TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kainų mažinimas - misija neįmanoma?

2007 10 16 0:00

Kylant maisto produktų kainoms pasirodo iniciatyvų apginti vartotojų interesus. Rinkos dalyviai ir analitikai abejoja, ar kainų įstatymo pataisa yra įgyvendinama.

Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė kainų įstatymo pataisą. Jis siūlo nustatyti maksimalų prekybinį antkainį, ne didesnį nei 20 proc., ir neleisti prekybos įmonėms imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus produktus.

Kaip LŽ teigė P.Gražulis, toks būdas būtų efektyvus, įstatymu pagrįstas ir įgyvendinamas be papildomų išlaidų. Jis tvirtina, kad kai kuriais atvejais antkainis, sudėjus visus mokesčius, labai padidina prekės kainą.

"Prekybos tinklai reikalauja milžiniškų nuolaidų iš tiekėjų ir juos apkrauna įvairiais mokesčiais. Be to, dar uždedami milžiniški prekybos antkainiai. Sudėjus visus mokesčius, kai kurioms prekėms gali susidaryti daugiau kaip 100 proc. prekybinis antkainis. Daržovėms, vaisiams gali susidaryti net iki 200 proc. prekybinis antkainis", - aiškino jis ir teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių galioja prekybos tinklų veiklos reguliavimo įstatymas.

Duomenis apie tokio dydžio antkainius jam esą pateikę kai kurie prekybos tinklams produktus pristatantys tiekėjai.

"Pagal šias pataisas maisto produktai atpigtų iki 30 proc., o kai kurie ir dar daugiau. Sumažėjus maisto produktų kainoms padidėtų apyvarta, todėl prekybininkai gautų tą patį pelną", - svarstė P.Gražulis.

Prarastos ekonomikos beieškant

Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorius Valdas Sutkus abejoja P.Gražulio pateiktais duomenimis apie antkainius, o pačią iniciatyvą vertina kaip žingsnį į planinę ekonomiką. Labiausiai jam nerimą kelia tai, kad kainas siekiama reguliuoti administraciniais metodais. "Konkurencijos įstatymas riboja susitarimus dėl kainų padidinimo. Šiuo atveju Konkurencijos taryba atlieka tyrimą. Jei kainos dėl objektyvių priežasčių kyla, o daugeliu atveju taip ir yra, bet koks administracinis reguliavimas nesumažins kilimo", - sakė V.Sutkus.

Kaip teigia V.Sutkus, įstatymą įgyvendinti būtų itin sudėtinga. "Reikėtų atskirai kiekvieną paimtą prekę įvertinti, užfiksuoti tiekėjų kainas, užfiksuoti mažmenines prekes lentynose, palyginti kainas, suskaičiuoti kiekvienos konkrečios prekės antkainį, nežinau, kokio dydžio institucija reikalinga, kiek reikėtų biudžeto lėšų", - vardijo LPĮA direktorius. Jo teigimu, visiškai neaišku, kodėl antkainį reikia apriboti būtent tokia dalimi.

"Prekybinis antkainis šiuo atveju mažesnis nei 20 procentų. Galbūt esama atskirų prabangos prekių, kur antkainis didesnis. Bet maisto produktų antkainiai tikrai nesiekia deklaruojamos ribos", - kalbėjo V.Sutkus. Jis siūlė atkreipti dėmesį, kad kainos kyla visoje Europoje.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininko Eduardo Šablinsko teigimu, P.Gražulio idėja nepasverta ir jis siūlė atkreipti dėmesį į didžiųjų prekybos tinklų dominavimą, mat šie daro ką nori.

Reikia kitų būdų

Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad konfederacija iš esmės pritaria, jog tokia problema egzistuoja. "Tačiau reikėtų kitų būdų ją spręsti. Reikėtų išsiaiškinti, kurioje grandyje kainos pakilo: gamintojo, augintojo, prekybos tinklų. Lietuvoje kai kuriuose regionuose didieji prekybos tinklai užima daugiau nei 80 procentų. Kita vertus, ta pati situacija gali būti ir su perdirbėjais. Jei perdirbėjai įgis monopolinę įtaką ir bus eliminuoti smulkieji perdirbėjai, labiausiai nukentės vartotojai ir augintojai, - kalbėjo D.Arlauskas. - Ieškočiau kitų būdų nei pelno ribojimas, tarkime, galima būtų nustatyti atsiskaitymo terminą."

Siūlomi būdai neefektyvūs

Kaip LŽ teigė "DnB NORD" vyresnioji analitikė Jakaterina Rojak, įgyvendinti bandymą apriboti antkainius būtų sudėtinga, o PVM mažinimas duotų trumpalaikį efektą. "Atskirti, kokia kainos dalis pakelta prekybininkų ar kitos veiklos atstovų - ypač sudėtinga", - P.Gražulio programos trūkumų įžvelgė J.Rojak.

Ji atkreipė dėmesį į galimą prekybos įmonių sąmokslą, tačiau tai įrodyti gana sudėtinga. "Vartojimas didėja, kaip ir bet kokios prekės paklausa. Tad jaučiama tam tikra padidėjusi sąmokslo reikšmė: įmonės tariasi tarpusavy dėl kainų nustatymo. Tai nustatyti sudėtinga, bet tai būtų daug veiksmingiau, nei bandyti nustatyti vadinamąsias lubas vartojimo prekėms", - dėstė J.Rojak.

Ji neabejoja, kad PVM sumažinimas daro trumpalaikę įtaką kainoms, tad didelių permainų kainų struktūroje nebūtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"