TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Ką pasėsi..." stebina naujovėmis

2011 04 02 0:00
Šiemetinės parodos “Ką pasėsi...” naujiena - vienas didžiausių pasaulyje
traktorių.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno rajone, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) prieigose, iki sekmadienio vyks didžiausia šalyje specializuota žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...". Įspūdingą skaičių dalyvių sukvietusiame renginyje šįmet ypač daug dėmesio skiriama naujovėms, jų diegimui ir novatoriškiems sprendimams.

Tradicinėje, jau 16-oje pavasarinėje parodoje prisistato apie 240 įmonių ir 400 smulkiųjų verslininkų iš dešimties užsienio valstybių. Pakaunėje vykstanti "Ką pasėsi..." šiemet sulaukė kaip niekada didelio Latvijos verslininkų ir pirkėjų susidomėjimo, nes kaimynų valstybėje panašaus pobūdžio parodos jau nebeorganizuojamos.

Didžiausia paroda

"Mums pavyko išsaugoti šį visiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms svarbų renginį. Todėl šiemet sulaukėme tiek prekybininkų, tiek norinčiųjų apžiūrėti jų produkciją iš Lietuvos, Latvijos, kitų valstybių", - sakė prieš savaitę LŽŪU rektoriaus pareigas pradėjęs eiti Antanas Maziliauskas.

Iki šiol didesnės parodos prie universiteto nebuvo rengta. Joje demonstruojama ne tik žemės ūkio technika, ūkininkų auginama ir gaminama produkcija, bet ir mokslininkų laimėjimai.

"Šiuolaikinis ūkis turi būti modernus. Be to, sunkiai įsivaizduojama bet kuri veikla", - sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Anot jo, prieš dvejus metus buvo sunku įsivaizduoti, kad žmonės patys namuose keps duoną, žemdirbiai gamins natūralų jogurtą ir savo produkciją pardavinės elektroninėse parduotuvėse internetu.

"Norėdami geresnių rezultatų ūkininkai domisi naujovėmis, galinčiomis jiems padėti išauginti ir daugiau, ir kokybiškesnės produkcijos. Nemažai informacijos jie sužino būtent tokiose parodose", - įsitikinęs ministras.

Ūkininkai ir jų klientai daugybę gerų sprendimų atrado būtent per krizę. "Išmoko taupyti, gauti efektą mažesnėmis sąnaudomis, kurti naujus, "naminius" produktus", - pažymėjo K.Starkevičius.

Anot jo, tai, kad žemdirbiai domisi naujovėmis, liudija per pastaruosius metus panaudotos ūkių modernizavimui skirtos Europos Sąjungos (ES) lėšos. Prieš dvejus metus parama buvo pasinaudoję vos 1600 asmenų, o dabar tokių - 10 tūkstančių. Jie sugebėjo panaudoti keturis iš aštuonių Lietuvai ES skirtų milijardų litų. K.Starkevičiaus nuomone, tokius rezultatus lėmė ir galimybė ES paramą gauti supaprastinta tvarka.

Naujovės mažina sąnaudas

Prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas, parodos dalyviams vakar skaitęs paskaitą apie naujovių diegimo svarbą ūkiuose, teigė, kad pasitelkiant pažangius išradimus ar technologijas ūkiuose galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų.

Pavyzdžiui, tyrimais įrodyta, kad javus tręšiantieji skystosiomis, o ne azoto trąšomis laimi net keliais aspektais, nurodė profesorius. Pirmiausia yra užauginami 1 proc. baltymų daugiau turintys kviečiai, kurių iš hektaro prikuliama daugiau nei auginant juos įprastomis sąlygomis. Taip pat sutaupoma lėšų trąšoms - vienam hektarui tenka 33 litais mažiau išlaidų.

"Ypač greitai skystųjų trąšų efektą pajunta turintieji didesnius ūkius. Per metus trąšoms jie gali sutaupyti nemenkas sumas", - sakė prof. G.Šidlauskas.

