TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kai gyvenimas nepraeina veltui...

2010 10 04 0:00
A.Matukonis ir jo žmona Laimutė įsitikinę, kad ramybė ir darna šeimoje padeda tobulėti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Spalio 7 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkui, profesoriui emeritui, habilituotam technologijos mokslų daktarui Algirdui Matukoniui sukaks 90 metų.

"Vertinu visas savo gyvenimo akimirkas. Kiekvienas buvęs įvykis - reikšmingas, palikęs savą pėdsaką", - sakė garbingą jubiliejų tiek šeimoje, tiek rengiamose iškilmėse universitete sutiksiantis A.Matukonis.

Muzika plius matematika.

Profesorius įsitikinęs, kad norint nors šiek tiek pažinti žmogų reikėtų pradėti pasakoti jo gyvenimo istoriją nuo vaikystės. A.Matukonis gimė 1920 metų spalio 7-ąją Alytaus apskrityje, Noragėlių kaime. Algirdas buvo vyriausias Vlado ir Juzės Matukonių sūnus. Pora dar augino tris dukteris - Aldoną, Gražiną ir Reginą. Kai jauniausiai Matukonytei buvo vos metukai, nuo infekcinės ligos mirė mama. Daugiavaikis tėtis pasirūpino, kad tuomet penktaklasis sūnus toliau mokytųsi Alytaus gimnazijoje.

Po kelerių metų V.Matukonis sukūrė naują šeimą, todėl su Algirdu matydavosi retai. Dar rečiau padėdavo finansiškai. Susimokėti už kambario nuomą gabiam moksleiviui, gyvenusiam Alytuje, padėdavo dėdė, mokytojas Antanas Matukonis. Retsykiais finansiškai paremdavo ir teta. "Tėtis nuo mažens įpratino mane prie muzikos ir išugdė gerus matematiko pagrindus. Šie dalykai lydi mane visą gyvenimą. Tik dabar į koncertus jau nebegaliu nueiti", - sakė A.Matukonis.

Sėkmingos studijos

Mokydamasis gimnazijoje būsimas profesorius ėmė rašyti straipsnius laikraščiams, kurti eilėraščius. Juos tuometė spauda mielai spausdindavo ir dar sumokėdavo honorarą. A.Matukonis nelengvai vertėsi, bet 1937 metais jam pavyko įstoti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto Mechanikos skyrių. Tuomet itin populiarioje aukštojoje mokykloje pirmojo semestro egzaminus išlaikė vos 15 studentų. Tarp jų - ir A.Matukonis. Tai užtikrino pirmakursiui teisę į 50 proc. dydžio stipendiją. Ją gaudavo tik apie 2 proc. studentų.

Po trejų metų A.Matukonis susirado darbą "Litekso" fabrike. "Laiko turėjau labai mažai - studijos, darbas, choras, veikla studentų technikų korporacijoje Vyrija "Plienas", - prisiminė A.Matukonis. Jis, kaip ir daugelis tuomečių studentų, priklausė korporacijai, kuri reikšdavo savo nuomonę svarbiais valstybės klausimais. "Surengėme daugybę mitingų, demonstracijų. Studentijai rūpėjo ne vien tai, kiek reikia mokėti už mokslą, bet ir kiek kainuoja kilovatvalandė elektros energijos", - pasakojo profesorius.

Tuo metu itin vieningą ir aktyvų jaunimą nebuvo sunku sukviesti į pilietiškus renginius, organizuoti įvairias iniciatyvas. "Susirinkdavo net pusė visų Lietuvos studentų! Dabar vargu ar pavyktų ką nors panašaus surengti", - svarstė pašnekovas.

