TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ką su algomis ir pensijomis politikų vietoje darytų ekspertai?

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

Praėjusios valdžios antikonstituciniais pripažinti atlyginimų karpymai tapo solidarumo ir socialinio teisingumo išbandymu dabartiniams valdantiesiems. Nors Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris leido padidinti atlyginimus valdininkams, politikams ir teisėjams, ir prezidentė, ir premjeras vadino socialiai neteisingu, tačiau dėl to nei politikai, nei ministrai per daug galvos nesuko ir jų atlyginimai nuo kitų metų didės 2–2,5 tūkst. Lt. Kai tuo metu kitiems biudžetininkams jie didės vos 10 proc., kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimui lėšų pavyko atrasti tik nuo liepos. Pensininkams žadama kompensuoti gal nuo kitų metų, bet tikrai ne visiems iš karto. Tai kur tas socialinis teisingumas ir solidarumas, kurio taip pasigenda ir taip mėgsta ieškoti politikai, ir ką jie padarė, kad jis būtų įgyvendintas bent jau iš dalies?

Seimui sprendžiant atlyginimų atstatymą pareigūnams, valdantieji didžiavosi, kad taisomi buvusios valdžios antikonstituciniai sprendimai. Opozicija, priešingai, piktinosi, kad algos atstatomos tik ketvirtadaliui ir geriausiai apmokamų valdininkų. Tačiau nuo sausio 1-osios ir valdantiesiems, ir opozicijai priklausančius Seimo narius suvienys taip pat didesnės algos. Parlamentarai tikino, kad esantys priremti Konstitucinio Teismo sprendimo, todėl nedidinti atlyginimų sau negalintys.

„Seimas labai formaliai pasižiūrėjo į šitą problemą. Formaliai žiūrint, tas procesas galėjo būti, nes, matyt, taip sudėlioti įstatymai ir visi finansiniai normatyvai. Bet politiškai ir moraliai žvelgiant, išties Seimo nariai turėjo sustabdyti tą procedūrą, puikiai suvokdami, kad reikia būti bent jau čia solidariems su visa visuomene“, – sako politologas prof. Lauras Bielinis.

Po finansų krizės pirmieji metai, kai atsigaunanti ekonomika, šiek tiek leidžia atsitiesti ir privačiam, ir viešajam sektoriui. Tačiau ar leidžia atsitiesti tiek, kad būtų kompensuota visa, kas buvo nurėžta siaučiant ekonominei krizei? Finansų ministras teigia, kad valstybės biudžetas neaugs tiek, kad būtų galima kompensuoti pensijas. O apie tai esą būtų galima pradėti galvoti nuo 2015-ųjų.

„Pensijų kompensacijoms reikia labai didelės pinigų sumos. Valstybės tarnyba nuolat konkuruoja su privačiu sektoriumi, norėdama išlaikyti geriausius darbuotojus. Ir dėl to valstybės tarnautojams pakelti algas, žvelgiant iš tokios ekonominės logikos pusės, yra prasmės, kadangi norima pritraukti vis dėlto ne apkiautusius žmones, sugebančius dirbti kokybiškai, ir dėl tų žmonių reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi.

Tuo metu Seimo nariai skiriasi nuo valstybės tarnautojų ta prasme, kad jie neišeis vidury kadencijos į kitą darbą, jie nepradės dirbti privačiame sektoriuje, jei yra pasamdyti, jie tikrai tarnaus valstybei šitą ketverių metų laikotarpį. Ir todėl, iš ekonominės pusės žiūrint, Seimo nariams absoliučiai nebuvo būtinybės kelti atlyginimus“, – tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius.

Labiausiai pažeidžiama socialinė grupė – pensininkai – net nežino, kada jiems bus pradėtos kompensuoti pensijos.

