TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimynai už indėlius daugiau nesiūlo

2013 04 13 6:00
N.Mačiulis: "Didesnės palūkanos šiuo metu taikomos tik tose šalyse, kurių komerciniai bankai patiria finansinių sunkumų." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors Lietuvoje veikiantys bankai už terminuotuosius indėlius moka itin menkas palūkanas, gyventojai vargu ar galėtų sėkmingiau "įdarbinti" savo santaupas kitose šalyse.

Žmonėms, norintiems gauti didesnę grąžą už kredito įstaigose laikomus pinigus, pernelyg neverta žvalgytis į užsienį - palūkanų normos už terminuotuosius indėlius visame pasaulyje tebėra nusiritusios labai žemai. Aukštesnės taikomos nebent finansinius sunkumus patiriančiose šalyse. Tačiau iš Baltijos valstybių didesnės palūkanos negu Lietuvoje šiuo metu mokamos tik Latvijoje, nors jų skirtumas beveik nepastebimas.

Pokyčių neprognozuoja

Šiandien Lietuvoje bankų siūlomos palūkanos už metų trukmės indėlį litais svyruoja nuo 0,2 proc. iki 1,9 procento. Didieji šalies bankai "Swedbank", SEB ir "Danske Bank" už vienų metų indėlius moka atitinkamai 0,2 proc., 0,3 proc. ir 0,8 proc., už ketverių - atitinkamai 1,2 proc., 1 proc. ir 1,1 procento.

Kredito unijose terminuotųjų indėlių palūkanos ir toliau išlieka didesnės. Už metų trukmės indėlį jos svyruoja nuo 1,6 proc. iki 4 procentų. Didžiausias - 4 proc. - palūkanas moka Jūrininkų kredito unija. O LTL Kredito unija, Vilniaus kredito unija, Centrinė taupomoji kasa, "Vilniaus kreditas" metų indėliui taiko 3,5 proc. palūkanas.

Kaip teigė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuva pagal terminuotųjų indėlių palūkanų normas beveik nesiskiria nuo kitų šalių. Jos, anot pašnekovo, atitinka viso pasaulio tendencijas. "Centriniai bankai visame pasaulyje nustatę labai menkas palūkanų normas. Tai reiškia, kad pinigų kaina jau kelerius metus yra itin maža ir tokia išliks dar mažiausiai dvejus metus. Terminuotųjų indėlių palūkanų norma atspindi pinigų kainą", - aiškino jis.

Sunkiai "įdarbina" indėlius

Pasak N.Mačiulio, pastaruoju metu terminuotųjų indėlių palūkanų normos mažai kito visose Baltijos šalyse. Vasarį vidutinė metinė palūkanų norma eurais Lietuvoje siekė 0,62 proc., Latvijoje buvo 0,65 proc., Estijoje - 0,46 procento. "Pinigų kaina iš esmės priklauso nuo to, kokias bazines palūkanas nustato Europos centrinis bankas, o jei kalbame apie Europos valstybes, - ir nuo bankų sistemos likvidumo. Aišku, Europoje yra šalių, kurios siūlo didesnes indėlių palūkanų normas, nes ten bankai turi ribotas galimybes pasiskolinti finansų rinkose arba iš centrinio banko. Lietuvoje problemos pasiskolinti nėra, nes čia likvidumas labai didelis", - kalbėjo N.Mačiulis.

Jo teigimu, visose Baltijos valstybėse likvidumas yra perteklinis, mat indėlių portfelis pastaraisiais metais augo daug sparčiau negu paskolų portfelis. "Tokiu atveju bankai turi vienintelę išeitį - siūlyti mažesnes indėlių palūkanas. Tiek indėlių jie tiesiog nepajėgūs "įdarbinti", - sakė ekonomistas.

Didesnės palūkanos šiuo metu taikomos tik tose šalyse, kurių komerciniai bankai patiria finansinių sunkumų ir negali pasiskolinti pakankamai pinigų finansų rinkose, o gyventojai jais nepasitiki.

ISM vadybinės ekonomikos modulio vadovas dr. Gediminas Radzevičius dabartines palūkanų normas kritikavo, nes jos "sukuria užburtą ratą". "Viena vertus, labai nedaug mokama indėlininkams, kita vertus, labai brangiai skolinama. Manau, tai viso Baltijos regiono problema", - svarstė jis. Anot pašnekovo, mažėjančios indėlių palūkanų normos rodo, kad gyventojai aktyviai laiko savo pinigus bankuose. Tačiau tai esą atspindi ir bankų nesuinteresuotumą priimti indėlius. "Galiausiai susiklosto situacija, kai lėšų bankuose lyg ir yra, o noro už jas mokėti, kaip ir skolinti, nėra", - reziumavo G.Radzevičius.

Jo manymu, tiek Baltijos regione, tiek Vakarų Europoje mažėjančios palūkanų už indėlius normos turi ir teigiamų dalykų - šis reiškinys skatina žmones investuoti į akcijas bei vertybinius popierius. Tačiau lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojų, finansinis raštingumas dar santykinai mažas. Be to, baimių kelia ir "Snoro" bei "Ūkio" banko griūtis.

Visai neduoda grąžos

Už neterminuotus indėlius Lietuvos bankai klientams išvis nemoka palūkanų. Ir tokia praktika, kaip tikino N.Mačiulis, "pastebima visame pasaulyje". "Už bankuose laikomus pinigus, kuriuos žmogus be jokio įspėjimo bet kuriuo metu gali pasiimti, palūkanų nemokama nė vienoje pasaulio valstybėje. Tokio indėlio esmė ir yra ta, kad bankas prisiima įsipareigojimą saugoti šias lėšas, bet turi daug mažiau galimybių jas "įdarbinti" išduodamas paskolų forma", - paaiškino N.Mačiulis.

Tačiau G.Radzevičius pabrėžė, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, palūkanos už tam tikro dydžio sąskaitos likutį mokamos. Tiesa, jos simbolinės, bet bent jau kompensuoja sąskaitos tvarkymo sąnaudas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"