TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kailinių žvėrelių augintojai patys numušė kainas

2015 11 19 6:00
Lietuviški kailiukai užima apie 2,5 proc. pasaulio ir apie 5 proc. Europos kailių rinkos. abc.net nuotrauka

Kailinių žvėrelių auginimas – bene didžiausią pridėtinę vertę duodanti žemės ūkio šaka Lietuvoje, tačiau jau antri metai šis verslas kelia daugiau rūpesčių, negu uždirba naudos. Lietuviški kailiukai užima apie 2,5 proc. pasaulio ir apie 5 proc. Europos kailių rinkos.

„Padėtis kailių rinkoje prasta. 2013 metais buvo perspėjama neauginti kailinių žvėrelių per daug, nes kailiukų kainos kris; mažai kas tuo tikėjo, tačiau taip ir atsitiko. Rudenį kailiai iš tiesų atpigo. Visi laukė korekcijos, bet pernai kainos buvo vos pakilusios, o šį rudenį krito drastiškai, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša. – Dabar aukcionuose audinės kailiukas kainuoja 20–25 eurus, o gerais laikais kaina pasiekdavo ir 50 eurų. Reikia laukti sausio arba vasario, kai paaiškės, ar kainos koreguosis, ar bus toliau spaudžiamos.“

Kailinių žvėrelių augintojai skaičiuoja, kad šis verslas nepatiria nuostolių, kai kailiukai aukcionuose parduodami bent po 30 eurų.

Nenuspėjama rinka

Pasak Č. Tallat-Kelpšos, kailiukų rinka tokia pat nenuspėjama kaip oras, juolab kad ir oras čia itin svarbus – kuo šaltesnė žiema, tuo didesnė kailių paklausa. „Svarbiausia yra žiema ne čia, o Kinijoje ir Rusijoje – didžiausiose kailių rinkose. Pernai žiema buvo nebloga, tačiau rinką lemia ir kiti motyvai. Dėl ekonomikos recesijos sumažėjo Kinijos ir Rusijos šalių gyventojų perkamoji galia, o tai tiesiogiai veikia kailiukų kainas. Taip pat svarbu euro ir JAV dolerio santykis, kuris dabar žvėrelių augintojams nėra palankus“, – kalbėjo pašnekovas.

Visus Lietuvoje užaugintų audinių kailiukus visada priima prekiautojai Helsinkio ir Kopenhagos aukcionuose.fairbanks.com nuotrauka

Asociacijos vadovo teigimu, dar svarbiau yra tai, kad penketą metų išsilaikius aukštoms kailių kainoms atsirado daug naujų žvėrelių augintojų, senieji didino ūkius, todėl pastebimas nemažas produkcijos perteklius. Dar neseniai pasaulyje būdavo per metus pagaminama 30–40 mln. kailių, o dabar jau 80–90 milijonų. Atsiradęs perteklius ir numušė kainas.

„Kas bus toliau, niekas nežino. Daugelis jau turi galvoti, ar toliau pajėgs auginti žvėrelius: aukcionai finansavimą mažins, o bankai, pamatę prastus ženklus rinkoje, gali neskolinti. Tada bus problemų dėl pašarų“, – niūrią perspektyvą brėžė pašnekovas. Mat žvėrelių auginimas – tai ne ta gamyba, kurią galima bet kada sustabdyti. Audinė užauga per gerą pusmetį, bet dar užtrunka atrinkti ir paruošti poravimuisi patinus ir pateles. Taip praeina visi metai. Vienam patinui paliekamos penkios patelės, kurios veda kartą per metus. Geras rezultatas, kai patelė atsiveda 5 jauniklius, o daugiau – jau labai gerai.

