TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kai turtus suneša aitvarai

2012 11 23 6:39
Rickr.com ir Romo Jurgaičio nuotraukos 

Ar kada nors bandėte atversti neaiškiais turtais aptekusio aukšto rango politiko, valdininko viešai skelbiamą turto ir pajamų deklaraciją ir suvokti, kokie aitvarai jam sunešė turtus? Jeigu bandėte, tikriausiai negalėjote nieko suprasti. Ar riboto turinio deklaracijos skelbiamos tik dėl paukščiuko?  

Apie tai, kam reikalingas toks turto ir pajamų deklaravimas, prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo kalbėjosi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Valstybės kontrolės (VK) 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, visuomeninės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Sensacinga VK išvada

A.Medalinskas. Prieš keletą savaičių VK paskelbė sensacingą išvadą: neaišku, kam reikalingos tokios turto ir pajamų deklaracijos, kurios visame demokratiniame pasaulyjeatlieka svarbią funkciją. Kuo remdamiesi taip nusprendėte? 

R.Masiulionienė. Remdamiesi Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais. Iki šiol nė viename jų nėra nustatyti šio deklaravimo tikslai. Pajamų deklaravimo tikslą dar galima numanyti - iš šių duomenų matyti, ar gyventojas teisingai sumokėjo pajamų mokestį. Turto deklaravimo įstatyme šio veiksmo tikslas neįvardytas. O jeigu tikslų nėra, ir visa deklaravimo sistema veikia nepakankamai efektyviai.

A.Medalinskas. Matyt, kiekvienas žmogus pasakytų, kad šios deklaracijos turėtų būti ir aukščiausiųjų pareigūnų, politikų galimo praturtėjimo kontrolės priemonė?

R.Masiulionienė. Taip, tokia yra ir tarptautinė praktika, kuria atlikdami auditą ir rėmėmės. Pasaulio bankas apibendrino 70 šalių praktiką. Jų nuomone, vienas deklaravimo tikslų turėtų būti siejamas su apsisaugojimu nuo galbūt neteisėto praturtėjimo, ši praktika turėtų būti nukreipta pirmiausia prieš viešuosius asmenis, kad jų veikla būtų maksimaliai skaidri. Lietuvoje šis tikslas nėra įvardytas.

V.Vildžiūnaitė. Pritariame teiginiui, kad įstatyme šio deklaravimo tikslai tiesiogiai neįvardyti. Tačiau kaip ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, taip ir Turto deklaravimo įstatyme tuos tikslus galima netiesiogiai numanyti, žvelgiant į tai, kam taikomas įstatymas, kokie asmenys privalo deklaruoti turtą ir pajamas.

Žvelgdami į turtą deklaruojančių asmenų sąrašą matome, kad jame yra asmenys, turintys tam tikrų valdžios galių, arba asmenys, kurių veikla susijusi su tam tikra korupcine rizika, ir tie, kurių veikla nefinansuojama iš biudžeto, bet jų sprendimai taip pat siejami su ta pačia korupcine rizika. Pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonių redaktoriai. Visų šitų asmenų atžvilgiu taikomas deklaravimas turi atskleisti jų turtinę finansinę situaciją, kad visuomenė žinotų. Tie žmonės dalyvauja valstybės valdyme arba gali priimti sprendimus, kurie gali turėti didelę įtaką visos visuomenės gyvenimui.

S.Muravjovas. Kad šios deklaracijos būtų efektyvios, mums reikia sutarti, kokia informacija turėtų būti skelbiama ir prieinama visiems. Tai nėra vien žmogiško smalsumo tenkinimas. Nekalbame apie kiekvieno Lietuvos gyventojų turto ar pajamų deklaravimą, o tik apie asmenis, kurie eina atsakingas pareigas valstybėje, ir kurie turi vengti interesų konflikto, būti skaidrūs. Todėl būtina kelti tikslą siekiant sužinoti, ar kas nors iš jų nesinaudojo savo padėtimi už mokesčių mokėtojų pinigus, pavyzdžiui, nutiesti kelią prie savo namų. Per deklaracijas apie tokį galimą interesų konfliktą būtų galima sužinoti anksčiau, negu toks žmogus dar daugiau bus pasipelnęs.

