TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kainų karštine jau vejamės Latviją

2007 08 09 0:00

Gyventojai jau turėtų ruoštis prekių ir paslaugų brangimui rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Liepą kainų šuolis nustebino ir išgąsdino specialistus - taip galima greit pavyti pavojingas Latvijos infliacijos aukštumas.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, vartojimo prekių kainos liepą, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo 0,4 proc., paslaugų - 1,6 procento.

Metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo 5,1 proc., o vidutinė metinė - 4,4 proc. Per liepos mėnesį užfiksuota 0,7 proc. infliacija. Anksčiau statistikai šalyje liepą prognozavo 0,4 proc. infliaciją. Birželį ji buvo 0,2 procento. Tad tikėtasi, kad liepą ji bus didesnė, bet ne tiek.

Ekonominė padangė niaukiasi

"Ne itin taikliai numatėme ženklų maisto produktų pabrangimą, taip pat kainų krepšelio sudedamųjų dalių - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro brangimą. Trečiasis veiksnys, kuris turėjo nemažos įtakos liepos infliacijos rodikliui - tai poilsio ir kultūros grupės prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, kuris buvo taip pat pakankamai ryškus", - LŽ pripažino SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė.

Ekonominė padangė infliacijos rodiklių požiūriu niaukiasi - tokią išvadą A.Budrytė daro žvelgdama į liepos mėnesio rodiklį. "4,4 proc. vidutinės infliacijos tempas ir didesnė nei 5 proc. metinė infliacija ragina susimąstyti apie galimas antrines infiacijos pasekmes ir apie tai, kad kai infliacijos spiralė įsisuka, ji yra labai sunkiai valdoma. Procesas yra labai inertiškas ir tolina Lietuvos perspektyvas įsivesti eurą. Drąsiai galima pasakyti, kad 2010 metais to padaryti nepavyks. Jeigu infliacija ir toliau taip šuoliuos ir viršys prognozes taip, kaip liepą, tai abejojama, ar eurą pavyks įsivesti ir 2011 metais", - sako pašnekovė.

Jos žodžiais, augant vartotojų perkamajai galiai, mūsų prekybininkai padidėjusias sąnaudas nesunkiai perkelia ant vartotojų pečių didindami kainas.

"Vartotojų poreikiai didėja ir jie už prekes ir paslaugas sutinka mokėti atitinkamai aukštesnę kainą. Jeigu paklausos neužtektų, tai verslininkai būtų priversti sąnaudų padidėjimą prisiimti ir sau", - sako analitikė.

Priversti reikalauti didesnių atlyginimų

Susiklosčius tokiai darbo rinkos situacijai, kai daugelio sektorių atstovai skundžiasi darbo jėgos stygiumi, susidaro tokios galimybės, kad darbuotojai atsiduria palankioje derybų pozicijoje dėl savo darbo atlygio.

Argumentas, kad kylant kainoms turi didėti ir atlyginimai iš tikrųjų skamba daug svariau, nei ekonominio nuosmukio metu. Esant darbuotojų stygiui darbdaviai nori nenori turi klausyti jų reikalavimų. Kylant kainoms darbuotojai reikalauja kelti atlyginimus, o keliant atlyginimus didėja sąnaudos ir auga paslaugų bei prekių kainos, tai vėlgi atsiliepia vartotojams - taip ir įsisuka darbo užmokesčio ir infliacijos spiralė", - aiškina A.Budrytė.

Rugpjūtį ir rugsėjį mėnesinis infliacijos tempas turėtų būti mažesnis nei liepos mėnesį, tačiau vartotojai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį turėtų pasiruošti maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų brangimui.

"Jau dabar girdime apie pieno, mėsos, žemės ūkio produktų galimo brangimo perspektyvas", - teigia ekspertė.

Ji sako, kad kuo sparčiau kyla kainos mūsų šalyje, tuo mažiau konkurencingos mūsų eksportuojamos prekės yra tose šalyse, kur infliacija yra mažesnė nei Lietuvoje.

"Pavyzdžiui, mūsų eksportas į Latviją nenukenčia, nes ten infliacija yra didesnė. Tačiau bloga žinia yra ta, kad savo infliacijos tempais mes vejamės latvius ir neatmestina tikimybė, kad jau kitais metais mūsų infliacijos tempas gali užkopti netgi į Latvijos pasiektas aukštumas", - liūdnai prognozuoja pašnekovė.

Pigo drabužiai ir avalynė

Statistikos departamentas teigia, kad vartotojų kainų padidėjimą liepą daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, taip pat būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių bei paslaugų pabrangimas po 1,1 proc., poilsio ir kultūros grupės prekių ir paslaugų - 1,5 proc., transporto prekių ir paslaugų - 0,9 procento. Šių grupių prekių ir paslaugų kainų didėjimą iš dalies kompensavo 3 proc. atpigę drabužiai ir avalynė bei 0,6 proc. - ryšių grupės prekės ir paslaugos.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos labiausiai augo dėl 2,3 proc. pabrangusios mėsos ir jos produktų, 1,7 proc. - duonos ir grūdų produktų, 0,8 proc. - pieno ir jo produktų, po 1,6 proc. - sviesto, aliejaus ir riebalų bei mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų, sulčių, 2,4 proc. - sūdytų žuvų, 19,7 proc. - morkų, burokėlių.

Tuo tarpu naujo derliaus bulvių kainos krito 24,5 proc., agurkų, pomidorų, saldžiųjų paprikų - 8,1 procento.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė 4,3 proc. pabrangęs karštas vanduo bei po 4,7 proc. padidėjęs mokestis už centralizuotos šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, ir mokestis už būsto nuomą.

Būsto priežiūros ir remonto medžiagų kainos šoktelėjo 2,3 proc., suskystintų dujų maistui gaminti - 1,7 proc., malkų - 0,5 procento. Mobiliojo telefono ryšio paslaugų kainų sumažėjimas 1,2 proc. bei telefonų įrangos taisymo - 0,7 proc. lėmė ryšių grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"