TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimo turistai pradėjo taupyti

2008 08 04 0:00
Kaimo turizmo sodybų savininkai užsidirba pakankamai - ypač sezono metu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ežeringų šalies vietovių gyventojai nepristigo verslumo. Pradėję kaimo turizmo veiklą jie užsiima ne tik maloniu darbu, bet turi užtikrintas pajamas bei perspektyvią ateitį.

Užsieniečiai labai pareigingi - iš anksto užsisako vietas - prieš gerą pusmetį iki atvyksta, perveda avanso mokestį, o lietuviams tai visai nebūdinga.

Vieni kaimo sodybų savininkai iš paskutiniųjų stengiasi, kad poilsiautojui būtų patogu ir nieko netrūktų: išlyginta patalyne apvelka patalus, duoda rankšluosčius, pledus ar net parūpina vienodas striukes vėsiems vakarams. Tuo tarpu kiti kaimo turizmu užsiimantys taip netūpčioja aplink klientus, nors ima kur kas didesnį poilsio kaime užmokestį.

Faktai

Palyginti jaunas Lietuvos kaimo turizmo verslas įgyja pagreitį. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, 1997 metais buvo užfiksuota 17 šiuo verslu besiverčiančių sodybų, o šiandien jų apie 300 kartų daugiau. Nuo 2007 iki 2013 metų, pagal kaimo turizmo plėtros programą, norintieji užsiimti šiuo verslu, turės galimybę pusę reikiamos sumos gauti iš ES skirtų lėšų.

Verslą išprovokavo turistai

Ignalinos rajone prieš penkerius metus pradėję kaimo turizmo verslą Felicija ir Algirdas Kirkilai sako, kad užsiimti šia veikla juos paskatino patys turistai. "Gyvename prie ežero, netoli poilsiautojus traukiančios Palūšės, todėl vasaros metu poilsiautojai nuolat belsdavosi į duris prašydami nakvynės. Pastebėjome, kad norinčiųjų pernakvoti atsiranda vis daugiau", - verslo pradžią prisimena sodybos šeimininkai. Pradžioje poilsiautojus priglausdavę savo namo antrajame aukšte, vėliau Kirkilai ėmėsi statybų ir šalia pastatė kitą sodybą - 14 vietų namą su terasa, atskira pirtimi, pavėsinėmis ir net raganų nameliu vaikams. "Viso namo nuomos kaina parai kainuoja 550 litų, tačiau nuolatiniams klientams, kurie ir sudaro daugumą pas mus poilsiaujančiųjų, taikome nuolaidas. Vasarą populiariausia išsinuomoti namą savaitei, o pavasarį ir rudenį - savaitgaliui. Žiemos metu populiaru švęsti Naujuosius metus, šiemet namas jau užsakytas šiai šventei", - pasakojo F.Kirkilienė.

Pasak jos, kai kurie poilsiautojai rezervuoja sodybą atostogoms net prieš metus. O atsiranda ir tokių, kurie, jeigu tik šeimininkai nuspręstų sodybą parduoti, iškart būtų potencialūs pirkėjai. Tačiau savo rankomis viską sukūrę ir išpuoselėję Kirkilai to daryti neketina. Šiuo metu aplink ežeringą vietovę yra per 50 kaimo turizmo sodybų, kuriose vienos nakvynės kainos gali skirtis net visu šimtu litų, tačiau paslaugų kokybę pamatuoti labai sunku.

Pasak jos, bėda tik ta, kad ne visi poilsiautojai tausoja tai, ką gauna - sugadintus daiktus paslepia, o kai kuriuos net išsiveža. "Pastebime, kad poilsiautojų amžius jaunėja. Anksčiau atvykdavo daugiau vyresnio amžiaus žmonių su anūkais, o šiuo metu susilaukiam daug jaunų šeimų. Tiesa, jaučiame, kad mažėja užsieniečių, nes jie labiau mėgsta poilsiauti mažesnėmis grupėmis ir nuomotis visą namą", - pastebi šeimininkė. Tuo tarpu lietuviai turistai vis dažniau linkę derėtis ir gudrauti sakydami, kad pervedė didesnį avansą, kad grynaisiais reiktų sumokėti mažiau. Šeimininkai pastebi ir tai, kad taip daryti linkę tie, kuriems pinigų tikrai netrūksta.

