TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaimynų spaustuvės gaudo klientus

2010 03 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vietos rinkoje veikiančių spaustuvių apyvarta krito perpus, o orientuotų į eksportą - apie 20 procentų. Pernai mažiausiai užsakymų jos sulaukė iš reklamos gamintojų.

Pernykščiai metai Lietuvos spaustuvėms įsimins kaip vieni sunkiausių. Mat valdžia, panaikinusi mokestines leidybos lengvatas, pasmerkė jas tapti nekonkurencingas su gretimose šalyse veikiančiomis spaustuvėmis. Dabar Latvijos ir Lenkijos spaustuvininkai aktyviai ieško ir randa klientų mūsų krašte.

Ne visos spaustuvės susidorojo ir su kitais krizės išprovokuotais sunkumais: nuolatinėmis skolomis klientams ir priešingai, apyvartinių lėšų trūkumu, nepamatuotomis investicijomis bei panašiais dalykais. Kaip LŽ teigė Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) prezidentė Erika Furman, pernai vietos rinkoje veikiančių spaustuvių apyvarta smuko 40-50 proc., o tų, kurios labiau orientuotos į eksportą, - tik apie 10-20 procentų. Ji pažymėjo, kad kai kurių spaustuvių, sugebėjusių praplėsti eksporto rinkas ir optimizuoti gamybos procesus, pardavimas net padidėjo.

"Bendras spaudos rinkos kritimas sudaro apie 28-30 procentų. Viena vertus, spaustuvės praėjusiais metais optimizavo visus išteklius, taip pat ir žmogiškuosius. Kita vertus, buvo siekiama išsaugoti darbo vietas taikant įvairias priemones", - apibendrino spaustuvių pasirinktas gelbėjimo priemones LISPA prezidentė.

E.Furman pažymėjo, jog pernai mažiausiai užsakymų spaustuvės sulaukė iš reklamos gamintojų, tuo metu etikečių ir pakuočių gamyba smuktelėjo vidutiniškai 7-10 procentų. Jos nuomone, tai lėmė, kad maisto produktų ir gėrimų rinkoje vartojamas buvo panašaus lygio kaip ir ankstesniais metais.

LISPA duomenimis, pernai kai kuriose asociacijos narių įmonėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo nuo 3 iki 33 proc. - vidutiniškai apie 13 procentų.

Slegia nuostoliai

Daugiau kaip pusę amžiaus veikiančios UAB Blankų leidyklos generalinis direktorius Vladas Rimkevičius LŽ patikino, kad vadinamosios biudžetinės organizacijos gerokai sumažino pirkimą. Pasak leidyklos vadovo, pernai jos pirkinių krepšelį, kuris anksčiau sudarydavo apie tūkstantį litų, "apkarpė" iki 100-150 litų. Pasak V.Rimkevičiaus, gamyba krito maždaug 50 proc., jau kelis mėnesius iš eilės spaustuvė dirba nuostolingai.

"Sausį patyrėme nuostolių už 9,8 tūkst. litų, o praėjusį mėnesį - kone už 20 tūkst. litų. Turime 18 parduotuvių, kuriose prekiaujame blankais ir kanceliarinėmis prekėmis. Pastarąsias kai kas dar perka, tačiau blankų įsigyja vos vieną kitą, mat vėliau savo įmonėje pasidaro jų kopijas", - pasakojo V.Rimkevičius.

Tik laikraščius spausdinančios UAB Vakarų spaustuvės generalinis direktorius Virginijus Vitkauskas LŽ aiškino, kad gamybos apimtis sumažėjo ir dėl aptirpusių laikraščių tiražų, puslapių skaičiaus bei spalvotumo. "2008 metais spaustuvės apyvarta siekė 3 mln. litų, o pernai - šiek tiek daugiau nei 2 mln. litų. Dėl to teko imtis priemonių. Pasitarėme su darbuotojais ir nusprendėme geriau sumažinti visiems atlyginimus, nei atleisti dalį žmonių", - dėstė pašnekovas.

