TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimo pieninė - ir pragyvenimo šaltinis, ir verslas

2013 02 08 7:51
Kazio Kazakevičiaus nuotraukos/"Šaltekšnio" pieninėje daugiausia triūsia Sūsninkų ir aplinkinių kaimų žmonės.

Nuošaliame Kalvarijos savivaldybės Sūsninkų kaime įsikūrusi nedidelė pieno perdirbimo įmonė, priklausanti žemės ūkio bendrovei "Šaltekšnis", yra vos kelias dešimtis sodybų turinčio kaimo gyvavimo ramstis.

Būtent pieninėje triūsia nemažai darbingų kaimo žmonių, iš kitų kaimo ūkininkų pieno perdirbimo įmonė superka pieną.

Pienas - aplinkinių ūkių

LŽ kalbinta žemės ūkio bendrovės "Šaltekšnis" direktorė Aldona Astrauskienė neslėpė - jau 18 metų ši bendrovė nei karves augina, nei jas melžia, nei pašarais rūpinasi - tik superka pieną ir jį perdirba bei parduoda iš jo pagamintus produktus.

"Pieną daugiausia perkame iš mūsų kaimo ir kitų aplinkinių kaimų ūkininkų. Dažniausiai jie yra smulkūs, laiko 2-3 ar iki 10 karvių", - pasakojo A.Astrauskienė. Pasak jos, jau ne vienus metus grupelė ūkininkų pieną parduota tik jiems, o ne kam nors kitam. Mat yra daug pageidaujančiųjų jį pirkti. Atvažiuoja stambios pieno perdirbimo įmonės ir vilioja ūkininkus sutartis pasirašyti būtent su jais, žadėdamos didesnes pieno supirkimo kainas. Tačiau ūkininkai tokias viliones vertina gana atsargiai, kai kurie jų pieną "Šaltekšniui" tiekia jau beveik porą dešimtmečių.

"Žiemą, kai daugelio ūkininkų karvės yra užtrūkusios, kasdien superkame ir perdirbame apie 10 tonų pieno. Iš jo pagaminame 2-3 tonas įvairių pieno produktų. Vasarą superkamo pieno kiekis beveik padvigubėja, todėl ir produkcijos prigaminame kur kas daugiau", - pasakojo bendrovės vadovė.

Lemia natūralumas

Kaip teigė A.Astrauskienė, jau beveik du dešimtmečius bendrovė gamina tą pačią produkciją - sviestą, varškę, grietinę, saldžią grietinėlę, pieną. Savo produktus ji tiekia ne tik kai kurioms Marijampolės parduotuvėms - didžiausią dalį produkcijos išveža Kauno, Vilniaus, Tauragės, Alytaus užsakovams. Tai ir prekybininkai, ir konditerijos cechai. Jiems visiems produkcija keliauja vienoda, tik supilstyta į skirtingą tarą. Konditerijos cechams varškę fasuoja į 5-10 kilogramų kibirus, pavieniams pirkėjams - po 250-500 gramų. Panašiai ir su saldžia grietinėle, grietine. "Prieš keletą metų daugiausia produktų parduodavome Kaune, dabar ir Vilniaus pirkėjai atrado mūsų produkciją", - džiaugėsi A.Astrauskienė.

