TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip mes (ne)siekiame energetinio saugumo

2012 02 20 6:02

Kadaise žaliųjų judėjimas privertė Lietuvą atsisakyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) trečiojo energijos bloko statybos, galų gale, nors ir panaudojus daug investicijų jėgainės saugumui didinti, buvo sustabdyta IAE.

Taip Lietuva neteko sėkmingai veikusių galingiausių pasaulyje reaktorių ir iš elektros energijos eksportuotojos, kokia buvo ne vieną dešimtmetį, tapo didžiausia jos importuotoja Europoje. Šiuo metu užsienyje perkame daugiau nei pusę mums reikalingos energijos. Nors instaliuotos galios turime pakankamai, netekome pigios elektros energijos gamintojo. Gerokai išaugo ir priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo.

Išvaromi arba išeina patys

Dabar mūsų laukia didžiuliai darbai - privalome mažinti priklausomybę nuo energijos iš išorės, didinti jos tiekimo patikimumą, naudojimo efektyvumą, diversifikuoti energijos šaltinius, plėtoti ne tik saugius ir švarius, bet savus pigius šaltinius.

Tai labai svarbu, nes energetika yra ekonomikos pagrindas. Atrodo, visiems aišku, kad pirmiausia turėjo būti sutelktas deramas Vyriausybės dėmesys į šią šaką. Dėmesio buvo, bet visiškai ne tokio, kokio reikėtų.

Atkuriant Energetikos ministeriją dėl nesuvokiamų priežasčių buvo atleisti beveik visi Ūkio ministerijoje dirbę energetikos specialistai, kitaip tariant, jie buvo išvaikyti. Paskui buvo pakeisti visų strateginių energetikos įmonių, kai kurių energetiką kontroliuojančių įstaigų vadovai, kaip antai Valstybinės energetikos inspekcijos. Atsilaikė tik AB "Lietuvos dujos" vadovas.

Naujieji vadovai buvo skiriami griežtai partiniu principu, jie neturėjo reikiamos patirties ar kvalifikacijos šioje srityje, be to, jiems buvo skiriamas gerokai didesnis atlyginimas, nei gaudavo uždaromos IAE vadovai.

Kai kuriose įmonėse dėl reorganizavimo specialistai iš darbo išeina patys, taip atsitiko AB "Lietuvos energija" ir Lietuvos elektrinės pertvarkymo atveju.

Daugelį labai nustebino energetikos veteranų, patyrusių specialistų, didžiausių elektrinių vadovų skubūs ir nepaaiškinami pakeitimai. Pasirodo, šiuose objektuose gali dirbti ir neprofesionalai.

Specialistai nereikalingi

Bet juk ir neveikianti atominė elektrinė yra labai pavojingas objektas, o jos eksploatavimo sustabdymas yra brangus, ilgas ir labai sudėtingas procesas.

Atleidus ar pakeitus patyrusius specialistus neabejotinai gali daugėti nekokybiško darbo rengiant teisės aktų projektus, vėluojama įgyvendinti strateginius projektus ir priimtus įstatymus, taip pat padaugėti sutrikimų ir avarijų gaminant arba perduodant energiją. Ir tokia tikimybė visada išliks, jeigu taip bus elgiamasi su specialistais.

Aišku viena - visi tikrai negalėjo būti blogi. Taigi, jeigu jie, iki tol gerai ir atsakingai dirbę, staiga tapo nereikalingi, peršasi mintis, kad mūsų šaliai šiuo sunkiu ir sudėtingu laikotarpiu išmanančių, nuoširdžiai ir dorai dirbančių, turinčių daug žinių bei patirties vadovų ir specialistų visiškai nereikia.

Tai kokių tuomet reikia - negi tik savų ar paklusnių, o gal remiančių partijas finansiškai ar dar kokių?

Visų lygių profesionalūs energetikai vadovai ir specialistai tapo atskirti nuo energetikos. Beveik nebendraujama su šios srities mokslininkais, Lietuvos energetikos institutu, nepaisoma net autoritetingų specialistų nuomonės. Tai bene pirmasis tokio pobūdžio ir masto reiškinys Lietuvos energetikos istorijoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Be to, samdomi net ir labai brangūs užsienio konsultantai dažniausiai taip pat nėra energetikai ir ne visada gali tinkamai įsigilinti į šakos specifiką ar ją suprasti.

Pavojinga suirutė

Nejaugi tie, kurie entuziastingai griebėsi reguliuoti energetikos eismą, nesuvokė, kad keliant suirutę negalima užmaskuoti savo nesugebėjimo dirbti. Tuo metu darbo yra labai daug, o jie juda apgailėtinai lėtai. Prisiminkime, kiek užtruko nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" likvidavimas. O gal reikėjo bent jau pamėginti šią bendrovę reorganizuoti - taip būtų buvę sutaupyta daug brangaus laiko, atlikta gerokai daugiau darbų, taigi dabar kiltų kur kas mažiau įvairiausių problemų tiek dėl naujų atominių elektrinių statybos projektų kaimynėse šalyse, tiek dėl kai kurių regioninių partnerių abejonių, tiek dėl strateginio investuotojo pasirinkimo.

Seniai reikėjo daug daugiau tartis ir intensyviau bendradarbiauti su mūsų kaimynais, besirengiančiais statyti Baltijsko ir Astravo atomines elektrines, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, kad neliktume atominių elektrinių apsuptyje, arba kad jos būtų statomos bent modernesnės ir saugesnės.

Be jokios abejonės, Lietuvai gyvybiškai ir labai skubiai reikalingas suskystintų gamtinių dujų importo terminalas. Įvertinant jo svarbą ir sunkią dabartinę ekonomikos padėtį reikėtų daugiau mąstyti ir apie bendro terminalo statybą Latvijos pajūryje. Tai būtų ne tik pigiau, patogiau ir saugiau, bet gal net greičiau, nes Latvijos pajūrio zona yra ilgesnė, o tai labai svarbu parenkant vietą terminalui, be to, yra požeminės gamtinių dujų saugyklos, sujungti šalių dujotiekiai, tikėtina Europos Sąjungos parama.

Daug rimčiau bei sparčiau reikėtų įgyvendinti Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančius dujotiekį bei aukštos įtampos elektros perdavimo tinklus, nepamirštant ir elektros energijos jungties su Švedija, taip pat Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros.

Svarbiausia, jog pernelyg menkai pasistengta, kad kuo mažiau būtų sunaudojama nuolat brangstančių gamtinių dujų, šildymui naudojant kur kas pigesnį vietinį kurą. Beveik nieko nenuveikta dėl daugiabučių renovacijos. Tuo metu kaimynėse valstybėse - Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose, kur lėšos buvo skiriamos gyvenamiesiems namams šiltinti, o ne kompensacijoms už būsto šildymą, šių problemų jau nebeliko.

Žinoma, sunku ką nors nuveikti išvaikius beveik visus svarbiausių įmonių ir įstaigų patyrusius bei profesionalius darbuotojus, vadovus ir specialistus. Bet pirmiausia reikėtų nusistatyti prioritetus, pradėti nuo svarbiausių problemų ir spręsti jas nedelsiant.

Bet užuot sutelkę visas jėgas ir greičiausiai bei pigiausiai ėmę įgyvendinti strateginius projektus, valdantieji švaisto laiką ir vargano biudžeto lėšas nereikalingam reorganizavimui, įvairioms sumaištims, patyrusių specialistų kaitai, didžiulėms išeitinėms išmokoms, o mūsų energetinis saugumas, esant tokiam požiūriui, kol kas lieka tik miražas. Ar kas nors už tai atsakys?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"