V.Vitkauskas patikino, jog didžiausia problema - klientų nemokumas. Jis sakė, kad kai kurie užsakovai spaustuvėms skolingi ne vieną šimtą tūkstančių litų. Tokie pasiskelbia bankrotą, o paskui tie patys žmonės neva įsteigia naują įmonę - "feniksą", nors pakeičia tik pavadinimą, ir toliau verčiasi ta pačia veikla.

"Neatsiskaito ne tik bankrutavusios įmonės, bet ir veikiančios. Sukčiauja, meluoja, tempia laiką... Tačiau stengiamės tartis su klientais ir patys atidedame mokėjimą. Juk suprantame, kad, pavyzdžiui, laikraščiai neturi reguliarių įplaukų", - kalbėjo spaustuvės direktorius.

Atleisti darbuotojai kuria įmones

V.Vitkauskas pasakojo, kad bankrutavus UAB "Diena Media Print" jis tikėjosi, jog bent dalis klientų pereis į Vakarų spaustuvę, tačiau šie nusprendė pasinaudoti Lenkijos ir Latvijos spaustuvininkų paslaugomis. Anot V.Vitkausko, mūsų šalyje veikiančios spaustuvės negali konkuruoti su kaimynių įmonėmis. Mat Lietuvoje leidybai taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas, Latvijoje - 9 proc., o Lenkijoje - 0 procentų.

LISPA prezidentė pripažįsta, kad kitose valstybėse šiam verslui sudaromos patrauklesnės sąlygos, todėl spaustuvės gali perkelti savo veiklą į jas, tačiau tai esą gana komplikuotas procesas, susijęs su įvairiomis investicijomis ir sąnaudomis. Jos nuomone, trumpalaikėje perspektyvoje kažin ar galima tikėtis spaudos įmonių kraustymosi.

"Kai kurie spaudos pramonės atstovai plėsdami savo veiklą įsteigė filialus arba atidarė antrines įmones užsienyje, pavyzdžiui, Baltarusijoje, ir ten gamina produktus Rytų rinkai. Tačiau ateityje daugės svarstančiųjų, ar nevertėtų gamybos perkelti ten, kur verslui palankesnė mokestinė aplinka: mažesni mokesčiai, pigesnė darbo jėga", - samprotavo asociacijos prezidentė.

E.Furman pažymėjo, kad ekonomikos sunkmečiu atleisti kvalifikuoti darbuotojai patys ėmėsi steigti įmones. Dažniausiai tai spaudos paslaugas teikiančios bendrovės, kurios gerai žino rinką ir teikia eksporto paslaugas.

Faktai (Atlaikė ne visi)

LISPA duomenimis, pernai sunkmečio neatlaikė UAB "Diena Media Print", UAB "Vilniaus spauda", UAB "Print.LT". Spausdinimo ir leidybos veiklą sustabdė UAB "Judex", kitos smulkesnės spaustuvės. AB "Spindulys" tapo vadinamuoju feniksu - po "mirties" atgimė ir toliau dirba rinkoje.

Prie stabiliai dirbančių, tačiau tam tikro nuosmukio neišvengusių įmonių priskiriami rinkos "vilkai" - UAB "Petro ofsetas", S.Jokužio leidykla-spaustuvė, UAB "Kopa", REPRO spaudos įmonių grupė. Iki šiol veikia ir regioninės spaustuvės, turinčios savo filialus sostinėje ar kituose miestuose: AB "Titnagas", UAB "Firidas", UAB "Utenos Indra".

Mažiausią rinkos poveikį pajuto pakuotę spausdinančios įmonės - UAB "Aurika" ir UAB "PakMarkas".

Apie 20 proc. rinkos dalyvių, nors ir patyrė bendrą ekonominį nuosmukį, plėtė savo veiklą. Pavyzdžiui, litografinės spaudos (spauda ant metalo) atstovė UAB "Elmoris" per metus padidino apyvartą 29 procentais. UAB "Garsų pasaulis" sėkmingai plėtojo savo veiklą, daugiau eksportavo į naujas rinkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"