Tiesa, ji tuoj pažymėjo, kad, pavyzdžiui Tauragėn produkciją veža tik į keletą konditerijos cechų, Kaune ir Vilniuje - ne tik konditerijos cechams, bet ir mažmeninei prekybai. Daugiausia jos parduodama turgavietėse, smulkiose parduotuvėse. Tačiau jų produkcijos nėra didžiuosiuose prekybos tinkluose. Mat Sūsninkų pieninė neprigamina tiek produkcijos, kiek pageidautų prekybos tinklai, be to, ir pati produkcija kažin ar būtų patraukli prekybos tinklams - jos vartojimo laikas gana trumpas, nes į ją nededama jokių priedų, kurie pailgintų produkcijos vartojimo laiką, neįmaišoma ir augalinių riebalų. "Stengiamės gaminti natūralų produktą, kokį gamindavo ūkininkai savo namuose prieš keletą dešimtmečių. Juk žmonės dabar kaip tik ir ieško kuo natūralesnių maisto produktų. Tokius ir gaminame. Nors trumpas vartojimo laikotarpis sukelia papildomų rūpesčių", - kalbėjo ŽŪB "Šaltekšnis" direktorė. Plėtrą, anot jos, riboja menki superkamo pieno kiekiai. Jei jo pavyktų supirkti daugiau, ir produkcijos būtų daugiau, tačiau pastaraisiais metais ūkininkų tvartuose karvių tik mažėja.

A.Astrauskienės teigimu, išlikti rinkoje padeda tai, kad gaminama natūrali produkcija.

Norėtų plėsti

ŽŪB "Šaltekšnis" vadovė LŽ teigė, kad numatyta plėsti gaminamos produkcijos asortimentą - bendrovė norėtų gaminti ir natūralų jogurtą, nebrandintą lydytą sūrį, įvairesnes pasukas, yra sukūrę naują pieno gėrimo iš išrūgų receptūrą. Tačiau ji pripažįsta, kad norint plėtoti gamybą reikalingos didelės investicijos, o kol kas įmonė sau to leisti negali. Todėl po truputį naudojasi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Šitaip įmonė nusipirko naują pieno separatorių, pasterizatorių, atnaujino šaldytuvų ūkį, įsirengė naują vandens gręžinį, atnaujino valymo įrenginius, rekuperacinę vėdinimo ir šildymo sistemą. Pasak A.Astrauskienės,  be ES paramos įmonė to nebūtų galėjusi padaryti.

"Dabar laukiame, kokios bus naujojo ES finansinio laikotarpio prerogatyvos, žinosime, kokiems projektams galime tikėtis paramos. Bandysime juos rengti", - prisipažino įmonės vadovė. Ji neslėpė, kad ir ateityje jie nenumatę keisti savo generalinės linijos - gamins tik natūralius pieno produktus.

Nepaleidžia vadelių iš rankų

Dabartinė "Šaltekšnio" veikla išsirutuliojo iš vienos šeimos pomėgio - pajininko Algirdo Pranciškaus Jucio šeimoje nuo seno buvo spaudžiami sūriai. Ne tik varškės, bet ir saldūs. Pastarųjų žmonės užsisakydavo vestuvėms ir kitokiomis progomis. Sūrius spausti sekėsi, todėl į šį verslą greitai įsitraukė artimieji. Net pasistatė sodybos kieme nedidelį pieno perdirbimo cechą. Sumanė sūrius dar ir parūkyti. Visą produkciją parduodavo turguje. Pamačius, kad verslas sekasi ir sūriai turi didžiulę paklausą, nuspręsta verslą perkelti į bendrovę, joje atsisakant augalininkystės ir dėmesį sutelkiant į pieno perdirbimą.

Pieno perdirbimo cechui įrengti labai tiko tuščia buvusi kolūkio kontora. Joje įmonė dirba iki šiol. "Tarp 76 mūsų darbuotojų daugumą sudaro Sūsninkų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Yra keletas važinėjančiųjų iš Kalvarijos, Marijampolės, bet tai tik vienetai. Pagrindiniai darbuotojai - mūsų kaimo žmonės", - tvirtino "Šaltekšnio" direktorė, neslėpdama, kad prie gamybos linijų triūsia ištisos šeimos - motinos, dukros, marčios, sūnūs, žentai. Būtent rūpinimasis kaimo žmonėmis, siekis išlaikyti jiems reikalingas darbo vietas suteikia stiprybės atsilaikyti prieš kur kas galingesnių verslininkų siūlymus parduoti įmonę. Tačiau bendrovės pajininkai - kaimo žmonės į tokias kalbas net nesileidžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"