Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
EKONOMIKA

Kaimynai stiprina statybos sektorių, lietuviai – tik svajoja

 
2015 10 05 6:00
Lietuvoje statybos projektai planuojami nežinant, ar bus kas juos įgyvendina. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Latvijos vyriausybė nuo 2016 metų įveda statybos darbų bei įmonių kvalifikacijų klasifikatorių ir numato paremti smulkių statybos įmonių jungimąsi į stambesnes. Taip tikimasi pagerinti šios ūkio šakos patikimumą bei paslaugų kokybę. Lietuvoje tokie sprendimai inicijuojami jau antri metai, bet apsiribojama svajonėmis.

Interviu Latvijos informacijos agentūrai LETA šalies ekonomikos ministrė Dana Reizniece-Ozola kalbėjo, kad statybos sektorius pagerėjo, tačiau garsiąją Zolitudės tragedijos bylą tyrusi komisija pateikė pasiūlymų, į kuriuos bus orientuojamas statybos sektorius priimant aktualius vyriausybės sprendimus.

„Statybos sektoriuje man svarbiausi yra keli veiksniai – sauga, šešėlinės ekonomikos mažinimas, geresni gebėjimai eksportuoti paslaugas, kadangi šiam sektoriui tenka apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau eksportuoti paslaugas gali tik apie 3 proc. bendrovių“, – kalbėjo latvių ministrė.

Klasifikuos ir jungs

Artimiausiu metu, anot jos, svarbus įvykis bus statybos klasifikatoriaus įvedimas. Pasak ministrės, klasifikatorius pradės veikti jau kitąmet, ir jame bus suregistruotos visos darbų kategorijos ir visos įmonės, todėl konkrečių apimčių projektus bus galima patikėti tik būtiną kvalifikaciją turinčioms firmoms.

Latvijos ekonomikos ministrės teigimu, šios šalies statybos sektorius yra susiskaldęs ir silpnas, todėl, anot jos, būtina siekti, kad mažos statybos firmos jungtųsi ir stiprėtų, o taip pat pasiektų geresnę darbo kokybę.

Pasak ministrės, klasifikatoriaus įvedimas mažoms firmoms padės kurti konsorciumus. Tai pagerins jų pozicijas klasifikatoriuje ir suteiks daugiau galimybių pretenduoti į stambesnius projektus. „Tai bus stimulas, kadangi kiekviena statybos organizacija siekia pretenduoti į viešuosius užsakymus“, – teigė ministrė.

Lietuva kažko laukia

Apie tokio klasifikatoriaus būtinumą jau antri metai kalba ir Lietuvos statybininkų asociacija. „Statybininkai, bandė sužinoti, kiek ir kokių specialistų yra Lietuvoje, bet vietoj atsakymų – vien migla, – dar praėjusių metų pabaigoje "Lietuvos žinioms" kalbėjo asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Kreipiausi į Ūkio ministeriją, „Sodrą“, Lietuvos darbo biržą (LDB), bet atsakymų neradau, nes paaiškėjo, kad nėra iš viso nei registro, nei kas jį tvarko. Taigi, darbo resursų mūsų valstybė neskaičiuoja. Didžiulė klaida, kad lig šiol to nėra. Nežinome nei darbo jėgos nutekėjimo, nei demografinės situacijos pokyčių, nei kaip tai atspindi darbo ištekliai.“

Pasak D. Gedvilo, latviai žengia realius žingsnius, o Lietuva delsia tvarkytis savo ūkyje. Jis abejoja, ar ir Lietuvoje reikėtų skubėti stambinti satybos įmones, nes kiekvienoje šakoje yra vietos ir stambioms, ir smulkioms įmonėms. „Kas kita – jei valstybė planuotų statyti daugiau stambių svarbių objektų, bet kol kas apie tokius negirdėti“, – LŽ svarstė asociacijos vadovas ir neslėpė, kad su planuojamomis permainomis Latvijos statybos sektorius dar nesusipažinęs.

Dėl klasifikatoriaus ir registro būtinybės jis teigė ir dabar neabejojąs, nes dabar didelių projektų užsakovai nežino, kokiais darbo jėgos ištekliais gali remtis ir kokia jų kokybė, o kai tai nežinoma, didesnių projektų neverta nė planuoti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"