TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ką leidžia sau Jupiteris

2009 10 16 0:00

Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius ištarė aukso žodžius: "Tik reikia nepasiduoti pagundai, kad skolinimasis yra lengvas dalykas, paskui reikalai kaip nors susitvarkys ir bus galima išplaukti."

Taip jis sakė žmonėms, imantiems greituosius kreditus, ir dar paragino Lietuvos banką "į tai žiūrėti ypač kruopščiai ir ieškoti efektyvių būdų padėčiai kontroliuoti, neleisti žmonėms neatsakingai ar neturint kitos išeities visiškai prasiskolinti".

Statoma skolos piramidė.

Galima būtų apsalti nuo šių teisingų samprotavimų, jei ir pats Jupiteris elgtųsi pagal savo mokymą. Tačiau Lietuvos skolinimosi politika nė iš tolo nepanaši į tą, kurią valdžia siūlo paprastiems žmonėms. Valstybės skola nuosekliai ir tvirtai auga, imamos naujos paskolos, kad būtų grąžintos senos skolos, sumokėtos palūkanos ir finansuojamos naujos išlaidos - statoma savotiška skolos piramidė.

Tuo metu Vyriausybė džiūgauja galėjusi išplatinti dar vieną vertybinių popierių emisiją, pastarąjį kartą taip pasiskolinusi beveik 4 mlrd. litų.

Rugpjūčio pabaigoje, kaip skelbia Finansų ministerija, centrinės valdžios skola sudarė 21,6 mlrd. litų.

Būtų įdomu žinoti aktualų valstybės skolos dydį kiekvieną dieną - tai pasiūlymas Finansų ministerijai operatyviau informuoti, kiek skolos ji mums uždėjo.

Dar prašytume pateikti kiekvienam Lietuvos gyventojui (ir kūdikiui) tenkančią skolą - būtų apie 7800 litų, taip pat ir suaugusio mokesčių mokėtojo skolą.

O kad informacija būtų tikslinė, prašytume pridėti ne tik pačios skolos sumą, bet ir palūkanas, kurias teks sumokėti pagal kiekvieną paskolos sutartį ar obligacijų emisiją.

Taip kasmet prisidėtų dar apie 2 mlrd. litų palūkanoms mokėti, o jei skola nemažės, ir dar daugiau.

Pavyzdžiui, kitąmet skolos administravimo išlaidos bus kone 69 proc. didesnės nei šiemet. Kadangi skolą grąžinti teks būtent mokesčių mokėtojams, atskaitinga valdžia turėtų šią informaciją teikti viešai, operatyviai ir tiksliai. Kad net iš miego pažadinti ją žinotume. Taip, kaip žinome asmenines skolas. Nes valdžia savo nieko neturi - net skolos, ir tos mūsų.

Vėjavaikių įpročiai

Deja, supratimo, kad valstybės skola kur kas blogesnis dalykas nei asmeninė, labai trūksta. Asmeninę skolą grąžinsi pats, labai skaičiuosi ją imdamas, stipriai derėsiesi dėl palūkanų ir jei jos per didelės - nesiskolinsi, iš kailio nersiesi, kad skolą grąžintum.

Be to, prieš skolindamasis gerai pamąstysi, ar gali ir be skolos išgyventi, gal geriau turimo turto parduoti, ir kaip ketini panaudoti skolintus pinigus.

Valdžioje viskas - priešingai. Valstybė skolinasi lengvai, ji nesirūpina, kur panaudos skolintus pinigus, neįvertina, iš ko juos grąžins, valstybė nė nemėgina parduoti to, ką turi, ji tik suskaičiuoja, kiek trūksta, pavyzdžiui, iki biudžetinių metų galo.

Paskolos kaina - taip pat antraeilis dalykas, svarbu tik, kad skolą pirktų. Taip besielgiantis žmogus ar įmonė bendruomenėje įgytų vėjavaikio ar dar blogesnę pravardę.

Pati blogiausia alternatyva

Iš visų svarstomų valstybės finansų stabilizavimo alternatyvų - išlaidų karpymas, mokesčių kėlimas, ar skolinimasis - būtent pastaroji daugumos laikoma mažiausiai skausminga. Tačiau kaip klystama!

Gyvenimas ne pagal išgales yra pati blogiausia alternatyva. Skolos "amortizacinis" vaidmuo stipriai perdėtas, net klaidingas, o skolų šleifas dar pailgina sunkmetį. Ypač jei skolinti pinigai naudojami įprastai - prabangiam gyvenimo būdui išsaugoti.

Prabanga yra išleisti (paprastai sakant, suvalgyti) daugiau nei uždirbta.

Skolos "amortizacinio" vaidmens šalininkams derėtų prisiminti, kad valdžia mielai skolinosi ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Kai ekonomika pradės kilti, sukaupta skolos našta dar ilgai trauks ją atgal.

Kodėl premjeras sunkmečiu siūlo žmonėms nesiskolinti? Nes taip liepia sveikas protas - įsibrausi į savo ateitį ir jai pakenksi. Tačiau politiko protas sako ką kitą - po manęs, nors ir tvanas.

Žodis "solidarumas" pastaruoju metu itin dažnai vartojamas įvairiomis progomis ir reikšmėmis. Valdžia visiems siūlo solidarizuotis, nors tai padaryti visų pirma turėtų pati. Ir finansų srityje, ir politinėje arenoje. Nes žiūrint į dėl biudžetų besiriejančius politikus atrodo, kad susitelkimo ir susivienijimo jiems trūksta labiausiai.

Jupiteri, tu leidi sau per daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"