TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimynai pilsto lietuvišką alkoholį

Lietuvos stipriojo alkoholio rinkai toliau traukiantis dėl vartojimo griežtinimo ir kontrabandos spaudimo, gamintojai jo eksportui skiria ypatingą dėmesį, nes tai yra bene vienintelis būdas sustabdyti vietos rinkos smukimą.

Daugiausia įdirbio lietuviai alkoholio gamintojai turi kaimynėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, tačiau aktyviai dalyvaudami parodose randa ir gana egzotiškų rinkų.

Eksportas atsveria smukimą

AB "Stumbras" rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys LŽ sakė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bendrovės eksportas išaugo 10 procentų. "Aktyviausiai dirbame kaimynėse valstybėse - Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Joms tenka per 60 proc. viso mūsų eksporto. Kita eksportuojamų gėrimų dalis keliauja į Turkiją, Izraelį, Peru, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, JAV", - vardijo jis.

Šiemet įvairių "Stumbro" degtinės rūšių pardavimas kaimynių valstybių rinkose ir toliau augo, tačiau labiausiai eksportą didino jo plėtra naujose gana egzotiškose šalyse - Libane, Irake, Angoloje.

A.Čiburys vardijo, kad didžiausią paklausą užsienyje turi degtinė "Stumbras vodka", "Lithuanian vodka", "Ozone vodka", brendis ir trauktinės 999 grupė.

Jo skaičiavimu, vietinė stipriojo alkoholio rinka šiemet toliau krito 6-7 proc., o per pastaruosius 3-4 metus ji susitraukė apie 40 procentų. Bendra "Stumbro" metų apyvarta didės tik keliais procentais ir tik dėl pajamų augimo užsienio šalyse.

"Krentant vietinei stipriųjų gėrimų rinkai, ieškome naujų eksporto maršrutų. Dalyvaujame valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis remiamoje programoje "Naujos galimybės", skirtoje dalyvauti tarptautinėse parodose. Būtent ten pasitaiko progų užmegzti naujų kontaktų ir rasti įdomių rinkų. Dirbant vietos rinkoje plėtoti veiklos neišeina. Tik aktyvūs mėginimai rasti užsienyje užsakovų leidžia atsverti vietos rinkos smukimą. Susitelkimas į eksportą yra vienas rimtesnių galimybių augti", - daro išvadą A.Čiburys.

Pradėjo eksportuoti spiritą

AB "Vilniaus degtinė" pirkimų ir pardavimų direktorius Dalius Rutkauskas sako, kad bendrovė per mėnesį savo produkcijos parduoda už maždaug 16 mln. litų, iš jų 2,5 mln. litų (be akcizo) arba apie 15 proc. sudaro degtinės ir spirito eksportas.

"Iki šiol spirito neeksportavome. Dabar jį vežame panašiai įmonei Lenkijoje, kuri, kaip ir "Vilniaus degtinė", priklauso "Belvedere SA" grupei. Spirito eksportas kas mėnesį duoda 1,5 mln. litų pajamų, o degtinės buteliuose eksportuojame už maždaug 1 mln. litų per mėnesį. Vien produkcijos eksportas, neįskaitant spirito, šiemet išaugo 40 proc.", - skaičiavo D.Rutkauskas.

"Vilniaus degtinė" savo gėrimus veža į 12 pasaulio šalių. Egzotiškiausios šalys lietuviškų gėrimų vartotojos yra Marokas ir Kinija, artimiausios - Latvija, Estija ir Lenkija. Nemažai vilnietiškos degtinės užsako Skandinavijos šalys, Bulgarija.

Anot pašnekovo, svarią eksporto dalį sudaro ir gamyba su vadinamosiomis privačiomis etiketėmis, kurias pasirenka patys alkoholio didmenininkai užsienyje. "Pavyzdžiui, estams parduodame degtinę su etikete "Staryj melnik", latviams - degtinę "Slavianka", Izraeliui - "Litvak vodka". Tai yra mūsų pagaminta degtinė, bet jos receptūra skiriasi nuo tos, kuria prekiaujame Lietuvoje", - aiškina D.Rutkauskas.

Paklausa putoja Rusijoje

Putojančiuosius vynus, vermutus ir stipriuosius gėrimus gaminanti kauniškė UAB "Italiana LT" šiemet savo produkcijos eksportą padidino 74 procentais. "Daugiausia savo gaminių eksportuojame į kaimynes Latviją ir Estiją, o labiausiai gėrimų paklausa padidėjo Rusijoje. Be to, šiemet atradome užsakovų Baltarusijoje", - sakė "Italiana LT" direktorius Sigitas Zaikauskas.

AB "Alita" rinkodaros ir pardavimų direktorius Martynas Grigalavičius taip pat išskiria Rusiją kaip šalį, kurioje didžiausia bendrovės gaminamų putojančių vynų paklausa. "Mūsų eksportas šiemet augo 60-70 proc. - ir dėl paklausos Rusijoje, ir dėl didėjančio pardavimo Latvijoje bei Estijoje. Labiausiai perkamas užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra pusiau saldus putojantis vynas. Iš neputojančių vynų išskirčiau mūsų valdomo "Anykščių vyno" natūralų vaisių vyną "Voruta", kuris mielai perkamas Latvijos, Estijos bei JAV rinkose.

Ir "Alita", ir "Italiana Lt" kitąmet taip pat tikisi eksporto didėjimo.

"Alita" iš eksporto gauna apie 20 proc. visų pajamų. Pardavimas Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, išliko stabilus - nei krito, nei augo.

"Kitais augimo vietos rinkoje neprognozuojame, tačiau eksportas turėtų didėti dviženkliais skaičiais", - optimistiškai apie ateitį kalbėjo M.Grigalavičius.

"Nesame prisirišę prie turimų rinkų, nes matome daug perspektyvų plėstis. Tuo tikslu nuolat dalyvaujame parodose ir kitais metais taip pat planuojame eksporto plėtrą", - sakė

"Italiana LT" direktorius. Lapkričio mėnesį kauniškės bendrovės atstovai grįžo iš parodos "Worldfood Kazakhstan 2011", o vasario mėnesį suplanavo kelionę į Rusijoje organizuojamą parodą "Prodexpo 2012".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"