„Dabar matome ginčus, diskusijas tarp pačių valdančiųjų ir opozicijos, ir žmonėms dar labiau neaišku, kokios yra galimybės atkurti pensijas, kada tai bus padaryta ir kuo remiantis. Visa tai, manau, didele dalimi yra prastos komunikacijos problema“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak R.Vilpišausko, nusprendus kompensuoti viską iškart, kiek buvo nurėžta per finansų krizę, valstybei tektų lįsti dar į didesnes skolas. Tačiau, anot jo, valdžia privalėjo visuomenei paaiškinti, pateikti seką – kada ir kam bus kompensuojama.

Finansų ekspertė Rūta Vainienė teigia, kad kompensuojama galėjo būti visiems – laipsniškai.

„Kadangi Seimo nariai turi užduoti kažkokį moralinį toną ir parodyti pavyzdį, jie galėjo netaikyti tos paprastos taisyklės, kad kam kiek kirpo, tam tiek ir atstatyti. Galėjo tą solidarumą parodyti savo pavyzdžiu ir dar truputėlį pakentėti. [...] Žodžiu, galėjo viską daryti, bet laipsniškai, laipteliais, ne taip drastiškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp grupių. Galėjo didinti visiems po truputėlį“, – mano R.Vainienė.

Tiesa, Darbo partijos ir Seimo vadovė Loreta Graužinienė, jau patvirtinus deficitinį biudžetą, ėmė viešai kalbėti, esą pensijas būtų galima kompensuoti jau šią žiemą. Tačiau ir ji, ir Darbo partijos frakcija neprieštaravo parlamentarų algų didinimui.

„Žiūrint iš tos perspektyvos, teisingas sprendimas buvo susilaikyti arba net ir balsuoti prieš. Tačiau galimas ir toks situacijos interpretavimas: daugelis Darbo partijos narių, kurie šiuo metu yra Seime, toli gražu nėra tikri, kad jie vėl bus Seime po ateinančių rinkimų. Jeigu partijos lyderis atsiduria už grotų, jeigu partijos populiarumui kenkia kai kurie dabartinės Seimo Pirmininkės drastiški pareiškimai, didėja tikimybė, kad šita vakarienė Darbo partijai arba partijos nariams yra paskutinė. Mano manymu, šitas balsavimas yra simptomas to, kad Darbo partijos nariai nėra užtikrinti savo buvimo Seime ilgaamžiškumu“, – sako V.Vobolevičius.

R.Vilpišauskas mano, kad parlamentarų sprendimus žmonės neabejotinai įvertins kaip politikų savanaudiškumą: „Politikai labai dažnai galvoja apie tai, kas jiems svarbu dabar. Ir šiuo atveju rinkimai gal atrodo dar gana toli, o finansinė nauda bus jaučiama labai greitai ir gali būti, kad ta finansinė nauda persveria galvojimą apie viešą interesą, apie tai, ko reikia tiems žmonėms, kurie uždirba mažiau, gauna mažiau pajamų“.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo pasitikėjimas juo labiausiai smuko iš visų institucijų.

„Šitas [sprendimas] smogė ne tik Konstituciniam Teismui, bet ir Seimui taip pat. Dabar yra apie 5 procentus. Atlyginimų atstatymas, matyt, daugiausiai tai nulėmė“, – sako V.Gaidys.

Pensijų nekompensavimą valdantieji bandė švelninti viešai deklaruodami, esą kitų metų biudžetas socialiai jautrus. Mat jame numatomas algų didinimas kultūros darbuotojams, policininkams, ugniagesiams – maždaug apie 150 litų. Tuo metu Seimo nariams atlyginimai didėja apie 2000 Lt, Seimo Pirmininkei – 2500 Lt.

Finansų ekspertė R.Vainienė sako, kad kitų metų biudžetas standartinis ir socialinės reikmės finansuojamos nei daugiau, nei mažiau nei pernai ar šiemet – tam kasmet numatoma trečdalis biudžeto. O marškinių skalbimą ir viešas deklaracijas apie rūpinimąsi visais po laiko, vargu, ar galėtume pavadinti politiškai toliaregišku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"