TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip apeinamos mokesčių balos

Šie metai mokesčių mokėtojams prasidėjo prastomis naujienomis - įsigaliojo keli nauji mokesčiai arba didesni jų tarifai. Kuo mokesčių našta didesnė, tuo sunkiau nugalėti pagundą juos apeiti - kaip balą. Nejučia vengimas mokėti valstybei kai kam tampa įpročiu.

Gyventojų ir verslo santykis su mokesčiais, tiksliau, vengimas juos mokėti, - tema, verta solidžios studijos. Bet išmaniausieji "specialistai" vengia dalytis patirtimi. O Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) juos gaudo, baudžia ir fiksuoja sukčiavimo schemų variantus.

Kokios yra dažniausios mokesčių vengimo schemos?

Darbas "sekcijose"

"Mokesčių mokėtojus jau keletą metų analizuojame pagal segmentus. Kiekvieno sava specifika, tačiau visų siekis bendras - gauti pajamų, apeinant mokesčius", - pasakoja VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Anot jo, analizuodama konkrečius mokesčių vengimo atvejus VMI braižo schemas, kurios padeda nustatyti apgaulę.

"Jei po lietaus eidamas pamatai priešais save balą, gali arba per ją bristi ir sušlapti, arba apeiti. Bala, kaip ir mokesčiai, nebūna maloni, todėl stengiamasi ją apeiti", - filosofavo nepanoręs būti įvardytas verslininkas. Kuo tokių mokesčių "balų" yra daugiau ir kuo mažiau norinčiųjų į jas bristi, tuo labiau skurdinama valstybė.

"Verslo pasaulyje naudojamasi vos keliomis schemomis, kaip išvengti mokesčių, o skiriasi tik variantai", - grąžina į realybę VMI viršininko pavaduotojas ir atsiverčia savo juodąją knygą. Pasak jo, vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų - slėpti mokesčius per fiktyvias bendroves.

Praėjusiais metais VMI atskleidė atvejį, kai į Lietuvos pajūrio regioną iš Lenkijos būdavo nelegaliai atvežama vaisių ir daržovių už 3 mln. litų per mėnesį. Šios prekės būdavo realizuojamos per mažmeninės prekybos tinklus, turguose ir gatvės prekyvietėse. Kadangi vežant iš kitos Europos Sąjungos šalies nėra muitinės barjero, lieka tik maža tikimybė, kad krovinį pakeliui patikrins mobili kontroliuojančios įstaigos grupė (kelių policija, VMI ar Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai). Specialiai tokiai veiklai įsteigiama bendrovė, kuri nurodoma prekės gavėja, jos vardu rašomas krovinio važtaraštis, kuris sunaikinamas kroviniui pasiekus galutinį punktą, o prekės išdalijamos savų pardavėjų grupei. Šie jau iš anksto turi prisikaupę prekių priėmimo sąskaitų, o jeigu ne - jų parūpinama. "Šiauliuose iš vieno pardavėjo VMI konfiskavo 600 tokių blankų, išrašytų skirtingų Lietuvos įmonių vardu. Nė viena iš tų nurodytų įmonių apie savo dalyvavimą šiuose sandoriuose nieko nežinojo", - pasakoja A.Klerauskas.

Šiauliuose buvo atlikta 50 kratų, paimta per 80 tūkst. litų grynųjų pinigų, priskaičiuota apie 2 mln. litų nesumokėtų mokesčių. "Šį verslą vykdė trys fiziniai asmenys, kurie patys žmonėms pirko ir verslo liudijimus. Taigi kai kurie turgaus prekeiviai iš tikrųjų buvo jų samdomi darbininkai", - konstatuoja pašnekovas. Pasak jo, toks sukčiavimo būdas Lietuvoje yra išplitęs.

Deimantiniai klientai

Kita paplitusi mokesčių vengimo schema naudojama viešojo maitinimo įmonėse. "Tobulėjant kompiuterinei technikai ir kasos aparatams, pradėta naudoti programinę įrangą, skirtą klastoti arba ištrinti informacijai apie atliekamas operacijas. Į kompiuterizuotą kasos aparatą tokia įranga įdiegiama jau po to, kai jis sertifikuotas", - pasakoja VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

Anot jo, pagrįstų įtarimų, kad tokia programine įranga naudojamasi, turėtų kelti klientui atnešta sąskaita be fiskalinio kvito arba su fiskalinį kvitą primenančiu popierėliu, kuriame išspausdinamas vis tas pats operacijos numeris. Dažnai iškalbingas būna ir perspėjimas, kad nėra galimybės sumokėti bankų kortelėmis.

