TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimas be interneto - praeitis

2010 04 12 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal prie interneto prisijungusių gyventojų skaičių. Pasak internetinės rinkos specialistų, pernai nepaisant kritusių investicijų ir nežymiai mažėjusių pajamų klientų daugėjo įprastu tempu.

Ne visiems verslo sektoriams praėję metai buvo nuostolingi. Antai Lietuvos elektroniniai ryšiai pasižymėjo stiprėjančia infrastruktūrine konkurencija ir naujos kartos didelės spartos tinklų plėtra. Šiais metais "FTTH Council Europe" paskelbtais duomenimis, Lietuva pagal namų ūkių, prisijungusių prie interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis, skaičių pirmą kartą atsidūrė Europos šalių pirmoje vietoje.

LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvoje plėtojami naujosios kartos plačiajuosčio ryšio tinklai lengvina perėjimą prie skaitmeninės televizijos - pernai abonentų skaičius (neįskaitant palydovinės televizijos) per metus išaugo apie 1,7 karto ir pasiekė beveik 160 tūkstančių. Mažėja atotrūkis ir tarp miesto bei kaimo gyventojų, turinčių internetinę prieigą. Pernai bendros elektroninių ryšių pajamos siekė 2,88 mlrd. litų.

Akcijos mažino pajamas

UAB "Penki kontinentai" atstovas spaudai Martynas Žilionis LŽ patikino, kad nepaisant sunkmečio interneto ir kai kurių kitų telekomunikacijų paslaugų kaip interaktyviosios IP televizijos rinka išlaikė augimą. Pasak jo, šviesolaidžio interneto "Skynet" abonentų skaičius 2009 m. pabaigoje buvo 15 proc. didesnis nei 2008 m. pabaigoje. Esą dėl taikytų įvairių akcijų ir nuolaidų pajamos augo kiek mažiau, tačiau didesnis vartotojų skaičius leidžia tikėtis didesnės apyvartos ilgesniuoju laikotarpiu.

"Be interneto ryšio šiais laikais sunku įsivaizduoti kasdienį gyvenimą. Tad kol visi namų ūkiai neturės galimybės naudotis internetu, tol turėsime ir naujų klientų. Tiesa, kai kurie klientai paslaugų pastaruoju metu atsisakė. - dėstė jis. - Tačiau manome, kad nemažai buvo ir tokių klientų, kurie laikinai gyveno ir dirbo Vilniuje, pavyzdžiui, statybininkai, o smukus nekilnojamojo turto rinkai žmonės išsikėlė gyventi kitur ir dėl to nutraukė paslaugų sutartis."

Įmonės pripažįsta, kad juntamas padidėjęs klientų nemokumas. Bendrovės "Penki kontinentai" duomenimis, labiausiai skolininkų daugėjo praėjusių metų vasaros mėnesiais, tačiau padėtis po truputį stabilizuojasi. Delsiantys sumokėti mėnesio įmokas klientai neviršijo 5 proc. bendro jų skaičiaus.

Prarandama ir dalis verslo klientų, t. y. įmonių, kurios bankrutavo, išsikėlė iš ankstesnių patalpų arba išvis nutraukė savo veiklą ir liko skolingos. "Praėjusiais metais kai kurias rizikingas investicijas pristabdėme, tačiau jau šiuo metu turime daug naujų plėtros projektų, į juos investuosime milijonus litų. Interneto prieigos rinka ir toliau stabiliai didės, kaip ir perduodamų duomenų kiekis, tad tiek verslui, tiek gyventojams reikės vis spartesnio ir patikimesnio ryšio", - kalbėjo M.Žilionis.

Internetu "prisisotinęs" ir kaimas

AB "Teo LT" atstovas spaudai Antanas Bubnelis LŽ pažymėjo, kad privačių interneto vartotojų rinka artėja prie natūralaus "prisotinimo". Jo teigimu, vis daugiau interneto klientų pasirinkdami paslaugų teikėją itin daug dėmesio skiria paslaugų kokybei. Kaip antai šviesolaidine interneto prieiga teikiamas internetas dešimtimis ir net šimtais kartų viršija kitų technologijų galimybes, o tai vartotojams esą svarbu.

"Interneto paslaugų klientų daugėja visoje Lietuvoje - tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Taigi, interneto skvarbos skirtumas tarp didmiesčių ir provincijos nuolat mažėja, - sakė "Teo LT" atstovas spaudai. - Tai lemia ir gerėjančios techninės galimybės gyvenantiesiems tolėliau nuo didžiųjų miestų. "Teo LT" duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį interneto paslaugomis besinaudojančių verslo klientų mažėjo. Tačiau jau metų viduryje vėl pradėtas fiksuoti šių klientų skaičiaus augimas.

Tiesa, privačių klientų skolos didėjo, tačiau esą sąlyginiai nedaug. Tam įtakos turėjo sezoniškumas - šildymo sezono metu skolų lygis kiek išauga.

"Šiuo metu bendrovės teikiamu interneto ryšiu šalyje naudojasi maždaug 50 proc. gyventojų, šis skaičius per artimiausią dešimtmetį turėtų išaugti iki maždaug 70 procentų. Mūsų nuomone, 2010 metais naujų klientų padaugės maždaug 7 procentais - kiek ir praėjusiais metais. 2011, 2012 ir vėlesniais metais augimas sudarys maždaug 5 procentus", - prognozavo jis.

Investavo mažiau

RRT atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė LŽ teigė, kad bendros elektroninių ryšių rinkos pajamos pernai sumažėjo 7,74 procento. Tuo metu investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą mažėjo gerokai daugiau - apie 20 procentų.

"Pagrindinių elektroninių ryšių sektoriaus rinkų dydis kito skirtingai. Pernai gautos pajamos iš judriojo ryšio tinklų ir paslaugų teikimo mažėjo beveik 17 proc., kai iš fiksuoto - apie 11 procentų. Net ir pasikeitus ekonominei situacijai, interneto paslaugų segmentas rodė nepertraukiamą augimą", - patikino R.Karalienė.

Jos teigimu, plačiajuosčio ryšio technologijomis naudojasi 99,7 proc. visų interneto prieigos paslaugų abonentų, tad jis tampa būtinybe ir gali pakeisti kitas komunikacijos priemones. "Interneto paslaugų rinkoje kalbėti apie piką dar per anksti, kadangi tiek interneto abonentų, tiek interneto vartotojų dar daugėja", - pažymėjo ji.

Pasak R.Karalienės, 2008-2009 metais įmonių, teikiančių interneto paslaugas, sumažėjo nuo 113 iki 109, nors interneto abonentų tuo metu ir daugėjo. Mat veiklos nebevykdančios įmonės savo abonentus (kai kuriais atvejais ir infrastruktūrą) dažniausiai perdavė kitiems paslaugų teikėjams.

Faktai

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 109 interneto paslaugų teikėjai.

Statistikos departamento duomenimis, pernai internetu naudojosi 58,1 proc. visų 16-74 metų asmenų, kai 2008 m. - 53,1 procento.

Interneto prieigą namie 2009 m. turėjo daugiau nei pusė namų ūkių - 54,7 proc., kai 2008 m. - 47,1 procento.

Net 95 proc. gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, darbe naudojosi internetu, tuo metu 2008 m. - 92,7 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"