TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimo atliekų kaina ir mįslė

2011 03 07 0:00
Kaimo gyventojai natūraliai rūšiuoja atliekas - maisto produktų sušeria galvijams, medžio, polietileno ir popieriaus sukūrena, metalo ir stiklinę tarą kaupia bei parduoda. Šito nesupranta Aplinkos ministerijos darbuotojai.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybėje iš esmės įvestas ir renkamas nekilnojamojo turto mokestis, o visuomenė klaidinama, kad tai neva vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą.

2009-aisiais įsigijau 1927 metų statybos medinį namą Alytaus rajone, Lydekininkų kaime. Gyvenau ir komunalines atliekas kaupdavau Kaune. Gyvenu vienas.

2010 metais gavau mokėjimo pranešimą - pervesti į Alytaus UAB "Regioninis atliekų tvarkymo centras" (toliau RATC) sąskaitą 204 litus už atliekų išvežimą ir tvarkymą 2009 metais, atsižvelgiant į namo plotą.

Nesudėtinga apskaičiuoti, kad šalies mastu, jei mano namą imtume kaip vidurkį, pagal tokias išsiųstas sąskaitas įmonė gaus daugiau kaip 200 mln. litų pajamų, nors kaimo gyventojams beveik nereikia teikti jokių paslaugų - atliekų išvežimo mašina išvažiuoja pusiau tuščia. Jeigu iš viso atvažiuoja.

Mano skaičiavimais (tris dešimtmečius esu dirbęs ekonomistu), atliekų išvežimo ir sustumdymo bei užvertimo žemėmis buldozeriu savikaina yra septynis kartus mažesnė už rinkliavos sumą.

Plėšia ES vardu

Imant kaip vidurkį Alytaus rajoną, šalies mastu šis atliekų tvarkymas gyventojams kainuoja apie 35 mln. litų. Reiškia, milijonai litų pelno liks naujai sukurtiems UAB'ams, RATC labai brangiai administruojant rinkliavą. Ištaigingas namas Alytaus centre, brangios mašinos, vadovų atlyginimai, labai brangios studijos. Ir jokios realios apskaitos bei kontrolės.

To paties UAB'o užsakymu atliktoje studijoje į rinkliavos kainą įskaičiuotos ir sąvartynų uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo, infrastruktūros sutvarkymo išlaidos. Tačiau lėšos šiems darbams nekaupiamos. Jos sunaudojamos dabar, o visa tai atlikti reikės. Iš kokių lėšų? Vėl bus įvedamos naujos rinkliavos.

Be to, ši neskaidri rinkliava didina socialinę atskirtį, skurdina kaimo gyventojus, supriešina juos su valstybe, Europos Sąjunga (ES).

Atsiunčiamuose mokėjimo reikalavimuose tamsiu šriftu pabrėžiama, kad rinkliava vykdoma ES reikalavimu, nors pažeidžiami svarbiausi ES principai - skaidrumas ir rinkos sąlygų taikymas.

Mano artimiausi kaimynai Jonas Mikalonis ir Jonas Baranauskas keikia ES. Man paaiškinus, kad čia tik jų rinktos vietinės tarybos sprendimas, ir jei jie nemokės rinkliavos, vėliau ateis ir antstoliai, šie planuoja juos pasitikti vienas su kirviu, kitas su šautuvu.

Kiek tokių jonų ir petrų šalyje?

Pakaktų tik apskaičiuoti vieno konteinerio išvežimo kainą. Tuomet net pačios seniūnijos galėtų organizuoti atliekų išvežimą. Kartu išvežtų ir statybines atliekas, automobilių padangas, kurių šie UAB'ai neišveža ir kuriomis labiausiai užterštos pakelės bei pamiškės.

Kaimo gyventojai natūraliai rūšiuoja atliekas, tai skatinama visose civilizuotose šalyse. Maisto atliekas jie sušeria galvijams. Medžio, polietileno ir popieriaus - sunaudoja kurui. Pelenais patręšia daržus. Metalo ir stiklo tarą kaimo žmonės kaupia bei parduoda.

Miestiečiai tokių galimybių neturi. Tikriausiai todėl šito nesupranta Aplinkos ministerijos darbuotojai, šios rinkliavos iniciatoriai.

Rajono savivaldybės vadovai tikrai supranta kaimo gyventojų situaciją, bet jie priėmė Aplinkos ministerijos siūlymą dėl vienodos rinkliavos, kai neatsižvelgiama į paslaugų kiekį ir kokybę, nes ši sistema eliminuoja bet kokią realią apskaitą, taip pat ir kontrolės galimybę. Rinkliavos lėšos pirmiausia patenka į tų naujai sukurtų UAB'ų surenkamąsias sąskaitas. Rajono savivaldybės administracijos kontrolierius, atsakingas už rinkliavos lėšų panaudojimo kontrolę, nė nežino, kad į rinkliavos kainą įskaičiuotos ir sąvartynų uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo, infrastruktūros plėtros išlaidos.

Korupciją pridengia plėtros skraiste

Ši regioninė sistema ir organizuota rinkliava akivaizdžiai korupcinė. Ir tai norima paslėpti po demagogijos skraiste. Aplinkos viceministras dr. A.Spruogis 2010 04 23 rašte Nr. (17-2)-D8-3953 teigia, kad "Regioninių sistemų kūrimo pagrindas - ekonominė nauda".

Be abejo, nauda UAB'ams, į kurių skirstomąsias sąskaitas patenka rinkliavos lėšos. Toliau teigiama, kad "pagrindinis regioninės politikos tikslas - siekis mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinant visoje valstybės teritorijoje tolygią tvarią plėtrą".

Ir to bus siekiama neskaidriai tvarkant atliekas, mokesčio už šią paslaugą nesiejant nei su kiekybe, nei su kokybe, planuojant plėtrą, kai visame civilizuotame pasaulyje vykdoma atliekų prevencija - jų mažinimo linkme.

Viceministras informuoja, kad "UAB'ų valdymą, sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja UAB'ų įstatymai. Jų funkcijas ir kompetenciją nustato šių bendrovių steigėjai - savivaldybės. Tačiau kaip kurios UAB RATC atsakomybė numatyta projektų finansiniuose memorandumuose ir su projektu susijusiuose dokumentuose, čia tikriausiai ir slypi ministerijos interesas. Labai brangus studijų ir auditų atlikimas, UAB RATC valdybų sudarymo principai. Ar tai neskatina monopolijos formavimo?

Nusikalstama demagogija, nukreipta prieš ES, slypi viceministro teiginiuose, kad ES komisija reglamentuoja iš valstybės gyventojų surenkamų lėšų panaudojimo tvarką ir formą. "Nepriklausomi ekspertai" galėjo patarinėti, kaip panaudoti ISPA/Sanglaudos fondų gaunamas lėšas sąvartynams stambinti, likviduojant mažuosius. Todėl kiekvienas iš šių sąvartynų skaidrumo prasme yra mažas "nacionalinis stadionas". Bet tai buvo ES lėšos. Dabar tai - visų Lietuvos piliečių lėšos.

Todėl aplinkos ministras turėtų nurodyti Atliekų tvarkymo departamentui pasiūlyti rajonų savivaldybėms skaičiuoti vieno konteinerio atliekų išvežimo kainą, sukuriant prielaidas apskaitai ir kontrolei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"