Kalbėdama apie poilsiautojų kultūrą F.Kirkilienė nesuka žodžių į vatą ir sako, kad vis daugiau žmonių atvyksta ne pailsėti, bet svaigintis. "Ypač kai sodybą nuomojasi organizacijos, kartais net esame linkę jiems nenuomoti, nes suvažiavę darbuotojai aukštos kultūros nedemonstruoja", - sakė pašnekovė.

Sodybų daugės

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamanauskienė LŽ pasakojo, kad nuo kaimo turizmo pradžios iki šiol sodybų, kuriose galima pailsėti ar pašėlti, padaugėjo 300 kartų. Kaimo turizmas smarkiai plečiasi - kiekvienais metais Kaimo plėtros fondas skiria 63 mln. litų naujoms sodyboms įkurti arba atnaujinti. "Šiai dienai turime 120 paraiškų už 2007 metus, tačiau dar neaišku, ar visi prašantieji gaus paramą. Paraiškovas pretenduoja į 200 tūkst. eurų, t. y. 50 proc. reikiamos sumos. Vadinasi, maksimali objekto suma - 400 tūkst. eurų. Kad gautų paramą, sodyba turi atitikti to regiono tradicinę architektūrą su tradiciniais puošybos elementais, aukščiai, natūralios medžiagos ir pan. Mano manymu, kaimo turizmas ateinančius 7 metus plėsis labai smarkiai, tačiau neduoda ramybės klausimas ar pakaks klientų", - kalbėjo R.Sirusienė-Lamanauskienė.

Pasak asociacijos prezidentės, iki šiol šeimininkai apgyvendindavo turistus ir gyvenamuosiuose namuose, tačiau dabar gausėja pastatų, skirtų tik turizmui. Pašnekovės nuomone, tokios sodybos greitai išstums iš verslo siūlančiuosius nakvynę savo namuose, kadangi klientai norės atsiriboti nuo šeimininkų.

Užsieniečiai mėgsta apsistoti kaimo turizmo sodybose, tačiau pietiečiai yra itin reti svečiai. "Pastebėjome, kad į Lietuvą atvyksta šiaurinių šalių turistai - iš Vokietijos, Olandijos ir visų Skandinavijos šalių, kurie užima 15-17 proc. rinkos. Užsieniečiai labai pareigingi - iš anksto užsisako vietas - prieš gerą pusmetį iki atvyksta, perveda avansinį mokestį, o lietuviams tai visai nebūdinga", - LŽ pasakojo R.Sirusienė-Lamanauskienė.

Pašnekovė tikina, kad kaimo turizmo sodybų savininkai užsidirba pakankamai - ypač sezono metu. Kai kurios sodybos dirba tik pavasarį ir vasarą, kitos - ištisus metus. Pastarųjų yra apie 30 proc. Žiemą dažniausiai organizuojami seminarai, konferencijos, kurie vyksta po kelias dienas.

Gandrai - kokybės ženklas

Kaip žinoma, sodybų kokybę žymi gandrai - panašiai kaip viešbučius - žvaigždutės. "Kai kūriau asociaciją, reikėjo kokio nors kaimo turizmo ženklo. Maniau, kad tai bus žaidybinis elementas, tačiau ir turistai, ir sodybų savininkai labai rimtai į tai pažiūrėjo. Šiandien 1 gandro sodybų yra apie 30 proc., 2 gandrų - apie 30 proc., 3 gandrų - apie 25 proc. ir 15 proc. - 4 gandrų sodybų. Pasiekti 4 gandrų lygį nėra paprasta, kadangi keliami labai aukšti infrastruktūros ir paslaugų reikalavimai. Savininkai turi turėti specialų išsilavinimą, biurą, internetą, organizuotą maitinimą, siūlyti įdomių pramogų ir panašiai", - vardijo 4 gandrų reikalavimus asociacijos prezidentė.

Pašnekovė pastebėjo, kad šiais metais turistai pradėjo labiau taupyti, skaičiuoti ir derėtis, net ir dėl 5-10 litų. "Jaučiame, kad žmonės nori, poreikis yra, bet ne visi gali. Yra trijų rūšių turistai: ieškantys absoliučios ramybės - jie nuomojasi visą sodybą, kiti ieško kuo įvairesnių ir daugiau pramogų, o treti - nori švęsti ir organizuoti verslo renginius", - reziumavo R.Sirusienė-Lamanauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"