R.Masiulionienė. Lietuvoje nedaug žmonių, kurie privalo deklaruoti turtą. 2011 metais savo turtą deklaravo 99 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai tik 5 proc. darbingo amžiaus žmonių. Pajamas privalu deklaruoti šiek tiek didesniam skaičiui: 11 proc. darbingo amžiaus Lietuvos žmonių.

R.Masiulionienė: Nuspręsta sudaryti darbo grupę, nes viena Finansų ministerija ar juo labiau VMI nėra pajėgi šių klausimų išspręsti.

Kodėl tos deklaracijos yra neaiškios?

A.Medalinskas. Sutrumpintas šių deklaracijų variantas skelbiamas viešai. Tačiau ką jose matome? Tik vieną kitą skaičiuką. Nematome, kaip keitėsi valdžios pareigūno turtinė padėtis. Ar ji kito pagal jo gaunamo atlyginimo dydį ar daug sparčiau? Jei žmogus nurodo turintis nekilnojamojo turto, nematome, koks tai turtas. Tad kam reikalinga tikros esmės neatskleidžianti deklaracija?

R.Masiulionienė. Jei būtų viešinama pakankamai duomenų, žmonės nesakytų, jog apie vieno ar kito asmens, einančio į Seimą, jau jame esančio arba kito viešo asmens galbūt neskaidrią veiklą sunku sužinoti. Nieko keista, kad žmonės nori žinoti, kokios yra valdžioje esančio asmens pajamos, kokį jis sukaupė turtą ir ar jo veikla buvo skaidri. Viso to iš dabar skelbiamų deklaracijų duomenų negalima sužinoti.

A.Medalinskas. Gal įstatymai draudžia skelbti duomenis apie valdžios praturtėjimą?

A.Kunčinas. Ne, įstatymai to nedraudžia. Priešingai, pats principas yra toks: kuo žmogaus statusas aukštesnis, tuo labiau viešas turi būti jo gyvenimas. Tokie yra ir bendri principai. Niekas neturi teisės kištis į paprasto piliečio gyvenimą, o apie valdžios sprendimus priimančius asmenis visuomenė turi žinoti.

A.Medalinskas. Kokius duomenis draudžia skelbti Duomenų apsaugos įstatymas?

A.Kunčinas. Negalima skelbti tik tokių duomenų, kurie leistų tiksliai identifikuoti, pavyzdžiui, kur žmogus gyvena. Mat jei toks asmuo deklaruoja, pavyzdžiui, kad turi namie daug grynųjų, jį gali apvogti.

A.Kunčinas: Ne VMI uždavinys skaičiuoti svetimus pinigus.  

A.Medalinskas. Tačiau žinote, kad dažniausiai tuos turtinius sprendimus priimančių asmenų deklaruotų grynų pinigų namie ir nebūna. Taip dažnai deklaruojama galimybė imti ateityje kyšius ir vėliau juos legalizuoti. Jeigu vagys į toko asmens namus nueitų jo darbo valdžioje pirmais metais, matyt, nusiviltų nieko neradę.

V.Vildžiūnaitė. Jei žmogus rodo, kad didžiulę grynųjų sumą turi ne banke, mes reikalaujame pagrįsti, iš kur ją turi, Pasakomis, kad draugas ar koks pažįstamas iš Rusijos paskolino, netikime. Gyventojas turi pagrįsti. Vertinama faktinių aplinkybių visuma ir daroma išvada, ar tai pagrįstos pajamos, ar tos lėšos gautos iš teisėtų šaltinių. Ir VMI nežiūri į turto deklaracijas kaip vienintelį pagrindą apmokestinant asmenis ar juo labiau vykdant tyrimą. Tai tik vienas šaltinių, kurį naudojame savo veikloje vertindami, ar žmogus gyvena pagal išgales, t. y. ar jo pajamos ir išlaidos sutampa.

