TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kainų reguliavimo konfliktus įžiebia politikai

2015 02 13 6:00
Vidmantas Jankauskas: "Komisija skaičiuoja, ieško būdų, kaip sumažinti įmonių sąnaudas, kad nedidėtų elektros tarifai vartotojams, o Vyriausybės lengva ranka pasiima iš įmonių milijonus eurų dividendų." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šių metų pradžioje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir milijardų eurų vertės investicijas vykdančių valstybės valdomų energetikos įmonių priešprieša pasiekė kulminaciją - kas teisus, kas - ne, greičiausiai išsiaiškins teismai.

Atlikusi planinį 2011-2013 metų veiklos auditą Kainų komisija nustatė, kad elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir elektros skirstymo sistemos operatorius „Lesto“ į elektros tarifą įtraukė milijonus eurų nepagrįstų sąnaudų. Todėl komisija įpareigojo įmones neteisingai suskaičiuotą viršpelnį vartotojams grąžinti per ateinančius trejus metus.

Bet valstybės valdomų energetikos įmonių vadovai šio audito išvadas vadina neteisinga jų veiklos interpretacija bei grasina kreiptis į teismą, jeigu Kainų komisija, kaip žada, skirtų joms iki 500 tūkst. eurų siekiančias baudas.

Tuo metu Kainų komisija LŽ patvirtino, kad sprendimą dėl finansinių sankcijų šioms įmonėms turi priimti per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos ir tai padarys, kai įvertins nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą įmonių papildomą informaciją.

Dividendai didesni už pelną

Kainų komisijos LŽ patikslintais duomenimis, „Litgrid“ 2011–2013 metais į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas nepagrįstai įtraukė 15,058 mln. eurų sąnaudų, kurios turės būti grąžintos vartotojams mažinant paslaugų kainą. Dėl to „Litgrid“ šių metų pajamos sumažintos 0,835 mln. eurų, o 2016 ir 2017 metų - po 7,112 mln. eurų. 2013 metais bendrovei taip pat buvo sumažintas pajamų lygis. „Litgrid“ turės grąžinti vartotojams 12,554 mln. eurų per 2014-2015 metus – kasmet po 6,277 mln. eurų dėl 2011-2012 metais iš prekybos balansavimo ir reguliavimo energija veiklos uždirbtų papildomų pajamų, viršijančių leistiną reguliuojamos veiklos pelną.

Kainų komisijos bei valstybės valdomų įmonių vadovų nuomonės išsiskyrė dėl to, kaip finansuoti būsimas milijardines investicijas. Komisijos nuomone, įmonės jas turėtų apmokėti iš uždirbamo pelno, o energetikai sumanė savo valdomų įmonių reguliuojamą vertę „popieriuje“ padidinti iki balansinės vertės ir tokiu būdu būsimas investicijas įtraukti į tarifą vartotojams.

Buvusi Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė kadencijos pabaigoje kritikavo valstybės įmonių investicijų finansavimo planus. Jos nuomone, jeigu šių įmonių uždirbami šimtai milijonų eurų atiduodami dividendams, tai šioms įmonėms pinigų nereikia. „Jeigu jiems pinigų reikia, tada jie keistai elgiasi. Reiškinio esmė tokia, kad jei einama keliu, kad išmokami dividendai ir skolinamasi investicijoms, tai yra lindimas į vartotojų kišenę“, - dėstė D. Korsakaitė.

Kainų komisija LŽ pateikė duomenis, kad 2012 metais „Litgrid“ faktinis pelnas iš reguliuojamos veiklos buvo 19,448 mln. eurų, o dividendų įmonė sumokėjo 126,233 mln. eurų. Tais pačiais metais „Lesto“ faktinis pelnas iš reguliuojamos veiklos sudarė 35,501 mln. eurų, o dividendų įmonė išmokėjo 49,326 mln. eurų. 2014 metais „Litgrid“ ir „Lesto“ dividendų sumokėjo atitinkamai 32,674 mln. eurų ir 52,475 mln. eurų.

Abejonių kelia valdymas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikai, buvęs pirmasis Kainų komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas dabar kaip Europos Sąjungos ekspertas dalijasi patirtimi ir padeda kurti laisvąją dujų rinką bei rinkos reguliavimo institucijas Rytų partnerystės šalyse Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir kitose. LŽ paprašė ekspertą įvertinti, ar Kainų komisijos ir energetikos įmonių konfliktą lemia energetikos sektoriaus priežiūros sistema, ar kitos priežastys.

LŽ archyvo nuotrauka

- Kaip vertinate įsisiūbavusius nesutarimus tarp Kainų komisijos ir valstybės energetikos įmonių?

- Manau, jog komisija elgiasi principingai – šių įmonių veiklą išnagrinėjo detaliai, jų nepagrįstas sąnaudas nustatė nepriklausomi auditoriai. Problemą įžvelgiu kitur. „Ligtrid“ ir „Lesto“, deja, yra prastai valdomos įmonės. Jos pačios skelbia, kad kai kuriais metais uždirba pinigų mažiau, negu išmoka dividendų. Visos Vyriausybės naudojasi šiomis įmonėmis kaip savo bankeliu, iš kurio gali pasiimti pinigų. O paskui įmonės neturi lėšų ir joms net skolintis sudėtinga. Pažvelkime į šių įmonių metines ataskaitas. Ar matome šimtamilijoninius pelnus? Ne. O išmokami dividendai kartais kelis kartus viršiją jų pelną.

