TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kainų šokis neturtingiausiems pirkėjams

2013 01 10 5:59
Reuters/Scanpix nuotrauka/Tarp labiausiai brangusių prekių minimos žuvys ir mėsa.

Praėjusių metų gruodis buvo trečias mėnuo iš eilės, kai bendros vartojimo prekių ir paslaugų kainos smuko, tačiau mažas pajamas gaunantiems gyventojams tai menka paguoda - kasdienio vartojimo prekės brango.

Statistikos departamento duomenimis, gruodį, palyginti su lapkričiu, labiausiai atpigo citrusiniai vaisiai, morkos, burokėliai ir svogūnai, o labiausiai pabrango agurkai, pomidorai, žuvys ir mėsa.

Tiesa, tarp labiausiai brangusių paslaugų minimos ir oro transporto paslaugos, tačiau jos sudaro itin menką vartojimo krepšelio dalį.

Dar mažiau guodžia 2012 metų gruodžio kainos, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu. Per metus labiausiai - 14,1 proc. - pabrango daržovės ir bulvės, 6,5 proc. - vaisiai ir uogos, 5,2 proc. - žuvys, 4,5 proc. - mėsa, 4,9 proc. - automobilių degalai, 6,6 proc. - avalynė, o labiausiai atpigo mobiliojo ryšio paslaugos (5,7 proc.) ir naudoti automobiliai (4,1 proc.).

Taigi nors bendros vartojimo kainos per metus padidėjo vos 2,8 procento, gyventojų, didžiumą pajamų išleidžiančių maistui ir mokesčiams, gyvenimo kokybė pablogėjo.

Koregavo kompensacijos

Atrodytų, tokiomis aplinkybėmis mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių Lietuvos žmonių perkamoji galia turėjo sumažėti bent dešimtadaliu, juolab kad ir būsto išlaikymas brango beveik 5 proc., tačiau, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės nuomone, iš tikrųjų padėtis ne tokia dramatiška.

"Tarkime, maistui jie išleidžia 50 proc. pajamų. Maistas brango 3,2 procento. Didžiąją dalį maisto krepšelio sudaro ne daržovės ir ne mėsa ar žuvys, o duonos gaminiai ir kruopos, - argumentuoja ekspertė. - Šie, statistikų duomenimis, per metus pabrango 1,7 procento. Be to, ir šildymo sąskaitos jiems iš tikrųjų buvo ne tokios didelės - mažas pajamas gaunančioms šeimoms dalis išlaidų mokesčiams už šildymą gali būti kompensuojama."

Skirtingos prognozės

Analitikų prognozės, kaip kis vartojimo kainos šiemet, išsiskiria. Yra keletas veiksnių, kurie kainų tikrai nemažins: nuo sausio padidinta minimali mėnesio alga, dėl naujo akcizo jau dabar 10 centų už litrą brangiau kainuoja litras dyzelino, kuris sudaro didelę dalį prekių gabenimo savikainos, nuo kovo dėl didesnio akcizo brangs ir rūkomasis tabakas.

"Kol kas sunku prognozuoti, kiek vartojimo kainos augs dėl šių priežasčių, nes nežinia, kiek padidės verslininkų ir darbdavių sąnaudos bei kokia jų dalis bus perkelta galutiniam vartotojui", - sako J.Varanauskienė. SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinė infliacija sieks 3,5 procento.

Violetos Klyvienės, "Danske Bank" analitikės, nuomone, 2013 metais turėtų šiek tiek atpigti nafta ir kai kurios kitos žaliavos, bet nuo šių metų Lietuvoje brangstanti elektra bei dyzelinas ir vėl paspartins vartojimo kainų augimą. Šie veiksniai infliaciją padidins 0,4-0,5 procentinio punkto.

Minimalios algos pakėlimas, jos nuomone, didesnio poveikio vartojimo kainoms nepadarys. Analitikės nuomone, "2013 metais vidutinė metinė infliacija dėl prognozuojamų palankesnių išorinių veiksnių raidos, dėl vadinamųjų administruojamų kainų kėlimo bei didesnių netiesioginių mokesčių išliks praėjusių metų lygio".

O štai banko "Finasta" ekonomistės Rūtos Medaiskytės nuomone, šiemet vidutinė metinė infliacija gali sumažėti iki 2,3 proc. - dėl nuosaikesnės Lietuvos ir Europos ekonomikos plėtros ir dėl prarandamo vartotojų kainų indekso augimo pagreičio. Ji pabrėžia, kad naftos kainos ir toliau liks vienas esminių ir sunkiausiai suvaldomų infliacijos rizikos komponentų. Tačiau bent jau sausį bendrą kainų augimą mažins beprasidedantys sezoniniai prekių išpardavimai.

Santaupos ir atskirtis

J.Varanauskienės manymu, ir šiemet mažas pajamas gaunantiems gyventojams vargu ar pavyks pasirūpinti rytdiena. "Paprastai mažas pajamas gaunantys žmonės yra linkę visus pinigus išleisti, nes jiems didesnę naudą suteikia įsigyta prekė ar paslauga būtiniausiam poreikiui patenkinti, - svarsto ekspertė. - Atrodytų, tai prieštarauja logikai, nes jautriausi pokyčiams gyventojai turėtų labiausiai rūpintis dėl ateities. Bet juk šiandien kalbame ne apie "vartojimą kiek išgali", o apie būtinųjų poreikių patenkinimą, o tai nesuteikia laisvės rinktis."

J.Varanauskienė prognozuoja, kad ir šiemet, matyt, labiau nuvertės santaupos negu žmonių perkamoji galia. Nepaisant to, anot jos, kai mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos nedidėja, o būtiniausių prekių kainos auga, lieka tik konstatuoti, kad didėja atotrūkis tarp mažas ir didesnes pajamas gaunančių gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"