A.Medalinskas. Taip kalba ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovai. Jie irgi teigia, kad turi ir kitų šaltinių. O kaip sužinoti žmonėms, ar vienas ar kitas politikas yra sąžiningas? Ir ar tarnybos, kurios turi kovoti su neteisėtu praturtėjimu, atlieka savo darbą? Jei valstybė sako, kad to žmonėms žinoti nereikia, tai, kam tos deklaracijos viešai skelbiamos?

A.Kunčinas. Deklaravimas, mano požiūriu, gali būti efektyvus tik tada, kai jis visuotinis. Apie tai diskutuojama jau nuo 1993 metų. Iš pradžių nuspręsta, kad turi deklaruoti labai mažai žmonių. Paskui šis ratas vis plėtėsi, bet kol nėra visuotinio deklaravimo, galai niekada nesueis, bus galima pasakyti, kad mirė teta ir paliko didžiulį palikimą. Kitas dalykas - būtinas pirminis deklaravimas, kad būtų galima užfiksuoti visų turėtą turtą. Kitaip visda bus tokių, kurie sakys, kad gavo didelį palikimą. Jie šį tariamą palikimą galės naudoti kaip būsimų kyšių legalizavimo priemonę.

V.Vildžiūnaitė. Tas atskaitos taškas, kai visi žmonės turėjo deklaruoti savo turtą yra, nes 2005 metais visi Lietuvos gyventojai dalyvavo vienkartiniame turto deklaravime.

A.Medalinskas. Tai buvo padaryta tik praėjus 15 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo. O iki tol?

V.Vildžiūnaitė. Iki tol visų žmonių turto vienkartinio deklaravimo nebuvo. Jis buvo vienintelis. Kas iš to? Visiems reikėjo deklaruoti neregistruotą turtą, pasiskolintas lėšas ir t. t. Jei žmogus to nedarė, jis neturėtų galimybės pagrįsti savo turto įsigijimo tomis lėšomis. Paskui susiformavo teismų praktika. Teismas pasakė, kad klysti yra žmogiška, ir leido pagrįsti nedeklaruotomis lėšomis. Būta atvejų, kai žmonės net bankų paskolas užmiršdavo deklaruoti, ir būtų neprotinga jas ignoruoti mokesčių tikslais vien dėl to, kad jie to nedeklaravo.

A.Medalinskas. Kas nusprendžia, ką deklaracijose galima skelbti?

R.Masiulionienė. VMI.

V.Vildžiūnaitė. Yra dvi visai skirtingos deklaracijos: turto ir pajamų. Pajamų deklaracijos duomenų nenumatyta skelbti įstatymu, tik juridinių asmenų sumokėti mokesčiai ar nepriemokos gali būti viešai skelbiama pagal Mokesčių administravimo įstatymą. O Turto deklaracijos išrašo formą tikrai nustato VMI.

V.Vildžiūnaitė: Deklaravimas pats savaime neužkerta kelio neteisėtai praturtėti.  

Kas turi demaskuoti radusiuosius turtus "po tiltu"?

A.Medalinskas. Kokia valstybės institucija turi atsakyti į klausimą, kaip ir iš kokių šaltinių didėja aukšto rango politikų, kitų valdžios institucijų aukšto rango vadovų pajamos? Šį klausimą prie mūsų apskritojo stalo keliu ne pirmą kartą. Tikiu, kad kada nors atsakymo sulauksime. Juk jei koks žurnalistas tokio "stebuklingai" praturtėjusio politiko ar valdininko to paklausia, šis ironiškai tarsteli: "Po tiltu radau." Tad gal tais asmenimis, kurie pinigus "po tiltu" randa ir jaučiasi nebaudžiami, turėtų domėtis ne žurnalistai, o atitinkamos valstybės tarnybos? 

V.Vildžiūnaitė. Deklaravimas pats savaime neužkerta kelio neteisėtai praturtėti.