Lietuvos audinių augintojai, atsižvelgdami į rinkos pokyčius, pernai jau mažino bandas. Bandos dydį nusako patelių skaičius. Pavyzdžiui, viename didžiausių Lietuvoje Č. Tallat-Kelpšos Vilkijos ūkyje dabar laikoma 54 tūkst. patelių, kai prieš pusantrų metų būdavo auginama apie 60 tūkstančių. Turint tiek patelių, per metus galima pagaminti 300 tūkst. kailių. Veislinė patelė laikoma iki 2–3 metų, o kailiams auginamos audinės laikomos nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

Pernai Lietuvoje, neoficialiais duomenimis, apie 150 ūkių augino 2 mln. audinių. „Tikslių skaičių ir aš nežinau, bet tikėtina, kad žvėrelių gali būti sumažėję iki 1,5 milijono“, – sakė asociacijos vadovas.

Padėtį švelnina tai, kad Lietuvoje išaugintų audinių kailiukai aukcionuose turi gerą kokybės vardą, todėl juos parduoti nesunku. „Jei pasaulyje pradės staiga mažėti audinių kailių paklausa, tai lietuviški kailiukai kris paskutiniai“, – neabejojo Č. Tallat-Kelpša. Vis dėlto žemos kainos aukcionuose verčia verslą pristabdyti. „Svarbu, kiek Lietuvos žvėrelių augintojai yra sukaupę atsargų juodai dienai. Netrukus tai pamatysime“, – sakė audinių augintojas.

Lietuva tarp lyderių

Europoje užaugintų brangiakailių žvėrelių kailiukai parduodami Kopenhagos ir Helsinkio aukcionuose. Lietuviška produkcija priimama visada.

Jei pasaulyje pradės staiga mažėti audinių kailių paklausa, tai lietuviški kailiukai kris paskutiniai.LŽ archyvo nuotrauka

Europoje yra pagaminama apie 58 proc. viso pasaulio kailių. Žvėrelių auginimas itin išplėtotas Danijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Daugiausia auginama audinių, lapių, usūrinių šunų ir šinšilų.

Pagrindinės kailiukų rinkos yra Kinija ir Rusija. Po šaltos 2013 metų žiemos jų paklausa buvo smarkiai išaugusi JAV. Tada daugiau jų pirko ir Turkija, Brazilija, Kazachstanas. Lietuviški kailiukai užima apie 2,5 proc. pasaulio ir apie 5 proc. – Europos kailių rinkos. Tokio rodiklio nesiekia nė viena Lietuvos žemės ūkio šaka.

Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta 2014 m. siekė apie 0,5 mlrd. litų (145 mln. eurų). Tai pelningiausia šalyje žemės ūkio šaka, todėl ir žmonių algos dažniausiai smarkiai prašoka statistinį vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis žvėrelių ūkio augintojo darbo užmokestis siekia apie tūkstantį eurų. Panašus atlyginimų lygis ir kitose šalyse, todėl kasmet dirbti kailių ūkiuose arba kurti nuosavas fermas grįžta emigrantų šeimos, patirties įgijusios Danijos ar Norvegijos ūkiuose.

Lietuvoje iš brangiakailių žvėrelių auginamos daugiausia tik audinės. Kitų žvėrelių – lapių, šinšilų tik dešimtys ar keli šimtai. Auginti lapes per brangu dėl joms reikalingo gausesnio pašaro. Šinšilų kailiukai yra keleriopai brangesni už audinių, tačiau, kaip teigė Č. Tallat-Kelpša, sumanius jų auginti daugiau, neišvengiamai kils realizavimo problemų.

Pasak jo, šinšilų kailiukus perka tik labai turtingi žmonės, tačiau prekyba šiais kailiukais nėra tokia skaidri ir aktyvi kaip audinių. Helsinkio aukcione šinšilų kailiukais bandyta prekiauti, bet nesėkmingai. Kopenhagos aukcionas priima tik tiek, kiek vienu metu gali paimti kailių išdirbėjas, o jo galimybės ribotos. „Tai reiškia, kad užauginus šinšilą jos kailiuko aukcionas veikiausiai nepaims, todėl teks ieškoti galbūt nelegalaus prekeivio“, – sakė asociacijos vadovas.