Meilė dainai

Ypatingi A.Matukonio prisiminimai susiję su "Plieno" vyrų choru. Daug koncertavęs kolektyvas buvo priverstas išsiskirstyti 1940-aisiais. Neilgai trukus aktyviausi studentai Liudas Jarošekas, V.Baranauskas, J.P.Nasvytis, J.Deltuva ir A.Matukonis įkūrė VDU vyrų choro grupę - studentų kvartetą. Jam vadovavo L.Jarošekas. Kvartetas labai stengėsi prisidėti prie liaudies dainų populiarinimo, nepamiršo ir publikos mėgstamų pasaulinių muzikos kūrinių. Studentai kas savaitę vykdavo dainuoti į radiofoną, dažnai rengdavo labdaros koncertus, kuriuos organizuodavo Savitarpio pagalbos draugija, vadovaujama VDU prof. Ignas Končiaus.

Apie šį kvartetą ir jo koncertų poveikį jaunimui vokiečių okupacijos metais knygoje "Likimo vardas - Lietuva" vaizdžiai yra pasakojęs prezidentas Valdas Adamkus: "Rokforde tuo metu gyveno visas būrelis iš pabėgėlių stovyklų į Ameriką atvykusių lietuvių. Man pasitaikė dirbti kartu su Liudu Jarošeku, karo metais vadovavusiu labai populiariam studentų kvartetui, kurio atliekamos tautinę dvasią stiprinančios dainos dažnai skambėdavo per Kauno radiofoną. Bendravimas su šiuo mielu žmogumi ir kitais lietuviais padėjo mums su Alma jaustis mažiau svetimiems Amerikos žemėje." Pasak A.Matukonio, kvartetas išsiskirstė, kai keturi nariai iš buvusio penketo emigravo.

Paslaptis - žūklė ir šeima

"Daug dirbau ir aš, ir žmona Laimutė. Turbūt aktyvumas, judėjimas ir yra mūsų ilgaamžiškumo paslaptis", - svarstė A.Matukonis, iki šiol bent kas antrą dieną nueinantis apsipirkti, pasivaikščioti gamtoje.

"Algirdas labai mėgo žvejybą. Į žūklę išsiruošdavo bet kokiu oru. Tai jį užgrūdino. Buvimas gamtoje ir grūdinimasis taip pat daug reiškia", - neabejojo šių metų pabaigoje 88-ąjį gimtadienį švęsianti Laimutė Natalija Matukonienė. Ji - gydytoja oftalmologė, chirurgė, ėjusi Kauno klinikų vyriausiojo gydytojo pavaduotojos oftalmologijos reikalams pareigas. Iš viso L.N.Matukonienė dirbo 50 metų.

Pora susilaukė dviejų dukterų - Dalios ir Rasos. Prie jubiliatui skirto šventinio stalo sės ir trys anūkai bei du proanūkiai.

A.Matukonis pasakojo pirmiausia susipažinęs su būsimos žmonos broliu. Jis mokėsi tame pačiame universiteto skyriuje, studijavo architektūrą. "Pagal tradicijas aukštesnių grupių studentai rūpindavosi pirmakursiais. Juozas pateko į mano globą", - prisiminė A.Matukonis. Kartą jo globotinis supažindino su dailia seserimi, tačiau tuomet pažintis į rimtą draugytę neišsirutuliojo. Pašnekovas teigė nė nedrįsęs svajoti apie merginą, nes neturėjęs net žieminio palto. "O ką jau kalbėti apie galimybę išlaikyti šeimą... Juk gyvenome Lietuvos okupacijos sąlygomis", - kalbėjo jubiliatas. Maždaug po metų vokiečių kareiviai panoro išsinuomoti butą, kuriame gyveno A.Matukonis. Jis liko be pastogės. Tuomet Juozas pasišnekėjo su tėvais ir šie sutiko priglausti neturintį kur gyventi studentą, nešiojusį dar gimnazijos laikų nenaują uniformą. "Praėjo aštuoneri metai, kol susituokėme su Laimute. Mūsų draugystė mezgėsi pamažu", -sakė A.Matukonis ir pridūrė, kad kurti šeimą trukdė dideli išgyvenimai dėl Lietuvos okupacijos.

