TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kai šiluma kaulus laužo

2014 02 17 11:42
Kai nieko nebus namuose. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Neretai savo šildymo sąskaitomis nepatenkinti būstų savininkai nustemba, kad netgi įdiegus kelis šildymo sistemos sprendimus, didžioji dalis problemų neišnyksta: temperatūrų skirtumai atskirose patalpose, staigūs jos svyravimai ir kiti niuansai. Dėl ko kyla tokių nepatogumų, neretai sąskaitas už šildymą padidinančių dviženkle ar netgi triženkle suma?

Šiluminės energetikos specialistai nurodo svarbiausias priežastis, dėl kurių vienoje patalpoje šąla nosis, o kitoje muša prakaitas, dėl kurių šildymo sistema namuose gali ne tik neteikti džiaugsmo, bet ir ploninti piniginę.

Perkaitę namai

Pasak UAB „Tausana“ vadovo Rolando Jurgelaičio, jei namas gerai apšiltintas ir tinkamai įrengtas grindų šildymas, būsto patalpų temperatūra būna aukštesnė. Yra paskaičiuota, kad 1 laipsnis šilumos kainuoja 5–6 proc. bendros sąskaitos už šildymą. Vadinasi, 150 kv. metrų ploto name gyvenanti šeima, kuri žiemą šildymui išleidžia vidutiniškai 1500 litų, sumažinusi patalpų temperatūrą bent dviem laipsniais, sutaupytų apie 180 litų.

„Įdomu tai, kad žmogaus kūnas nejaučia 2 laipsnių skirtumo, tad visada naudingiau nusistatyti vos žemesnę temperatūrą nei norėtųsi”, – pasakoja danų įmonės „Danfoss” atstovas Darius Gagys.

Medikai ir mokslininkai sutaria, jog žema temperatūra patalpose kur kas geriau veikia žmogaus organizmą: suaktyvina kraujotaką, dėl mažesnio prakaitavimo išskiriama mažiau kūno šilumos į aplinką, padeda palaikyti organizmo tonusą ir darbingumą. Be to, vėsesniame ore stiprinamas atsparumas peršalimo ligoms.

Termoreguliatoriaus išdaigos

Net ir naują šildymo valdymo sistemą įsidiegusiems būstų savininkams neretai kyla nepatogumų dėl temperatūrų svyravimo. Taip atsitinka tada, kai šildymo sistemos pagrindinis valdiklis (termoreguliatorius) pastatomas vienoje namo patalpoje. Tokiu atveju šiluma pasiskirsto netolygiai: viename kambaryje gali būti tinkama temperatūra, o kituose per šilta arba per šalta.„Pavyzdžiui, termostatą pastačius pagrindinėje patalpoje – svetainėje, kurioje yra židinys, pakūrus židinį, katilo termostatas sureaguoja - išjungia šildymą, tada kitos patalpos dar labiau atvėsta. Arba antai žiemą per vitrininius langus prikaitina pietų saulė ir svetainėje pasidaro karšta, tačiau kai išjungiama šildymo sistema, labai atšąla kiti kambariai,“ – pavyzdžius vardija R.Jurgelaitis.

Dujinių katilų pardavėjai dažnai rekomenduoja termostatą pastatyti vėsiausioje namo patalpoje. Tokiu atveju šiltesnės patalpos pašyla anksčiau, radiatorių termostatai suveikia ir uždaro šildymą. Tuo metu gali būti viskas gerai, bet šalčiausiajai patalpai prišilus, išjungiamas katilas, o anksčiau įšilusios šiltesnės patalpos anksčiau atšąla ir jose būna per vėsu, kol kambario termostatas vėl sureaguoja. Daugelį panašių dalykų išsprendžia zoninis patalpų valdymas, kai kiekviena patalpa valdoma pagal individualius temperatūros nustatymus.

Kam mokėti už nereikalingą šilumą

Tradicinė šeimos diena prasideda tradiciškai - visi išvyksta į darbą ir mokyklą, o sugrįžta tik po pietų ar vėlai vakare. Vadinasi, namai šildomi visu pajėgumu netgi tada, kai juose nieko nėra, todėl mokate už komfortą, kurio nejuntate.

Tad prieš paliekant namus, visada pravartu bent kiek sumažinti namų šildymą. Paprastesnis būdas norintiems sutaupyti tokiu būdu – įsirengti zoninio valdymo sistemą su programavimo funkcija pagal laiką. Tokiu atveju užtektų nustatyti režimą, kuris leistų padidinti temperatūrą likus valandai iki sugrįžtant namų gyventojams. Jeigu miegamasis ar kitos patalpos tam tikru paros laiku nenaudojamos, padės taupyti šiose patalpose nustatyta šiek tiek mažesnė šiluma.

Meistrai patingėjo

Pasak D.Gagio, atliekant namo šiluminį auditą, dažnai pastebima, kad šeimininkui įsirengus netgi pažangią šildymo sistemą naujame būste, patalpos vis tiek lieka šaltos, nors pati sistema veikia idealiai. Tokiais atvejais kalta neteisingai sureguliuotas šilumos paskirstymas butams. „Čia kaip automobilis: jeigu kuro padavimo sistemoje yra gedimas, galite akseleratorių spausti iki pat dugno, tačiau automobilis vis tiek nevažiuos,“ – aiškina pašnekovas.

Jeigu grindų šildymas įrengiamas visame name, į kiekvieną patalpą turi tekėti tam tikras vandens kiekis. Jei vandeniui tekėti suteikiamos vienodos galimybė, vadinasi, sistema nebuvo tinkamai subalansuota. Sistemos sureguliavimas yra viena sudėtingiausių šildymo sistemos įdiegimo darbų, kurį svarbu patikėti profesionaliems meistrams.

R.Jurgelaitis prasitarė, jog daugelis būstų savininkų šildymo sistemos trūkumų nelaiko svarbiomis problemomis, kurias spręsti reikia nedelsiant. Tačiau jei bent vienoje situacijoje atpažįstama panaši problema, svarbu atlikti šildymo sistemos auditą dar prieš pasibaigiant šildymo sezonui. Tokiu atveju, anot „Tausanos“ vadovo, lengviau nustatyti gedimą ir tinkamai pasirengti kitam šildymo sezonui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"