventojai buvo santykinai didžiausi euro gerbėjai - 71 proc. jų pasisakė už bendros valiutos išsaugojimą (Italijoje - tik 52 proc.).

Nuostata, kad "euras blogas, bet su juo geriau nei su nacionaline valiuta", yra sveiko proto išraiška. Ekonominė integracija Europoje ir pasaulyje pažengė taip toli - ir žengia nesustodama toliau, - kad mąstyti apie ryškesnį atsitvėrimą nuo tų procesų neracionalu ar net pavojinga.

Mažinti deficitą ar išlaidauti?

Tačiau kaip spręsti ES, JAV, euro zonos problemas - vienos nuomonės nėra. Du didieji ekonominiai varžovai - ES ir JAV - įsivėlė į niekuo nesibaigiantį ginčą: ar mažinti viešųjų finansų deficitą ir atkurti investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomikos stabilumu ir jos vairininkų ištikimybe tokiam stabilumui, ar pilti dar daugiau vis brangiau skolinamų pinigų, kad būtų pakurstyta visuminė paklausa ir pažvalėtų ūkio augimas, kartu paskatindamas ir investuotojų entuziazmą?

Ginčas gal išvis nebūtų kilęs, jei JAV ir ES ekonomikos nebūtų taip priklausomos viena nuo kitos; ypač dabar, kai abi reikia išjudinti iš sąstingio.

JAV prezidentas Barackas Obama atviru tekstu ragina VFR kanclerę Angelą Merkel sutikti su euro obligacijų leidimu, kitomis garantijomis, užtikrinančiomis didesnes skolinimosi galimybes, gelbstint link bankroto sukančias euro zonos šalis, taip pat skatinti didesnį vartojimą pačioje Vokietijoje. Pagyvėjimas ES ūkyje gyvybiškai būtinas Amerikos ekonomikai.

Kanclerė A.Merkel rodo į tautiečius - jie niekaip nesutiks, kad sunkiai dirbdami, griežtai taupydami ir investuodami į tai, kuo šiandien stipri ir galinga Vokietija, staiga imtų išlaidauti, gyventi į skolą ir dar priedo skolintųsi kitoms prasiskolinusioms vyriausybėms gelbėti. B.Obama įkyrėja dėl prezidento rinkimų rudenį, o A.Merkel spyriojasi dėl parlamento rinkimų kitąmet.

Juolab toli pažengę ekonominės integracijos reikalai spaudžia link suderintų veiksmų pačioje Bendrijoje. Krizė ES šalyse parodė, kad čia tas ekonominės integracijos procesas tebėra šleivas kreivas, mandagiau tariant - sudėtingas ir nelengvai valdomas. Gerais laikais tai nėra pragaištinga, bet kai ateina prasti metai - reikia griebtis korekcijų, antraip integracija - ir ne tik ekonominė - gali pasukti atgalios, gal net toli atgalios.

Kelias į federaciją

Apie naujausias korekcijas netrukus paskelbs Europos vadovų taryba, per Petrines (birželio 28-29 d.) susirinksianti svarstyti jau ne tik viešųjų finansų ir euro stabilizavimo, bet ir augimo skatinimo problemų.

Bus siūloma Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) papildyti naujais dėmenimis - greta pinigų sąjungos kurti bankininkystės bei fiskalinę sąjungas.

Siūlomos bankininkystės sąjungos (euro zonos nariams) svarbiausi reikalavimai būtų ne kas kita, kaip Europos centrinio banko transformavimas į beveik tikrą centrinį (federacinį) banką. Jis taptų tiesiogiai atsakingas už ES bankų priežiūrą, formuotų - privalomomis šalių narių centrinių bankų įmokomis - atsargų fondą žlungantiems bankams gelbėti, tvarkytų centralizuotą indėlių draudimą ir jo fondą; greta, priminsiu, jo kaip euro emitento funkcijų.

Greta šios sąjungos atsirastų ir fiskalinė sąjunga. Analogiškai euro zonos centriniam bankui būtų įkurta nauja nepriklausoma finansų reikalus tvarkanti institucija (faktiškai - federacinės finansų ministerijos prototipas). Jos pagrindinė funkcija būtų užtikrinti viešųjų finansų drausmės ir stabilumo laikymąsi. Nukrypus nuo jau anksčiau sutartų drausmės reikalavimų, ta institucija turėtų teisę (dėmesio!) pati atitinkamai padidinti mokesčius ar sumažinti valdžios išlaidas "nusikaltusioje" šalyje (užuot, kaip dabar, rekomendavusi tai padaryti tos šalies vyriausybei).

Tokį toli siekiantį pasiūlymą pateikė buvęs ECB prezidentas Jeanas Claude'as Trichet, pavadinęs tokią tvarką "federalizmu išimtimi".

Drausmingai savo finansus tvarkanti euro zonos šalies vyriausybė buvo ir lieka suvereni visų savo sprendimų atžvilgiu. Tačiau vos pamėginusi išbandyti savo suverenumo ribas, ji iškart pakliūtų į "federacinę", t. y. subordinuotą centrinei valdžiai padėtį. Kitaip, kaip apkarpytu suverenumu, tokios tvarkos valstybių finansuose jau nepavadinsi; suverenumas bus su prievaizdu, nuolat stebimas tos nepriklausomos, į kompiuterius panirusių technokratų-biurokratų valdomos institucijos.

Kas mus skiria ir kas sieja?

Sunku paneigti tokių žingsnių reikalingumą, jei remsimės ekonomine logika. Pinigų sąjunga negali gyvuoti, jeigu ji reiškia tik bendrų pinigų pasiūlos reguliavimą, tačiau beveik neturi jokių galių prižiūrėti intensyvių prekių, pinigų bei kapitalo srautų joje.

Tačiau bet koks rimtesnis žingsnis ekonominėje integracijoje savaime reiškia mažųjų nacionalinių ekonomikų marginalizavimą. Taip yra todėl, kad finansus tvarkančios institucijos, kad ir kaip būtų išdekoruotos jų procedūros, visada remiasi principu "vienas euras - vienas balsas".

Žinoma, apie klasikinę demokratiją, skirstant skirtingų suverenių valstybių pinigus ir finansinius įpareigojimus, net nederėtų galvoti. Lietuva ar Estija neturėtų lemti Vokietijos finansinių įsipareigojimų masto. Bet Lietuvai ar Estijai, atsiradus siūlomai tvarkai, -Vokietija lems.

Todėl neatsitiktinai Vokietijos kanclerė A.Merkel taip ir sako: mums reikia ne tik pinigų sąjungos - mums taip pat reikia fiskalinės sąjungos, o labiausiai mums reikia politinės sąjungos. Turime atiduoti Europai, kaip teigia A.Merkel, daugiau galių ir suteikti jai daugiau priežiūros galimybių.

O tai jau rimta. Tai būtinai pareikalaus - jau reikalauja - iš mūsų geriau pagalvoti, kas yra Europa ir kas yra Lietuva, kas mus skiria ir kas sieja su kitais europiečiais, kodėl tas ar anas dalykas mums atrodo kitaip nei jiems, ir kas kur turi keistis?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"