Atakuoja žvėrelių globėjai

Sunkiai atremiant rinkos iššūkius, kailinių žvėrelių augintojams tenka gintis ir nuo augančio gyvūnų teisių sergėtojų aktyvumo. Antai Lietuvos gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ „Lietuvos žinias“ informavo apie aukštesnės instancijos Nyderlandų teismo sprendimą dėl Nyderlandų vyriausybės apeliacijos, nukreiptos prieš šalies kailinių žvėrelių augintojus. Teismas priėmė sprendimą, kad visuomeninis etinis interesas yra svarbiau už ekonominį, ir kailių pramonė Nyderlanduose turi išnykti iki 2024 metų, o nuo šiol įsigali draudimas steigti naujus ūkius, auginančius audines kailiams.

Tai būtų skaudus smūgis Olandijos verslininkams. Mat Nyderlandai yra ketvirta šalis pasaulyje pagal išdirbamų audinių kailiukų skaičių (per metus užauginama apie 6 mln. šių žvėrelių). 2012 metais Nyderlandų senatas nubalsavo už audinių auginimo uždraudimą dėl etinių priežasčių, tačiau pernai teismas atšaukė šį draudimą, motyvuodamas per mažomis kompensacijomis verslo atsisakantiems žvėrelių augintojams.

Šįkart, anot pranešimo autorių, kailių pramonės draudimas įsigaliojo neatšaukiamai. Organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Gabija Enciūtė Nyderlandų kailių pramonės uždraudimą įvardija kaip svarbų precedentą, iš kurio galėtų pasimokyti ir Lietuva. „Lietuvoje per metus užauginama ir nužudoma per 2 mln. audinių. Galbūt dar nepasiekėme olandų pilietiškumo lygio, todėl ši problema neišspręsta, bet manau, kad tai jau nebe tokia tolima ateitis.“

„Nyderlanduose byla nėra baigta: vienas teismas pasakė vienaip, aukštesnis – kitaip, – neskubėjo daryti išvadų asociacijos direktorius. – Mat Hagos teismas nusprendė, kad uždraudus audinių verslą būtų pažeidžiamos žmogaus teisės.“

Jo nuomone, kol žmonės išnaudoja gyvūnus, taip ir bus, jei nebus susitarta kitaip. „Ar žmogus gali išnaudoti gyvūnus savo egoistiniais tikslais, nežinau. Jeigu ne, reikėtų kalbėti ir apie daugiau dalykų, ne tik apie kailiukus. Tada jau žmonija turėtų apsispręsti ir kalbėti apie maistą, papūgėlę narvelyje, šuniuką lovoje ir panašius dalykus, – svarstė jis ir pridūrė: – Kol to nėra, mes darome viską, kad žvėreliui augti būtų jauku ir kad jis žūtų nekankinamas.“

Europos Sąjungoje yra patvirtintos tarptautinės gyvūnų gerovės užtikrinimo programos – „WelFur“ ir „Open Farm“. Pirmoji bus pradėta įgyvendinti jau kitąmet. Tai gyvūnų gerovės sertifikavimo programa, skirta Europos audinių ir kailių ūkiams, kai pagal vienodus standartus ūkius tikrina ir sertifikuoja nepriklausomi ekspertai. Pagal antrąją programą žmonės gali patys atvykti ir įsitikinti, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Nuo 2016 metų ji bus taikoma ir Lietuvoje. Praėjusių metų gruodį Lietuvoje viešėjusi Europos žvėrelių augintojų ir kailių pramonės asociacijos „Fur Europe“ direktorė Martina Bianchini teigė, jog Europoje galioja aukščiausi gyvūnų gerovės standartai pasaulyje, o Lietuvoje žvėrelių augintojai sudaro tokias sąlygas, kokios Europoje bus privalomos tik nuo 2017 metų.

Europos šalys – audinių auginimo lyderės 2014 metais

ŠalisIšauginta audinių, mln.
Danija17,8
Lenkija7,8
Nyderlandai5,5
Suomija1,9
Graikija1,8
Lietuva1,5

Šaltinis: Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"