Profesoriaus teigimu, ūkininkams yra aktualu mažesnėmis sąnaudomis užauginti didesnį derlių. Juolab kad pasaulyje šiuo metu yra 182 mln. tonų grūdų pertekliaus, o geriausias laikas juos parduoti - praėjęs. "Kviečių kainos biržoje labai svyruoja ir - į ūkininkams nepalankią pusę. Todėl tie, kurie jiems auginti išleido mažesnę sumą, praras mažiau net kainoms kritus", - aiškino prof. G.Šidlauskas.

Anot jo, skystosios UAB "Agrochema" gaminamos trąšos per pastaruosius penkerius metus smarkiai išpopuliarėjo. 2005-aisiais jų buvo parduodama 10 tūkst. tonų, o pernai - jau 130 tūkst. tonų. Profesoriaus įsitikinimu, tie, kurie pajunta skystųjų trąšų pranašumus, dažniausiai jų kitomis nebekeičia.

"Skystosios trąšos tolygiai pasklinda, neužteršia grunto, jas galima naudoti per visą javų vegetacijos laikotarpį, nebereikia utilizuoti tuščios taros", - UAB "Agrochema" produkcijos privalumus vardijo prof. G.Šidlauskas.

Įdomybių netrūksta

"Parodoje pristatoma įranga - reali, o ne eksponatai. Šiųmetinė naujiena yra didžiausias pasaulyje traktorius", - atkreipė dėmesį rektorius.

Be jo, parodoje netrūksta kitų technikos naujovių, netikėtų sprendimų. Nemažai dėmesio šiemet sulaukė ūkininkų pagaminti produktai, mobilios oranžerijos, pavasariniai sodinukai. Pirmą sykį žemdirbiams pristatyta ir galimybė atsikratyti pavojingų atliekų.

"Sutartis su atliekų surinkėjais turi tik tie ūkininkai, kurie yra gavę ES paramą. Kiti senus kuro ir oro filtrus, amortizatorius, akumuliatorius, naudotą tarą tiesiog užkasa žemėje arba laiko savo teritorijoje", - pasakojo UAB "Žalvaris" Marijampolės skyriaus vadybininkas Rolandas Avižienis.

Anot jo, už kai kurias pavojingas atliekas žemdirbiai turi sumokėti jų surinkėjams, tačiau už kitas, tokias kaip akumuliatoriai, patys gauna išmokas. "Todėl, priduodami visas atliekas vienam tiekėjui, ūkininkai neretai ne tik mums nemoka, bet gauna kelių šimtų litų atlygį", - sakė R.Avižienis.

Siekis - tapti geriausiems

Žemės ūkio ministras tvirtino esąs patenkintas ne tik šalies ūkių pažanga, bet ir LŽŪU noru kaimiškomis specialybėmis sudominti studentus.

Pagrindinis universiteto tikslas - suteikti studentams geras mokymosi sąlygas ir galimybę tobulėti. "Mūsų teritorijoje veikia slėnis "Nemunas", kuriame laukiami ir studentai, turintys unikalią galimybę naudotis moderniausia technika, įgyti patirties talkinant mokslininkams", - sakė LŽŪU rektorius A.Maziliauskas. Jo teigimu, LŽŪU turi ambicijų tapti geriausiu savo srities universitetu Europoje.

Universitetas turi ketinimų pritraukti studentų ir iš užsienio. Kol kas iš 6 000 LŽŪU auklėtinių tik 50 yra atvykę iš užsienio pagal mainų programas.

"Sieksime, kad po penkerių metų jų būtų 10 kartų daugiau. Norime pagerinti studijų kokybę ir pakonkuruoti dėl besimokančiųjų su kitais Europos universitetais", - sakė rektorius A. Maziliauskas.

Pasak jo, universitetas bus ne tik gera vieta mokytis, bet jau yra puiki įstaiga verslo, mokslo ir žemės ūkio srities atstovų susitikimams, tai įrodo ir tradicinė paroda "Ką pasėsi...".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"