Profesorius įsitikinęs, jog ramybė ir darna šeimoje padeda tobulėti. "Abu buvome darboholikai. Žmona vėlai grįždavo namo. Ji buvo viena žinomiausių Kauno okulisčių", - aiškino A.Matukonis.

Jis tvirtino, kad visi gyvenimo įvykiai labai svarbūs, ypač tie, kurie nutinka per atkaklų darbą. "Man vienas svarbiausių yra inžinieriaus diplomas. Tai buvo pirmas dokumentas, atvėręs man tolesnius kelius", - pabrėžė pašnekovas.

A.Matukonis labai vertina ir KTU suteiktą emerito vardą bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos pernai įteiktą "Profesijos riterio" diplomą.

Netrukus 90-metį švęsiančio prof. A.Matukonio nuopelnai Lietuvos mokslui įvertinti šiais valstybiniais apdovanojimais ir garbės vardais: 1965 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas, 1966-aisiais ir 1979-aisiais - Lietuvos TSR respublikinė premija (su kitais autoriais), 1996 metais - Rygos technikos universiteto garbės daktaro vardas, 1997 metais - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinas, 2000-aisiais - Kauno technologijos universiteto garbės profesoriaus vardas, 2001 metais - Lietuvos mokslo premija (kartu su kitais autoriais). Nuo 2001-ųjų jis - KTU profesorius emeritas.

Įspūdinga karjera

Daug greičiau negu kiti - per pusšeštų, o ne septynerius ar aštuonerius metus - studijas baigęs A.Matukonis savo karjerą pradėjo Lietuvos energijos valdyboje. Vėliau jis tapo VDU Tekstilės technologijos katedros vyriausiuoju dėstytoju, o 1950 metais apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 1953-iaisiais A.Matukoniui suteiktas docento vardas.

1964 metais jis apgynė daktaro (dabar - habilituoto daktaro) disertaciją, kurioje buvo apibendrinti heterogeninių tekstilės medžiagų mechaninių savybių mokslinių tyrimų rezultatai, ir 1966-aisiais pelnė profesoriaus mokslinį vardą.

1962-1989 metais prof. A.Matukonis dirbo Lengvosios pramonės fakulteto (dabar - Dizaino ir technologijų fakultetas) Tekstilės technologijos katedros vedėju. Be to, dėstė tekstilės technologijos disciplinas Kauno taikomosios dailės institute (1945-1951), Lietuvos dailės institute (1952-1961), taip pat Kauno tekstilės medžiagų mokslinio tyrimo institute (1974-1979).

Prof. A.Matukonis buvo ilgametis KPI (dabar - KTU) mokslinės tarybos sekretorius, 1992-2001 metais - KTU senato narys, Tradicijų ir švenčių komisijos pirmininkas, nuo 2001-ųjų - šios komisijos narys. Ilgus metus jis taip pat dirbo KPI Jungtinėje mokslinėje disertacijų gynimo taryboje.

1970-1976 metais profesorius buvo SSRS disertacijų vertinimo Aukštosios kvalifikacinės tarybos narys, SSRS tekstilės medžiagotyros mokslinės tarybos narys, 1991-2001 metais - Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos tekstilės instituto tarybos narys.

A.Matukonis parengė 4 monografijas (viena išleista Kinijoje), o kartu su kitais autoriais - 4 vadovėlius, 2 monografijas, 2 aiškinamuosius tekstilės ir dailės terminų žodynus. Be to, paskelbė per 340 publikacijų Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Profesorius su bendraautoriais padarė 11 išradimų. A.Matukonis parengė 31 daktarą ir talkino rengiant dar 10, konsultavo 3 habilitacinių darbų autorius.

Profesorius stažavo ir skaitė pranešimus Didžiosios Britanijos universitetuose (1968 m.), dalyvavo daugelyje respublikinių ir tarptautinių konferencijų. Buvo Maskvos tekstilės instituto specializuotos disertacijų gynimo tarybos narys. Jam teko vykdyti oficialaus oponento funkcijas ginant daugiau kaip 30 disertacijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"