TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ką duoda aktyvios darbo politikos priemonės

2014 12 15 15:31
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aktyviose darbo rinkos politikos priemonės, siūlomos registruotiems teritorinėse darbo biržose registruotiems bedarbiams, dešimtims tūkstančių darbo ieškančių žmonių padeda atrasti savo naujus gebėjimus ir susirasti mėgstamą darbą.

Lietuvos darbo birža praneša, jog šiemet per vienuolika mėnesių aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 61,5 tūkst. bedarbių. Veiksmingiausios tokios priemonės – profesinis mokymas, darbo įgūdžių įgijimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo rotacija ir parama darbo vietoms steigti.

Devyni dešimtadaliai atrado savo kelią

Darbo biržoje registruotų bedarbių, įgijusių naujas kvalifikacijas. Šiemet iki gruodžio įgyti naujų kompeptencijų Darbo birža nusiuntė per 4,2 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų. Buvo pasirinktos 172 skirtingos neformaliojo ir 108 formaliojo profesinio mokymo programos, kurias baigusieji įgijo valstybės pripažintą kvalifikaciją. Bedarbiai arba įspėti apie atleidimą darbuotojai rinkosi paklausias darbo rinkoje apdailininko ir metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, siuvėjo – operatoriaus, C, CE ir D kat. transporto priemonių vairuotojų, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų, kirpėjo, manikiūrininko, apskaitininko, dekoratyvinės kosmetikos ir virėjo profesijas. Iš jų 91 proc. įgijusių minėtas kvalifikacijas surado savo kelią darbo rinkoje, tai yra įsidarbino.

Pasak Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, profesinis mokymas bedarbiams organizuojamas atsižvelgiant į darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai ir darbo rinkos situaciją. Įgiję naują profesiją ar naujų kompetencijų, bedarbiai turi galimybę greičiau įsidarbinti.

Alytaus teritorinėje darbo biržoje nuo 2009 m. registruotas bedarbis Augustas T. turėjo tik vidurinį išsilavinimą ir iki 2012 m. nesėkmingai bandė įsidarbinti. Vėliau dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimą, tačiau dėl profesinių žinių stokos negalėjo klientams suteikti kvalifikuotų paslaugų, todėl tapo nekonkurencingas. Šiemet jis apsisprendė įgyti autotransporto priemonių elektros įrengimų taisytojo profesinę kvalifikaciją. Mokėsi VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre ir jau nuo rugsėjo sėkmingai darbuojasi pagal įgytą kvalifikaciją turėdamas verslo liudijimą. Augustas džiaugiasi didėjančiu klientų skaičiumi.

Telšių teritorinėje darbo biržoje registruotas Vytautas J., grįžęs iš užsienio ir auginantis du mažamečius vaikus, neturėjo jokios profesijos. Pagal trišalę profesinio mokymo sutartį įgijo C ir CE vairuotojo kvalifikaciją ir nuo liepos įsidarbino individualioje įmonėje vairuotoju. Vytautas J. džiaugiasi jam suteikta galimybe įgyti profesiją ir susirasti nuolatinį darbą.

Aktualiausia jaunimui

Kita veiksminga aktyvios politikos priemonė – darbo įgūdžių įgijimas – padeda ne tik įgyti patirties, bet ir įsidarbinti Ši užimtumo rėmimo priemonė padėjo tiesiogiai darbo vietoje įgyti darbo įgūdžių bedarbiams, turintiems kvalifikaciją, tačiau stokojantiems darbo patirties. Integracijos į darbo rinką rodiklis rodo, kad ši priemonė net 77 proc. bedarbių, padirbėję konkrečioje darbo vietoje, liko toje pačioje įmonėje nuolatiniam darbui.