A.Medalinskas. Tačiau aliarmo skambučiu gali būti. Ar visos pajamos deklaruojamos?

V.Vildžiūnaitė. Siekiame gyventojų neapkrauti papildoma administracine našta, kai turime galimybę gauti tą informaciją iš kitų šaltinių. Jei žmogus parduoda ilgai išlaikytą turtą, jo nereikia deklaruoti. Ir iš notarų gauname informaciją apie žmonių sudarytus sandorius, savo sistemoje taip pat matome jų pajamas. Vertindami pagal tam tikrus rizikos kriterijus įvertiname ir daugiau šaltinių, ne tik tas deklaracijas. Pensijas deklaruoti taip pat nėra privalu, bet informaciją gauname iš "Sodros". Todėl mums nebūtina, kad tose deklaracijose būtų daugiau duomenų, nei reikia. Kitaip pūstųsi našta ir tarnybai, ir biudžeto išlaidos apdorojant perteklinę informaciją.

A.Medalinskas. Čia išdėstėte VMI, kaip valstybės žinybos vadovybės, poziciją. O jeigu tų deklaracijų informaciją vertintume kaip piliečiai? Žmonėms juk būtų svarbu žinoti, ar valdžioje esantys pareigūnai, politikai neteisėtai nepraturtėjo. Ar jums būtų didžiulė papildoma našta pateikti informaciją iš pradžių nors vien apie Seimo narių, Vyriausybės narių turto ir pajamų pasikeitimą jiems būnant valdžioje?

A.Kunčinas. Kodėl VMI tai turėtų daryti? Ne jų uždavinys skaičiuoti svetimus pinigus.

A.Medalinskas. Niekam nėra noro skaičiuoti svetimus pinigus. Tačiau kuo daugiau atsiranda pareigūnų, politikų besipelnančių iš valstybės, tuo skurdesnė, demoralizuota tampa pati valstybė.

A.Kunčinas. Niekas nesako, kad to nereikia daryti. Jei VMI būtų patikėta tai daryti, šiai institucijai reikėtų skirti ir papildomų lėšų, kad ji galėtų tokias funkcijas atlikti.

V.Vildžiūnaitė. Kiekvienas naujas pokytis, naujas medžiagos apdorojimas, tam tikrų ataskaitos rinkinių darymas reikalauja papildomų lėšų.

R.Masiulionienė. Iki šiol neturime atsakingos institucijos, kuri formuotų šios srities politiką. Visos strėlės nukreiptos į VMI. Tačiau neužmirškime, kad ši tarnyba tik administruoja mokesčius. Kreipėmės į Finansų ministeriją bandydami rasti tą instituciją, kuri formuoja minėtos srities valstybės politiką, bet mums buvo atsakyta, kad tai - ne tik Finansų ministerijos kompetencija. O jei deklaravimą suprantame ir kaip korupcijos prevencijos priemonę, į bendrą darbą turėtų įsitraukti ir kitos valstybės institucijos. Dabar nuspręsta sudaryti darbo grupę, nes viena Finansų ministerija, juo labiau VMI nepajėgi išspręsti šių klausimų.

A.Medalinskas. Kaip matome, nėra nuolatinės aukščiausiųjų pareigūnų ir politikų galbūt neteisėto praturtėjimo patikros sistemos, o ir visuomeninės organizacijos, kurios galėtų užsiimti kontrole, kad valdžia dirbtų sąžiningai, to nedaro. Kodėl?

S.Muravjovas. Pradžioje reikėtų matyti visas pajamų, turto ir interesų deklaracijas vienoje visuomenei prieinamoje vietoje. Svarbiausia, kad jos jau būtų pateiktos atspindint tų asmenų praturtėjimo tendencijas per daug metų.

A.Medalinskas. Bent per vieną kadenciją, jei tai Seimo, Vyriausybės, savivaldybės nariai.