Šios įmonės atliekamų pinigų neturi - jos skolinasi iš bankų ir atiduoda savininkui – ministerijoms, kurios valdo pagrindinį akcijų paketą, o tų kreditų palūkanas moka vartotojai per elektros tarifą. Komisija ieško būdų, kaip sumažinti šių įmonių sąnaudas, kad nedidėtų elektros tarifai vartotojams, o Vyriausybės lengva ranka pasiima milijonus eurų dividendų. Tai yra visiškai iškreiptas elektros rinkos reguliavimas.

- Kaip kitaip valstybės įmonės turėtų finansuoti būsimas investicijas?

- Aišku, labai lengva 1 euro centu padidinti elektros tarifą vartotojams ir iš surinktų pinigų finansuoti investicijas. Galvota, kad taip ir atominę elektrinę pastatysime – pridėsime porą centų prie elektros tarifo ir sukaupsime pinigų. Tai reiškia, kad valstybė iš gyventojų skolinasi. Jeigu skolintųsi iš banko, reikėtų mokėti palūkanas. Manau, šiuo atveju reguliuotojas yra teisus. Nereikėtų vartotojų apkrauti papildoma našta. Juk jau ketvirtus metus mokame už elektros jungtį į Švediją. Manau, principas neteisingas – įmonės turėtų skolintis ir tuos pinigus investuoti, o ne imti iš vartotojų mokestį iš anksto.

Griauna nepriklausomumą

- Energetikos įmonės nesutinka su daugeliu pastarojo meto Kainų komisijos sprendimų. Kur slypi konflikto priežastys?

- Manau, kad valstybės įmonėms reguliuotojas tiesiog yra nebereikalingas. Jų savininkas elgiasi kaip nori, o reguliuotojas, atrodytų, tik trukdo. Tačiau būtent tokia ir yra reguliuotojo pareiga – detaliai ištirti sąnaudas, nustatyti, kiek jos realiai pagrįstos, ir tomis pagrįstomis sąnaudomis nustatyti tarifus vartotojams.

Nustatant būsimus tarifus paprastai vertinama dabartinė įmonių padėtis. Šiuo atveju svarstyčiau, kiek teisinga ir tikslinga tikrinti kelerių metų senumo veiklą. Būtų galima, jeigu visi dirbtume teisingoje reguliavimo aplinkoje ir įmonių savininkas nepiktnaudžiautų savo galia reikalaudamas pelno. Tačiau šiuo atveju rinka iškraipoma. Kita vertus, reguliuotojas turi teisę patikrinti, kokios investicijos buvo suplanuotos ir kiek jų įgyvendinta.

- Ar pastebite, kad Kainų komisijai bandoma daryti įtaką, ir dėl to nukenčia rinkos dalyviai?

- Visada politikai nori tokią įtaką daryti. Vyriausybė galėtų nustatyti tik bendruosius principus, pavyzdžiui, kad reguliuotojas sprendimus privalo priimti profesionaliai, skaidriai, sistematiškai. Tačiau valdžia pati kuria metodikas ir nurodo, kaip komisija turėtų vertinti įmonės turtą ir panašiai. O juk tai komisijos pareiga nustatyti metodiką, kaip skaičiuoti pelną.

- Ar reguliuotojas Lietuvoje nėra nepriklausomas, koks turėtų būti pagal europinę praktiką?

- Europoje atrodome ne taip jau blogai. Politikai daug kur bando kištis į nepriklausomo reguliuotojo veiklą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai pasitikima Anglijos, Danijos reguliavimo tarnybomis, o, pavyzdžiui, Vengrijoje Vyriausybė net įpareigojo reguliuotoją 10 proc. sumažinti elektros, šilumos ir dujų kainas. Tokių pavyzdžių turime ne vieną. Lietuvos energetikos reguliavimo režimas tarp ES valstybių nėra nei blogiausias, nei geriausias, bet pastarojo meto įvykiai, kai valstybinės energetikos įmonės bei jų savininkai pradėjo kapotis su Kainų komisija, atrodo nelabai gražiai.

Beje, komisija minėtus auditus atliko ne norėdama kam nors kerštauti ar iš piktumo. Tiesiog reguliuotojas gavo geresnį finansavimą ir turėjo galimybių profesionaliai atlikti patikrinimus. Kai aš dirbau pirmininku, komisijos biudžetas buvo labai nedidelis ir tokių išsamių tyrimų atlikti negalėjome.

Kontroliuotojas ar reguliuotojas

- Jūs buvote pirmasis Kainų komisijos pirmininkas. Gal prisimenate, kodėl tuomet pasirinkta energetikos sektoriaus reguliuotoją vadinti Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ne, kaip įprasta Europoje, - reguliuojančia tarnyba ar valstybiniu reguliuotoju. Ar žodis „kontrolė“ savaime nesuponuoja klaidingai suvokiamų šios institucijos tikslų?

- Kai šią instituciją kūrė, sakiau, kad labai gražiai skambėtų - „Valstybinė energetikos reguliavimo komisija“, sutrumpintai būtų VERK (juokiasi - aut.). Kažkodėl norėjo „kontrolę“ palikti... Tada gal tikrai svarbiausia buvo kainos, jų kontrolė. Bet dabar komisijai jau keliami ir kiti uždaviniai: rinkos priežiūra, kokybės užtikrinimas, vartotojų apsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"