Šios schemos esmė paprastutė: pasibaigus darbo dienai, surenkamos visos sąskaitos ir, naudojantis viena ar keliomis specialiai užprogramuotomis nuolaidų kortelėmis, visos sąskaitos suvedamos į kelias operacijas, kurioms pritaikoma didžiulė (50-90 proc.) nuolaida. "Neseniai vienoje maitinimo įmonėje VMI nustatė apie 3 mln. litų tokiu būdu nuslėptų pajamų ir laimėjo teisminį ginčą", - teigia R.Puncevičius.

Kai kuriose šalyse jau yra diegiamos programinės kontrpriemonės "auksarankiams". Arba naudojamos specialios vadinamosios juodosios dėžės, iš kurių realiu laiku pateikiama informacija apie atliekamas operacijas, kad jas mokesčių administratorius galėtų stebėti nė neišėjęs iš biuro, arba - kasos aparatai, kuriais atlikti kiekvieną operaciją įmanoma tik naudojantis elektroniniu parašu. "Lietuvoje irgi jau kalbama apie panašių priemonių diegimą", - sako R.Puncevičius.

Visu greičiu atgal!

Vienu iš VMI taikiklių tapo taksi firmos. Mokesčiams slėpti jose naudojami primityvūs ir garantuoti metodai. Kaip jau seniai pastebėta, maršrutinių taksi vairuotojai vengia keleiviams dalyti važiavimo bilietus. O ką daro užsakomųjų taksi firmos, anot R.Puncevičiaus, nesivaržydamas parodė pats vienos tokios įmonės vadovas.

"Kai nusirašėme taksometrų rodmenis mėnesio pirmą ir paskutinę dieną, pastebėjome, kad jie mažai pakitę. Tada įmonės vadovas pademonstravo, kaip kas dvi savaites taksometro duomenis "nunulina". Vadinasi, naudojami taksometrai neužtikrina, kad būtų teisingai apskaitomi pajamų duomenys", - daro išvadą R.Puncevičius.

Dabar VMI stebi taksi firmas visuose didžiuosiuose miestuose ir tikisi, kad netrukus pradės ryškėti rezultatai. VMI pastebėjo, kad už taksi paslaugas klientai moka didelius pinigus, o valstybės biudžetui tenka neadekvačiai maža dalis. "Iš užsieniečio taksistai už vieną kelionę nesidrovi pareikalauti 100 litų, o įmonės taksi automobilis per mėnesį teuždirba vidutiniškai 60 litų. Patikrinimų rezultatai mokesčių administratoriams atriša rankas perskaičiuoti tikrintų įmonių mokesčius ne pagal nurodomą rezultatą, o pagal tą, kurį galima numanyti", - aiškina pašnekovas.

A.Klerausko teigimu, tokiems mokesčių perskaičiavimams galimybės atsivėrė 2004 metais, kai įstatymas mokesčių sistemoje turiniui suteikė pirmenybę prieš formą. Kitaip tariant, kilus įtarimų dėl mokesčių vengimo, mokesčių administratoriaus argumentas gali būti tikrinamos įmonės nurodomų pajamų ir mokamų mokesčių palyginimas su kita pagal tuos pačius parametrus panašia įmone. Iki tol VMI buvo beginklė prieš sąlygiškai teisingai tvarkomą buhalterinę apskaitą.

Be pašto ženklų

Bene juodžiausias Lietuvos ekonomikos šešėlis yra ir, matyt, dar ilgai bus atlyginimai vokeliuose. VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Eglės Ramanauskienės teigimu, sučiupti už rankos tokius įstatymo pažeidėjus nėra paprasta, nes ir darbuotojai, ypač dėl didžiulio nedarbo, neskuba prisipažinti gauną algas vokeliuose - jiems esą geriau gauti nelegalų atlyginimą, negu neturėti jokio darbo.

Vis dėlto pastaruosius keletą metų apie atlyginimus vokeliuose inspekcijai vis dažniau pranešama pasitikėjimo telefonu. Pasak A.Klerausko, 2011 metais VMI tokių pranešimų sulaukė 15 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Pernai iki gruodžio buvo nustatyta per 40 mokėjimo vokeliuose faktų, arba daugiau negu per 2009 ir 2010 metus kartu sudėjus.

VMI pastebėjimu, atlyginimai grynaisiais, neatskaičiavus mokesčių, mokami daugumoje smulkių ir netgi vidutinių įmonių. Dažniausiai žmogus įdarbinamas 0,5 ar net 0,25 etato, o kita dalis algos mokama kaip už neva nuperkamas paslaugas iš asmens, turinčio verslo liudijimą.

