TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip jūroje, taip ir uoste

2009 07 13 0:00
"Klaipėdos Smeltė" praėjusią savaitę priėmė net 2 "Panamax" laivus - tai galėtų būti argumentas, kodėl būtina jau iki rudens padaryti gilesnes seklias kanalo vietas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uosto ekonomiką laikantys trys banginiai - nafta, trąšos ir konteineriai - šiemet nardo nusekusiuose rinkos vandenyse, kurių nevienodas lygis lemia skirtingus kompanijų rezultatus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uosto apyvarta, palyginti su tais pačiais 6 mėnesiais pernai, sumenko 18 proc., nuo 15,8 mln. tonų iki 13 mln. tonų. Naftos krova išlaiko praėjusių metų lygį, trąšų - kas mėnesį svyruoja, o konteinerių krovos mastas kritęs dramatiškai - daugiau kaip trečdaliu.

Dviejuose terminaluose per pusmetį konteinerių krauta 123 775 TEU (sąlyginiai vienetai), o pernai tuo pačiu metu - 181 723 TEU.

Tačiau net ir tokia situacija uosto iš finansinės pusiausvyros neišmušė. Bendras laivų skaičius sumažėjo 11 proc., bet padidėjo konteinerinių, nors jie plaukia pustuščiai, kiekis. Iš viso Klaipėdos uoste per pusmetį apsilankė 3570 laivų, tarp jų pirmą kartą trys ilgesni kaip 240 metrų "Panamax" tipo konteinerių laivai.

Prisitaikė prie nuosmukio

Bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas pernai krovė daugiau nei 300 tūkst. TEU - apie 80 proc. visų, gabentų per Klaipėdos uostą. Šiemet situacija pasikeitė - terminalo apyvarta smuko 45 proc., todėl rinkos dalis uoste nukrito iki 65 procentų. Tačiau bendrovės vadovas Vaidotas Šileika, net ir neįžvelgdamas jūrų prekybos pragiedrulių, ekonominės padėties nedramatizuoja.

"Mes prognozavome konteinerių apyvartos kritimą, žinojome, kad šiemet neteksime 22 proc. srauto, kurį laivybos operatorius MSC perkėlė į savo terminalą "Klaipėdos Smeltėje". Bet tokio nuosmukio, koks yra dabar, nesitikėjome. Manau, panašiais į pusmečio gamybos tempais dirbsime iki metų pabaigos. Rinkoje gerėjimo tendencijos nematyti. Sumažėjus vartojimui krito importas į Lietuvą, Baltarusiją, Rusiją ir kitur, nors eksportas nesumažėjo. Atsirado konteinerių disbalansas visoje Vakarų Europoje. Visiems trūksta jų tuščių, o surasti įmanoma tik ieškant krovinio. Esame pradėję rusiškų trąšų krovą į konteinerius, vienu metu gabenome baltarusiškus traktorius. Konteinerių terminale teikiame platų spektrą paslaugų, kad kompensuotume nuostolius. Be to, kitame terminale krauname ir ro-ro krovinius, todėl skaičiuojant visą bendrovės krovinių apyvartą ji šiemet sumenkusi 34 procentais. Sumažinę sąnaudas pusmetį baigėme be finansinių nuostolių", - aiškino V.Šileika.

Jo teigimu, konteinerinių laivų terminale padidėjo 6 proc., nė vienas laivybos operatorius nepasitraukė, nors laivai plaukia ne visai prikrauti. Pasitikėjimo jausmą kelia žinia, kad nuo rugpjūčio konteinerinę liniją į Klaipėdos konteinerių terminalą planuoja atidaryti laivybos operatorius IPL. "Panamax" laivai negali priplaukti iki V.Šileikos vadovaujamo terminalo, tačiau jis savo konkurentui linki sėkmės.

Planuoja kilti

Laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška neprivalo lyginti šių ir praėjusių metų konteinerių krovos rezultatų, nes jie neatskleidžia pasikeitusios esminės įmonės padėties.

Nuo praėjusio rudens MSC verslo grupei priklausanti "Klaipėdos Smeltė" įgyvendina užsienio savininko, valdančio daugybę terminalų ir konteinerinių laivų, Baltijos regionui skirtus sumanymus. Pernai, kai MSC dalijo srautus į abu konteinerių terminalus, per Klaipėdą šis operatorius gabeno 110 tūkst. TEU. Šiemet "Klaipėdos Smeltei" MSC planuoja 100 tūkst. TEU, o per 6 mėnesius gabenta 43,4 tūkst. TEU. Anksčiau bendrovei buvo prognozuojama trečdaliu didesnė metų apyvarta, bet ekonomikos recesija tokius ketinimus pavertė niekais.

Birželio mėnesį "Klaipėdos Smeltė" sėkmingai atliko "Panamax" laivų krovos eksperimentą, todėl didelių laivų laukiama nuolat. Kai laivas pilnas, jis turi būti kraunamas 100 TEU per valandą greičiu, tačiau lietuviams keliamas uždavinys - 27 TEU per valandą. Dauguma konteinerių iš bendrovės teritorijos neiškeliauja, jie perkraunami į mažesnius laivus. Nors ir pustuščiai, didieji laivai uosto direkcijai, R.Juškos manymu, naudingesni, nes iš jų gaunama rinkliavų suma didesnė nei iš mažų.

"Mūsų savininkai antrąjį pusmetį prognozuoja intensyvesnę konteinerių apyvartą ir planuoja, kad "Panamax" laivai plaukios reguliariai. Dabar pas mus atplaukia trečios kartos laivai, kurių ilgis - 242 arba 244 metrai. Tokie laivai jau rodo uosto raumenis. Optimalus užkrovimo lygis paprastai siekia 80 proc., bet dabar jie plaukia nepilni. Pastarąjį kartą trečią laivą krovėme greitesniu nei privalome tempu - 31 TEU per valandą", - džiaugėsi gamybiniais laimėjimais R.Juška.

Jis juokavo, jog naujojo uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo vizitui į bendrovę praėjusią savaitę buvo "užsakyti" 2 "Panamax" laivai - "kad padarytų įspūdį". Tačiau R.Juška dar neįsitikinęs, ar sutampa bendrovės ir uosto direkcijos požiūris į "Klaipėdos Smeltės" perspektyvą ir poreikį pagilinti akvatoriją:

"Vyriausybės strateginiam komitetui esame pateikę medžiagą dėl uosto kanalo gilinimo finansavimo, todėl svarbu laikytis vienos pozicijos. Negaliu sakyti, kad įtikinau E.Gentvilą, kai jam buvo pristatyta vizija. Bet, manau, visiems svarbu, jog atėjus rudens-žiemos sezonui uosto akvatorija tokiems dideliems laivams būtų pakankamai gili."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"