S.Muravjovas. Taip, kad galėtume matyti, kokios buvo pajamos, kokį turtą valdė kadencijos pradžioje ir pabaigoje. Tokia informacija būtų labai svarbi. Ten pat gal turėtume matyti ir duomenis apie jų šeimos narius, jų einamas pareigas. Kitaip naivu tikėtis, kad piliečiai sėdės ir skaitys dabar pateikiamas nieko nesakančias lenteles.

A.Medalinskas. Kodėl visuomeninei organizacijai, kovojančiai už skaidrumą, neišsprendus šios problemos dėl neskaidrumo pajamų ir turto deklaracijose?

S.Muravjovas. Visi suprantame, kad deklaravimas yra tik pagalbinė priemonė. Vien deklaracijomis korupcijos nepažabosi.

A.Medalinskas. Apie tai ir kalbame.

S.Muravjovas. Viena, jei siekiame sumažinti arba išvengti interesų konflikto. Kas kita, jei siekiame deklaracijomis pažaboti neteisėtą praturtėjimą. Vadinasi, turime galvoti, kokio turinio ir kokia detali turi būti deklaracija.

A.Medalinskas. Visą laiką kalbame apie neteisėtą praturtėjimą. Kokio turinio ta deklaracija turi būti?

S.Muravjovas. Gal reikia visko. Tada reikia apskaičiuoti ir pajėgumą. Pirmiausia reikia ir teismų praktikos. Dabar turime vieną bylą, kurioje iš nubausto asmens buvo konfiskuota 31 tūkst. dolerių. Lietuva yra išskirtinė valstybė, nes mūsų Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, skirtas neteisėtam praturtėjimui. Todėl įdomu, kuo baigsis prokurorų pradėti tyrimai ir kokia praktika bus suformuota. Būtų gerai turėti detalesnį turto deklaravimą, tai leistų ir mums greičiau reaguoti.

S.Muravjovas: Pradžioje reikėtų matyti visas pajamų, turto ir interesų deklaracijas vienoje visuomenei prieinamoje vietoje.  

A.Medalinskas. Kodėl nesiimate kovoti su netvarka ir skelbti deklaracijas, kad būtų pažabotas neteisėtas kai kurių valdžios žmonių praturtėjimas?

S.Muravjovas. Naudodamasis proga noriu pasitikslinti, ar informaciją, kuri skelbiama "Valstybės žiniose" viešai su valdžios asmenų deklaracijomis, galima atkartoti viešai? Ir ne tik atkartoti, bet ir susisteminti interneto portale?

A.Kunčinas. Galima, nes tai oficiali informacija. Galima net ją analizuoti.

S.Muravjovas. Klausiu dėl to, kad neseniai teko bendrauti su kolegomis iš Latvijos. Jiems išaiškino, kad negalima, techniškai kalbant, nusiurbti šios viešai pateiktos informacijos į vieną vietą ir pateikti tam tikras tendencijas.

A.Kunčinas. Informacija, paskelbta "Valstybės žiniose", yra atvira tolesniems veiksmams.

S.Muravjovas. Taip pat svarbu suprasti, kaip tokią informaciją gali analizuoti teisėsauga ir žiniasklaida. Tačiau nerealu, kad beveik 100 tūkst. žmonių, kurie deklaruoja turtą, ir 810 tūkst., kurie deklaruoja pajamas, bus detaliai išanalizuoti vien visuomenės atstovų ir nevyriausybinių organizacijų.

Nuo dviprasmybių kenčia ir dori žmonės

A.Medalinskas. Skelbiamos riboto turinio deklaracijos gali sukelti ir dviprasmybių, nuo kurių kenčia ir dori politikai ar valdininkai. Pavyzdžiui, jie paima paskolą iš banko, bet žiniasklaida skelbia, kad žmogaus sąskaitose iš kažkur atsirado didelė pinigų suma, nors viskas padaryta teisėtai. Kas kliudo ir toje trumpoje deklaracijos versijoje parašyti, kad ši pinigų suma atsirado, nes žmogus paėmė paskolą iš banko?