Per šių metų vienuolika mėnesių beveik 4 tūkst. kvalifikuotų bedarbių įtvirtino profesines žinias ir įgijo trūkstamų darbo įgūdžių konkrečioje darbo vietoje, kad galėtų pradėti darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. Darbo patirties stoka – ypač aktuali problema jaunimui. Šia galimybe aktyviausiai naudojosi įvairių sričių vadybininkai, traktorininkai, virėjai, apdailininkai, administratoriai, buhalteriai ir automobilių mechanikai.

Apie 1,7 tūkst. darbdavių, daugiausia – smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, pasinaudojo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės finansavimo galimybėmis. Darbo patirčiai įgyti daugiausiai kvalifikuotų bedarbių įdarbino didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės, statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės.

UAB „Optita“ šiemet įdarbinoo penkis jaunuolius pardavimo vadybininkais, apskaitininku, informacinių technologijų sistemų administratoriumi bei interneto portalo redaktoriumi. Įmonė ne tik naudojasi Utenos teritorinės darbo biržos teikiama finansine pagalba, bet ir siekia darbuotojus išlaikyti darbo vietoje, sudaro jiems sąlygas tobulėti ir kelti kvalifikaciją.

UAB „Žėrutis“ priėmė dirbti mūrininku 62 metų ilgą laiką negalintį rasti darbo Šiaulių teritorinės biržos bedarbį. Darbdavys patenkintas jo kvalifikacija ir atliekamu darbu, todėl įdarbino jį nuolatinai.

Geriausia priemonė vyresniems

Įdarbinimas subsidijuojant sudaro sąlygas sunkiausiai integruojamiems bedarbiams grįžti į darbo rinką, padeda mažinti ilgalaikį nedarbą, skatina socialinį aktyvumą ir garantuoja pajamas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms darbo rinkoje. Geriausi įsidarbinimo rezultatai tarp visų tikslinių grupių buvo vyresnių kaip 50 metų bedarbių – 86,6 proc., pasibaigus finansavimui, turėjo nuolatinį darbą. Jaunimo iki 29 metų rodiklis šiek tiek mažesnis – 86 proc., neturinčių kvalifikacijos – 81,6 proc., ilgalaikių – 81 proc., nekvalifikuoto jaunimo iki 29 metų – 80,8 proc., neįgaliųjų – 76 procentai.

Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje šiemet dalyvavo 23,1 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių, kurie įgijo darbo patirties ir ugdė turimus darbo įgūdžius. Ši priemonė taip pat garantavo pajamas ir galimybę rasti nuolatinį darbą. Ypač teigiamą psichologinį priemonės poveikį jaučia vyresnio amžiaus ir ilgalaikiai bedarbiai.

Gyvenanti kaime ir neturinti profesinio pasirengimo bedarbė Raimonda Š. darbo biržoje buvo registruota nuo 2012 metų. Darbo paieškos buvo nesėkmingos. Pasiūlius įdarbinimą subsidijuojant, moteris sutiko ir, pasibaigus priemonės finansavimui, jau daugiau nei pusę metų toliau sėkmingai dirba UAB „Girasa“.

Sunkią negalią nuo vaikystės turinti moteris Sandra B. iki įsiregistravimo darbo biržoje niekur nedirbo, augino vaikus. Ją įdarbinus subsidijuojant, buvo sudarytos specialios sąlygos išlikti darbo rinkoje – jau daugiau kaip metai moteris dirba virėja kavinėje „Ugnija“.

Darbo rotacija – laikinam darbui

Darbo rotacija padėjo darbdaviams apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais, galinčiais laikinai pakeisti nuolatinius darbuotojus jų tikslinių atostogų metu ar kitais numatytais atvejais. Ji tapo sėkmės garantu ne vienam darbo biržos bedarbiui, nes įsidarbino 87 proc. buvusių jos dalyvių, iš jų 76 proc. buvo pasiūlytas nuolatinis darbas toje pačioje įmonėje.