"Kyla įtarimas, kai darbo inspektorius nustato, kad dalimi etato dirbantis žmogus dirba visą dieną arba kai apskaičiavus darbo laiką nustatoma, kad taksi, pavyzdžiui, dispečerinėje, užtenka žmonių dirbti vos 6 valandas, nors iškvietimai priimami visą parą", - aiškina E.Ramanauskienė.

A.Klerauskas pripažįsta, kad ne visada pavyksta pažeidėjus nubausti dėl darbo santykių teisinio reglamentavimo spragų. Pavyzdžiui, jei darbo inspektorius nustato, kad 0,25 etato dirbantis žmogus yra užimtas visą darbo dieną, tai gali būti traktuojama kaip darbo ir poilsio tvarkos pažeidimas ir neprilyginama nelegaliam darbui - kur kas didesniam nusikaltimui. Tuo darbdaviai sumaniai naudojasi. "Galima teigti, kad dalinis užimtumas dažnai yra fikcija", - pabrėžia A.Klerauskas.

Be čia jau aprašytų paprasčiausių būdų mokėti nelegalius atlyginimus, yra daugybė kitų. Tai ir nesantys valytojai, sargai, kitas techninis bei pagalbinis personalas, tai ir avansas materialiai atsakingam darbuotojui, sumokėtas neva kokiai nors prekei nupirkti, kuri taip ir nenuperkama, ir darbuotojo darbo reikmėms naudojamas senas automobilis, už kurį mokama kaip už naujausios laidos mersedesą, ir išmokėti "komandiruotpinigiai", fiktyvios sutartys su fiktyviomis paslaugų įmonėmis, kurios savo ruožtu neretai turi ir savų fiktyvių įmonių. Ilgainiui supinamas toks Gordijaus mazgas, kad jį išnarplioti galėtų nebent tik patyręs detektyvas.

Pinigų yra

Norint atlygį mokėti juodais pinigais, reikia jų turėti. Iš jau aprašytų pavyzdžių galima daryti išvadą, kad ne visiems tai problema, nors uždirbama ir nelegaliai. Tačiau vieną ganėtinai plačiai paplitusį būdą galima laikyti pusiau legaliu. Tai jau klasika laikomi susitarimai su lengvatinių mokesčių (ofšorinėse) zonose esančiomis įmonėmis. Kaip tai vyksta?

Lietuvos įmonė iš kurios nors šalies perka prekių už 1000 litų, jas vos didesne kaina (pavyzdžiui, už 1200 Lt) parduoda lengvatinių mokesčių kompanijai, o ši prekę parduoda kitos šalies kompanijai už realią kainą - pavyzdžiui, 3500 litų. Įvykus sandoriui, pardavėjas savo sumokėtus 1000 litų atgauna, o skirtumą (2300 Lt) pasidalija su lengvatinių mokesčių kompanija. Jei Lietuvos įmonė prekę būtų pardavusi galutiniam pirkėjui už realią kainą, nuo gauto skirtumo (2500 Lt) ji privalėtų mokėti didesnius mokesčius negu nuo 200 litų.

Pasak E.Ramanauskienės, gali būti naudojama ir atvirkštinė schema, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos per lengvatinių mokesčių kompaniją, t. y. prekė šiai kompanijai parduodama mažesne kaina, o neva įsigyjama už realią kainą, todėl galima fiksuoti didesnes išlaidas ir atitinkamai mažesnį pelną. Prekės kainos skirtumas lengvatinių mokesčių kompanijoje nusėda ir gali būti vėliau pasidalijamas ir šiuo atveju.

Stiprina pajėgas

Ekonomikos analitikai 2012-aisiais brėžia naują recesiją. Vadinasi, tikėtina, kad ekonomika trauksis į dar gilesnį šešėlį. Seimui nusprendus apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą (NT), vieni savininkai jį kažkam padovanos, kiti perrašys į įmonės balansą, treti suvaidins skyrybas ir valdomą NT pasidalys. Veikiausiai grįš ir fiktyvūs bankrotai, kai tie patys savininkai, paleidę vėjais savo prasiskolinusias įmones, skubės steigti naujas ir verslą pradėti "nuo nulio."

Tai numatydami jau dabar rankoves raitojasi ir mokesčių administratoriai. VMI visų savo planų neatskleidžia, tačiau VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas užtikrina, kad ypač juodi debesys kaupiasi virš įtartinai turtėjančių valdininkų bei kitų gyventojų, gaunančių dideles, bet niekuo nepateisinamas pajamas. Vien 2011 metais VMI konstatavo per 80 tokių asmenų, iš kurių beveik 20 - valstybės tarnautojai. A.Klerauskas pripažįsta, kad gyventojai ir verslas atranda vis naujų būdų apeiti mokesčius, tačiau ir VMI randa vis daugiau galimybių nustatyti tokius faktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"