A.Kunčinas. Pagal Europos Sąjungos normas ir Lietuvoje priimtą Duomenų apsaugos įstatymą tai galima nurodyti. O jei vertinsime pagal kitus reikalavimus, būtina nurodyti, jeigu žmogus užima aukštą padėtį visuomenėje.

V.Vildžiūnaitė. Pajamų ir mokesčių deklaravimas yra skirtas pajamoms ir mokesčiams apskaičiuoti. Tam, kad būtų deklaruotos pajamos, nuo kurių turi būti mokami mokesčiai arba perskaičiuotas pajamų mokestis, atsižvelgiant į įvairias išlaidas, neapmokestinamąjį pajamų dydį ir kitas išlygas. Vertinant kiekvieną tokį administravimo procesą, labai svarbu įvertinti administravimo išlaidas. 

R.Masiulionienė. Tačiau pajamos pardavus neapmokestinamą turtą gali būti didelės, bet jos niekur nedeklaruojamos, neviešinamos. Jeigu esu viešas asmuo ir gyvenu tik iš to milijono, gauto už parduotą turtą, kai kas gali imti manyti, kad neteisėtai praturtėjau.

A.Medalinskas. Tad kaip paprastam žmogui sužinoti, kuris valdžios žmogus yra doras, o kuris sukčius, jei tose deklaracijose yra tiek neaiškumo ir dviprasmybių? Ir nėra nuolatinės aukštų pareigūnų patikros procedūros. Tikrinti 99 tūkst. deklaracijų yra viena, o jei būtų priimta programa, kad ypatingas dėmesys skiriamas aukšto rango politikams, valdininkams, tokio dėmesio jau reikalautų tik 500-1000 asmenų. Na, gal keli tūkstančiai. Jų praturtėjimo aplinkybes tada būtų galima labai nuosekliai tirti. O jei dar turėtumėte specialų skyrių, savotišką STT, jūsų tarnyboje užsiimantį tik aukštųjų pareigūnų, politikų reikalais, jie gerai pagalvotų prieš darydami ką nors nedoro.

V.Vildžiūnaitė. VMI aktyviai bendradarbiauja su STT ir VTEK, keisdamasi informacija, bet jei žmogus yra nusikaltėlis, slepia pajamas, jų nedeklaruoja, pavyzdžiui, gavęs kyšį, jis jo tikrai nedeklaruos, kad ir kokia būtų išsami deklaracijos forma.

A.Medalinskas. Jeigu žinotų kad jį tikrai pagaus ir nubaus už valstybės apvogimą, būtų kas kita. Dabar tie, kurie taip daro, jaučiasi nebaudžiami. Deklaracijos gali pagelbėti. Ir nuoseklus, pastovus analitinis tų deklaracijų darbas - taip pat. O kas kliudo domėtis ne konkrečiais asmenimis, o pavyzdžiui, vilomis prie jūros, pasidomėti, kieno tai vila. Vėliau paklausti, iš kur visa tai. Sąžiningiems žmonėms tai jokių problemų nesukeltų, o suktiems būtų labai daug nemalonumų.

V.Vildžiūnaitė. Beje, tai dažnai ir daroma.

A.Medalinskas. Kalbu ne apie dažną taikymą, o apie patikrinimo sistemą siekiant sužinoti, ar nesąžiningų politikų, valdininkų rankose jau yra mūsų turto.

V.Vildžiūnaitė. Būna atvejų, kai žmogus pasistato vilą, bet jos neregistruoja. Žinome, kad jis turi žemės sklypą, ir važiuojame ten patikrinti. Jei tame sklype stovi niekur neregistruotas objektas, tam žmogui gali tekti atsakyti į klausimą, iš kokių lėšų tą turtą įsigijo.

A.Medalinskas. Ar tarptautinėje praktikoje taikomas toks modelis, kai galbūt neteisėtai įgytas turtas nustatomas ne pagal pavardes ir pareigas, o pagal turtą?

R.Masiulionienė. Paprastai visuomenė sureaguoja. Būtent ji galėtų būti labai svarbus kontrolės instrumentas.