Per vienuolika mėnesių darbo rotacijoje dalyvavo 555 darbo ieškantys žmonės. Ši priemonė buvo patraukli darbdaviams, ieškojusiems pardavėjų, pardavimo vadybininkų, virėjų, siuvėjų, administratorių. Populiariausia tikslinė grupė – jaunimas iki 29 metų.

Bedarbė Zita V. iki registracijos darbo biržoje dirbo buhalterė Prienų specialiojoje mokykloje, tačiau likvidavus įmonę, neteko darbo. Atsižvelgiant į darbo pasiūlą pagal turimus įgūdžius, darbo paieška buvo nelengva. Atsiradus laisvai darbo vietai tikslinių atostogų metu, Zitai V. buvo pasiūlyta buhalterės darbo vieta Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje. Pasibaigus priemonės finansavimui, jai buvo pasiūlyta likti nuolatiniam darbui.

Parama darbo vietoms steigti

Šiemet iki gruodžio paramos darbo vietoms steigti priemonės padėjo sukurti 331 naują darbo vietą, kuriose įdarbinti vairuotojai, sveikatingumo ir grožio, baldų gamybos, medienos apdirbimo specialistai, lygintojai, barmenai, virėjai, operatoriai, šaltkalviai ir kt. Ši parama skiriama naujas darbo vietas sukūrusiems verslininkams. Per vienuolika mėnesių naujdojanotis šia priemone buvo sukurtos 186 naujos darbo vietos.

Parama aukščiausio nedarbo teritorijose

Nuo 2001 metų Lietuvoje buvo įgyvendinta 900 projektų aukščiausio nedarbo teritorijose, darbas suteiktas per 4,8 tūkst. vietos bedarbių.

UAB „Haltex“ 2011 m. įgyvendino VUI projektą „Sublimacinės spaudos ir gamybos plėtra buvusioje AB „Alytaus tekstilė“ teritorijoje“, įsteigdama 13 naujų darbo vietų. Šiais metais, pasibaigus darbo vietų stebėsenai, ir toliau visi darbuotojai įsteigtose darbo vietose dirba. Projekto metu dvigubai praplėstas sublimacinės spaudos baras ir padidinta sublimacinių gaminių gamyba Alytuje. Pagrindinė bendrovės veikla yra sportinių drabužių gamyba – trikotažo mezgimas, siuvinėjimas, sublimavimas, transferų dėjimas, siuvimas. Darbuotojų skaičius įmonėje per projekto įgyvendinimo laikotarpį išaugo 2,5 karto (nuo 97 paraiškos teikimo dieną iki 235 šiuo metu). Įmonė nuolat registruoja naujas darbo vietas ir įdarbina darbo biržoje registruotus asmenis.

UAB “Rojaus baldai” 2011 m. pradėjo įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektą “UAB “Rojaus baldai” darbo vietų steigimas”. Įsteigta 10 naujų darbo vietų vietovėje, kurioje aukštas nedarbo lygis. Įdarbinti 7 baldų surinkėjai, 2 pagalbiniai darbininkai, 1 stalius staklininkas, atliekantis operatoriaus darbą. Valstybės paramos lėšos buvo panaudotos įrangai pirkti. Tai UAB “Rojaus baldai” leido padidinti gamybos apimtis, pagerinti produkcijos kokybę. Įmonės vadovo teigimu, suteikta parama buvo labai naudinga įkurtai naujai įmonei, projekto įgyvendinimas visiškai pateisino jo ir vietos gyventojų lūkesčius.

Valstybės paramos dydis darbo vietai steigti gali siekti iki 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos dydžių, o įkurta darbo vieta turi būti išsaugota ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo jos įsteigimo dienos.

Šiais metais beveik 62 tūkst. pažeidžiamų darbo rinkoje žmonių turėjo realias galimybes padidinti savo konkurencingumą – įgyti profesiją, darbo įgūdžių, įdarbinti subsidijuojant, laikinai padirbėti neprarandant turimų kompetencijų – ir greičiau sugrįžti į aktyvią darbinę veiklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"