TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimo ateitis - aktyvių žmonių rankose

2006 09 12 0:00
Žemės ūkio ministrės prof. habil. dr. Kazimieros Prunskienės manymu, šalies žemės ūkis turi būti integruotas pagal principą "Nuo lauko iki stalo", sparčiau didinant žaliavų gamybą, nes rinkos tasiveria vis plačiau.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Praėjusį savaitgalį Šiauliuose surengtos 15-osios tarptautinės specializuotos žemės ūkio ir maisto sektoriaus parodos "Agrobalt" svečiai dalyvavo politiniame forume, kuriame svarstė žemės ūkiui iškilusias gyvenimo kokybės gerinimo, konkurencingumo bei našumo didinimo, tvarios žemdirbystės ir kitas problemas

Politiniame forume "Kaimo ateitis ir tolygi regionų plėtra" dalyvavę naujų ir senų Europos Sąjungos šalių bei Azijos valstybių (Kinijos, Kazachstano, Turkijos) žemės ūkio specialistai ir politikai pabrėžė, kad skirtingų valstybių bei regionų žemės ūkis sprendžia panašias problemas. Nepaisydamos kultūrinių skirtumų tiek Europos, tiek Azijos valstybės ieško būdų, kaip žemės ūkio darbuotojų gyvenimą padaryti patrauklesnį, patogesnį, o jų darbą - našesnį, konkurencingesnį. Visos šalys siekia plėtoti tausojančią žemdirbystę ir gerinti žemės ūkio bei maisto pramonės produkcijos kokybę, tačiau kiekviena tai daro savaip. Pavyzdžiui, Turkijos atstovas pabrėžė, jog žemės ūkiui trūksta mokslu pagrįstų sprendimų, o smulkiuose ūkiuose sunku didinti darbo našumą, diegti naujas technologijas. Daugelis Europos valstybių, taip pat Kinija siekia kaime plėtoti alternatyvius verslus bei turizmą.

Tarp globalizacijos ir lokalizacijos

Pasak pranešėjų, sparčiai plintanti globalizacija nepanaikina poreikio kai kurias žemės ūkio problemas spręsti lokaliai, atsižvelgiant į vietos papročius, regiono specifiką. Žemės ūkyje, ypač šiauriniuose kraštuose, dirba daugiausia vyrai. Pavyzdžiui, Vengrijoje jauniems ūkininkams sunku susirasti žmoną, nes jaunos moterys nenori likti kaime. Juo labiau kad kaime aktualios kultūros ir švietimo problemos. Jaunimas veržiasi į miestus, o kaime lieka vyresnio amžiaus žmonės. Jaunų, išsilavinusių ūkininkų - mažuma. Tai aktualu visoms valstybėms. Estijos žemės ūkio ministerijos atstovas siūlė išsiaiškinti kaimo žmonių poreikius ir imtis priemonių, kurios pagerintų kaimiečių gyvenimą. Vokietijos aukštų pareigūnų manymu, svarbu, kad kaimo žmonės būtų aktyvūs. "Ne sostinė, o vietos bendruomenė turi kurti žemės ūkio ir regiono plėtros koncepcijas", - teigė vokiečiai. Saksonijos-Anhalto žemėje kuriamas Regionų plėtros aljansas, į diskusijas stengiamasi įtraukti vietos žmones ir bendruomenes. 2004 metais Saksonijos-Anhalto žemė įsteigė Geriausiai besivystančio kaimo premiją. Vokiečiai ragino Baltijos jūros valstybes glaudžiau bendradarbiauti, svarstyti, kas pavyko ir kas ne, įgyvendinant kaimo plėtros, kraštovaizdžio išsaugojimo, darbo vietų kūrimo ir kitas idėjas.

Visiems vienodai

ES naujųjų narių žemės ūkis savo ateities planus grindžia būsima 2007-2013 metų finansine parama. Su ES žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros regioniniais aspektais forumo dalyvius supažindino Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Johnas Lougheedas. Jis pabrėžė nacionalinių partnerių svarbą garantuojant, kad ES struktūrinių fondų parama nebūtų dubliuojama, bet ir neliktų spragų, o paramos lėšos skatintų investicijas, sudarytų sąlygas kurti naujas darbo vietas. Daugelio forumo dalyvių nuomone, ES žemės ūkio politika turėtų būti aiški, o EK finansinė parama turėtų būti skiriama vadovaujantis visiems suprantamais principais. "Kodėl, pavyzdžiui, kraštovaizdžio sutvarkymas įvairiose šalyse kainuoja skirtingai?" - klausė Latvijos atstovas. Jo manymu, kaimo žmonės turėtų remtis ne išmokomis, o už produkciją gautomis pajamomis, kartu su naujomis technologijomis į kaimą turi ateiti ir žinių ekonomika.

Lenkijos atstovas pabrėžė lygiateisiškumo principą. Anot jo, skiriant 2007-2013 metų finansinę paramą reikėtų atsižvelgti į socialinių lūkesčių įgyvendinimą bei teisingą konkurenciją, sudaryti Europos Bendrijos rinkoje visiems vienodas konkurencijos sąlygas, sumažinti administravimo naštą.

Mažės skirtumas tarp kaimo ir miesto

Su Lietuvos kaimo ateities vizija forumo svečius supažindino žemės ūkio ministrė profesorė Kazimira Prunskienė. Pasak jos, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų fondo programa bus įgyvendinama keturiomis kryptimis: 1) Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas, 2) Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas, 3) Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas, 4) "Leader" iniciatyvos. 2005 metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje dirbo 13,2 proc. visų šalies dirbančių žmonių, kaime gyveno 33 proc. gyventojų. Iki 2013 metų darbuotojų žemės ir miškų ūkyje bus apie 10 procentų.

Iki 2013 metų planuojama sukurti pažangų, į rinką orientuotą žemės ūkį ir žaliavų bazę bei integruotą maisto ūkį, remiantis principu "nuo lauko iki stalo". Vidutinis ūkis bus apie 20 ha (dabar yra 12 ha), žemės ir maisto ūkyje bus įdiegti ES standartai, garantuojantys maisto saugą. Didės ūkininkų, miško savininkų, kaimo verslininkų bei gyventojų kompetencija ir profesiniai įgūdžiai (numatyta apmokyti daugiau kaip 65 tūkst. žmonių). Skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų sumažės iki 15 procentų.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės, tikisi sukūrusi geresnę infrastruktūrą į kaimą pritraukti daugiau jaunimo.

"Šalys tolimos, regioniniai skirtumai dideli, o problemos panašios", - sakė ministrė, apibendrindama per forumą išdėstytas mintis. Pasak jos, dalijimasis mintimis apie problemas strateginėse srityse padės ne tik rasti jų sprendimus, bet ir ES institucijose suformuluoti visiems priimtinas taisykles bei teisines normas.

 

Parengta bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"