TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kada vietoj darbo sutarties verta sudaryti paslaugų sutartį

2016 02 11 17:30
pixabay.com nuotrauka

Ar kada nors susimąstėte, kokius įsipareigojimus prisiimate ir ko atsisakote sudarydami darbo sutartį?

Nors Lietuvoje darbuotojo ir darbdavio santykius yra įprasta įtvirtinti būtent šia sutartimi, įstatymai tarp kitų sutarčių rūšių numato galimybę sudaryti ir paslaugų sutartis. Šios sutartys dėl mažesnių mokesčių ir didesnio lankstumo tampa vis populiaresne alternatyva naudinga tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

Nors paslaugų sutartis negali būti sudaryta su gamybos, pramonės, žemės ūkio ir panašių sričių darbuotojais, ji puikiai tinka IT, marketingo, kūrybinės veiklos, reklamos paslaugų, projektavimo ir panašių veiklų specialistams. Visgi prieš sudarant paslaugų sutartis reikia žinoti esminius darbo ir paslaugų sutarčių skirtumus.

Turi atitikti dvi esmines sąlygas

Nors tam tikrais atvejais paslaugų sutartis yra bene vienintelis būdas įgyvendinti savo teisę į darbą (pvz., advokatams, advokatų padėjėjams, notarams ir panašių profesijų atstovams), galimybė sudaryti paslaugų sutartis vietoj darbo sutarčių nėra absoliuti. Norint sudaryti paslaugų sutartis būtina atsižvelgti į du pagrindinius aspektus: veiklos pobūdį ir paslaugų tęstinumą.

Nematerialaus pobūdžio veikla. Pagrindinis darbo sutarties požymis yra darbo funkcijos atlikimas – kitaip tariant, darbo metu atliekamos ne konkrečios užduotys, o tam tikra tęstinio pobūdžio veikla, kuriai nebūdingas konkretaus rezultato gavimas. Tuo tarpu paslaugų sutartimi susitariama dėl nematerialaus pobūdžio intelektinių ar kitokių paslaugų teikimo. Šios paslaugos nėra susijusios su materialaus objekto sukūrimu, todėl, jeigu darbo procese sukuriamas materialus rezultatas, paslaugų sutartis negali būti sudaroma.

Paslaugų tęstinumo nebuvimas. Darbo santykiams yra būdingas pastovumas ir tęstinumas, o paslaugų teikimo teisiniams santykiams būdingi vienkartiniai, nenuolatiniai veiksmai. Ar vykdomai veiklai tikrai būdingas tęstinumas, nustatoma konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visų reikšmingų aplinkybių visumą. Teisinių santykių tęstinumą gali įrodyti taip pat ir netęstinio pobūdžio veiksmų (darbų) visuma.

Trys pagrindiniai paslaugų sutarčių privalumai

Palyginus darbo sutartį su paslaugų sutartimi, nesunkiai išryškėja paslaugų sutarties teikiami privalumai tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šios sutartys pasižymi didesniu lankstumu, suteikia paslaugų teikėjui didesnį savarankiškumą ir yra patrauklesnės dėl mažesnių mokesčių.

Didesnis paslaugų teikėjo savarankiškumas. Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, t.y. šiems santykiams būdingas pavaldumas. Tai reiškia, kad darbuotojas turi laikytis darbo organizavimo, darbo laiko, darbo drausmės ir daugybės kitų reikalavimų, kuriais iš dalies apribojama jo laisvė. Šalys, veikdamos paslaugų sutarčių pagrindu, yra labiau nepriklausomos, nėra pavaldžios viena kitai.

Mažesni mokesčiai. Paslaugų sutartys yra patrauklios ir dėl mažesnės mokestinės naštos. Pajamos, gautos darbo ir paslaugų teisinių santykių pagrindu, apmokestinamos vienodu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, išskyrus tuos atvejus, kai paslaugos teikiamos turint individualios veiklos pažymą. Tuomet pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tačiau tai netaikoma advokatams, antstoliams, architektams, buhalteriams, inžinieriams, psichologams, brokeriams ir kitiems laisvųjų profesijų atstovams. Darbo sutarties atveju tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokamos įmokos iš viso sudaro 39,98 proc. nuo visų pajamų, atėmus neapmokestinamų pajamų dydį, jeigu jis taikomas pagal asmens pajamų lygį. Paslaugų teikimo atveju tokios įmokos siekia 37,5 proc. ir yra apskaičiuojamos nuo pusės asmens gautų apmokestinamųjų pajamų (kai asmuo teikia paslaugas individualios veiklos pažymos pagrindu). Jeigu asmuo vienkartinio pobūdžio paslaugas teikia neturėdamas individualios veiklos pažymos, nuo jo gautų pajamų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos nemokamos.

Didesnis lankstumas. Paslaugų sutartys yra priimtinesnės ir dėl didesnio jų lankstumo. Paslaugų teikimo sutartį galima nutraukti bet kuriuo metu sutartyje nustatyta tvarka. Paslaugas teikiančiam asmeniui nėra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos garantijos (darbo ir poilsio režimas, atostogų suteikimas, išeitinės išmokos ir kt.), paslaugų teikėjui netaikoma ribota materialinė atsakomybė, jis veikia savo rizika ir visiškai atsako už teikiamų paslaugų kokybę. Nors tai yra naudingiausia darbdaviui, didesnis lankstumas praverčia ir darbuotojui – asmuo pas tą patį darbdavį gali dirbti pagal darbo sutartį ir papildomai teikti tam tikras paslaugas, t.y. darbo ir paslaugų sutartys gali egzistuoti kartu.

Atsižvelgiant į minėtus paslaugų sutarčių privalumus, praktikoje pasitaiko atvejų, kai siekiant pasinaudoti lengvatomis sudaromos paslaugų sutartys, beveik nesiskiriančios nuo darbo sutarčių. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad pagal paslaugų sutartį susiformavo darbo santykiai, abiems tokių sutarčių šalims gali būti taikomos sankcijos.

Komentaro autorius Vilius Martišius, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ asocijuotas partneris, advokatas, teismo mediatorius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"