TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kainos kyla pralenkdamos prognozes

2011 06 09 0:00

Infliacija Lietuvoje gegužę vėl augo daugiau nei tikėtasi, tačiau metinės prognozės nekinta.

Kaip teigia analitikai, infliacijos šuolį lėmė didesnis nei tikėtasi maisto kainų augimas, stebino ir užsitęsęs drabužių bei avalynės kainų kilimas. Ateityje infliacija turėtų mažėti dėl pigesnių šviežių vaisių ir daržovių, drabužių ir avalynės sezoninių išpardavimų bei mažėjančių naftos kainų. Ją didinti galėtų sparčiau nei prognozuota augantis vartojimas.

"DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka teigė, kad

infliaciją lėmė metinis būsto ir maisto kainų augimas. "Kai kurie kiti veiksniai veikė ir palankiai, pavyzdžiui, degalų kainų mažėjimas, ryšių kainos tradiciškai krito, bet bendrai matome, kad infliacijos priežastys išlieka tos pačios - tai yra išorinis spaudimas, iš užsienio ateinančios didesnės maisto kainos ir, ko gero, tai buvo svarbiausias infliacijos veiksnys gegužę", - sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Jos teigimu, bankas nekeičia vidutinės metinės infliacijos prognozės, kuri šiemet siekia 3,5 proc., o kitąmet - 4 procentus. "Sakyčiau tai jau gana didelė infliacija, tokia, kokią matome šiuo metu, - 5 proc. gegužę - ir, deja, artimiausiu metu labai rimtų priežasčių infliacijai atslūgti nematyti, išskyrus vasaros sezoną", - tvirtino analitikė.

J.Rojaka taip pat atkreipė dėmesį, kad infliacija kol kas nestabdoma, kadangi Lietuvos sąlygomis tai padaryti labai sunku.

Anot V.Tauraitės, anksčiau dar tikėtasi maisto kainų kritimo rugpjūčio mėnesį nuėmus naują javų derlių, tačiau dabar matyti, kad šios viltys gali nepasitvirtinti, nes sausi orai gali turėti neigiamos įtakos derliui. Kita vertus, dėl lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo ir mažėjančios paklausos gali šiek tiek pigti naftos produktai.

Anot "Danske" banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, vidaus paklausa kol kas neturi įtakos kainų didėjimui, tačiau vartojimas auga sparčiau nei prognozuota, todėl esama rizikos, kad vidaus paklausos poveikis kainoms gali labai sustiprėti. "Tai nėra griaunanti jėga, bet esant verslo ciklo stadijai, kai vartojimo atsigavimas dar labai trapus, be abejo, įtaka yra neigiama ir tai lėtina vidaus rinkos atsigavimą. Infliacija graužia gyventojų perkamąją galią ir stabdo vartojimo augimą", - teigė V.Tauraitė.

Tuo metu J.Rojaka pastebi, kad infliacija skatina visus nominalius rodiklius, pavyzdžiui, biudžeto pajamų surinkimą, kuris turėtų šiek tiek ūgtelti, tačiau ji taip pat sutinka, kad infliacija turi "labai neigiamą poveikį namų ūkių gyvenimui". "Dėl didesnės infliacijos daugelis namų ūkių galėtų ir nepajusti to atsigavimo, kuris deklaruojamas statistiniais skaičiais. Nors ir sudaromos palankios sąlygos vidaus vartojimui augti, jo pokyčiai nebus tokie reikšmingi, kaip galėjo būti nesant infliacijos", - sakė J.Rojaka.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, užfiksuota 0,7 proc. mėnesio infliacija. Metinė infliacija gegužės mėnesį siekė 5 proc., o vidutinė metinė - 2,9 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"