A.Medalinskas. Tačiau Lietuvoje, skelbiant tokias nieko neefektyvias deklaracijas, šis instrumentas iš visuomenės atimtas. Iki šiol nebuvo iniciatyvos jį atsiimti.

V.Vildžiūnaitė. Jis neatimtas.

A.Medalinskas. Kaip? Taigi iš tų skelbiamų deklaracijų nieko negali suprasti.

R.Masiulionienė. Jau sudaryta speciali grupė, kuri turi nuspręsti, kaip išplėsti tą ratą subjektų, kurie privalo deklaruoti, ir ką konkrečiai skelbti deklaracijose. Žinoma, reikės įvertinti ir kiek tai kainuos valstybei.

V.Vildžiūnaitė. Kadangi nuo 2014 metų šios deklaracijos informacija bus skelbiamos nebe "Valstybės žiniose", bet mūsų interneto puslapyje, mes svarstome, kaip tuos skelbiamus duomenis būtų galima aiškiau išdėstyti, žinoma, įgyvendinant proporcingumo principą ir užtikrinant duomenų apsaugą.

R.Masiulionienė. Tikrai galima skelbti daugiau informacijos, nei daroma dabar. Anksčiau buvo skelbiamos ir pajamos, ir turtas metų pradžioje bei pabaigoje. Laikui bėgant tokios informacijos sumažėjo, nebeskelbiami duomenys apie gautas pajamas. Jei mūsų ataskaita bus svarstoma Seime, Audito komitete, tikrai siūlysime, kad ne VMI spręstų, kokius deklaracijų duomenis viešinti. Pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką tai sprendžia politikai įstatymu. Ir tada žmogus, einantis dirbti į viešąjį sektorių, žinos, kad jis pasiryžta tapti viešu asmeniu, po kurio marškiniais gali būti nuolat kutenama. Niekas net teoriškai negalės daryti įtakos VMI. Įstatymas turi reglamentuoti, kad valdžios žmonių pajamos, turto kilmė būtų nuolat skelbiami.

A.Medalinskas. Tokį įstatymą turi priimti Seimo nariai, kurie supras, kad ir jie bus stebimi. Kita vertus, manau, padorūs politikai ar valdininkai norėtų, kad būtų paskelbta, iš kur atsirado jų turtas, nes jį sukaupė sąžiningai. Vis dėlto net sąžiningas žmogus negali būti saugus nuo įvairių insinuacijų jo atžvilgiu viešoje erdvėje. Jei būtų viešos deklaracijos, žmogus galėtų pasakyti: pažiūrėkite, kaip yra iš tikrųjų.

S.Muravjovas. Ir piliečiams svarbu žinoti, kokį turtą ir pajamas sukaupė tarnautojai bei politikai, kad nebūtų piktnaudžiaujama mokesčių mokėtojų lėšomis. Prokurorai per pusantrų metų dėl neteisėto praturtėjimo pradėjo 106 ikiteisminius tyrimus, iš jų 11 perdavė teismams. Tai lašas jūroje. Džiugu, kad VK atkreipė dėmesį į deklaravimo proceso trūkumus.

A.Medalinskas. Neteisėto valdžios žmonių praturtėjimo temai skyrėme jau ne vieną pokalbį, įskaitant ir tai, kaip deklaruoti pajamas ir turtą, kad visuomenė galėtų įsitraukti į valdžios kontrolę. Pagaliau VK irgi įžvelgė šią problemą.

R.Masiulionienė. Tik pagalvokite - to nebuvo padaryta visus 15 metų.

V.Vildžiūnaitė. Džiaugiamės, kad atliktas gyventojų pajamų ir turto deklaravimo tyrimas, atkreiptas dėmesys į tam tikrus deklaravimo administravimo trūkumus. Esame pasirengę juos ištaisyti. Mums svarbu, jog deklaravimas būtų efektyvus ir kuo mažiausiomis sąnaudomis būtų užtikrinamas duomenų saugumas, žmonėms suprantamas ir skaidrus, kad visuomenė galėtų lyginti ir vertinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"