TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip skaičiuojama dujų kaina – paslaptis

2015 07 16 6:00
Pagal naftos kainų agentūros „Platts“ informaciją, 2015 metų birželį dujų kaina buvo 19,21 euro/MWh. Tuo metu „Litgas“ energijos gamintojams taikoma dujų kaina yra didesnė kaip 30 eurų/MWh. LŽ archyvo nuotrauka

Privaloma tvarka nustatytą dujų kiekį iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo perkantys elektros energijos ir šilumos gamintojai įtaria, kad dujos jiems parduodamos kur kas didesne negu rinkos kaina, kuri pastarąjį pusmetį gerokai nusirito žemyn.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Jungtinės Karalystės „National Balancing Point“ (NBP) gamtinių dujų biržos indeksas, į kurį atsižvelgiama nustatant dujų kainą, nukrito net 46 proc., tačiau Lietuvos energijos gamintojams ir antrąjį pusmetį palikta praėjusių metų kaina, nors viešai žadėta ją peržiūrėti kas ketvirtį.

Paskirtas tiekėjas „Litgas“ ir Kainų komisija teisinasi, kad dujų kainos formulę sudaro ne tik NPB indeksas, bet ir kitos dedamosios. Tačiau kurios ir kokio dydžio tos dedamosios, valstybinis pardavėjas ir jo valstybinis prižiūrėtojas visuomenei atsisako atskleisti. Esą UAB „Litgas“ ir Norvegijos koncerno „Statoil“ sudarytoje dujų tiekimo sutartyje numatyta dujų pirkimo kainos formulė yra konfidenciali.

Vyriausybės nutarimu minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis, kurio reikia stabiliai SGD terminalo veiklai palaikyti dirbant minimaliu režimu, siekia 502 mln. kubinių metrų dujų, arba 5 mln. MWh per metus. „Litgas" šį dujų kiekį šiemet paskirstė keturiasdešimčiai reguliuojamų elektros ir šilumos energijos įmonių.

Permoka šilumos vartotojai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ teigė, jog įtarimai, kad „Litgas“ šilumos gamintojams tiekia dujas gerokai didesne negu rinkos kaina, kelia didelį susirūpinimą. „Įtariama, kad bendrovė „Litgas“ nesąžiningai vykdo vienintelio, valstybės paskirto, SGD terminalo dujų tiekėjo funkcijas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepakankamai prižiūri šios bendrovės veiklą“, - dėstė jis.

Pasak V. Stasiūno, neindeksuotos SGD terminalo dujų kainos atsiliepia įmonių, turinčių prievolę pirkti gamtines dujas, produkcijos savikainai ir daro tiesioginę įtaką šilumos kainai. „Iš šilumos tiekimo bendrovių atimta galimybė mažinti šilumos ir karšto vandens kainas“, - pabrėžė jis.

LŠTA duomenimis, 2015 metais šilumos tiekimo įmonėms paskirtas būtinas pirkti SGD terminalo dujų kiekis siekia 2,8 mln. MWh. Tikėtina, jog pusė numatyto kiekio jau nupirkta.

V. Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl trečiojo ketvirčio dujų kainos turėjo būti priimtas iki liepos 1 dienos, tačiau to nepadaryta. Kainos indeksavimas dabar įmanomas tik paskutinį šių metų ketvirtį. „Jei ketvirtąjį ketvirtį SGD terminalo dujų kaina bus sumažinta, miestuose, kuriuose šilumai gaminti naudojamos gamtinės dujos, šilumos kaina mažės“, - svarstė V. Stasiūnas.

Jo nuomone, siekiant socialinio teisingumo ir vykdant Šilumos ūkio įstatyme numatytą prievolę gaminti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, pirmąjį pusmetį įmonei „Litgas“ permokėtos lėšos turi būti grąžintos šilumos vartotojams.

AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa LŽ sakė, kad jų įmonei 2015 metais paskirtas 312 tūkst. MWh būtinas SGD terminalo dujų kiekis. Pirmąjį pusmetį „Panevėžio energija“ iš „Litgas“ jau nupirko 55 proc. (171,5 tūkst. MWh) nustatyto metinio kiekio. „Jei kitą pusmetį ar paskutinį ketvirtį pigtų gamtinės dujos, perkamos iš „Litgas“, mažėtų ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina“, - tvirtino P. Diksa.

AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus LŽ minėjo, kad iš 2015 metais „Klaipėdos energijai“ paskirto 197 tūkst. MWh būtino SGD terminalo dujų kiekio, įmonė jau nupirko 102 tūkst. MWh. Paklaustas, kaip atsilieptų bendrovės veiklos rezultatams, jeigu dujų kaina iš SGD terminalo antrąjį pusmetį ar bent paskutinį ketvirtį būtų sumažinta, jis atsakė, kad rezultatams tai didelės įtakos neturėtų, tačiau vartotojai naudą pajustų iš karto. „Mažėtų šilumos kaina, nes ji perskaičiuojama kas mėnesį pagal faktines praėjusio laikotarpio dujų kainas. Prasidėjus šildymo sezonui nepriklausomi šilumos tiekėjai dėl menkesnės konkurencijos greičiausiai kels parduodamos šilumos kainas, tad tikėtina, kad dujų kainų sumažėjimas šiek tiek atpigintų ir perkamą šilumą“, - LŽ aiškino K. Jonkus.

Žadėjo keisti kas ketvirtį

Šių metų liepos 9 dieną Kainų komisija suderino valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ antrinės įmonės „Litgas" prognozuojamos gamtinių dujų įsigijimo kainos energijos gamintojams nustatymo tvarkos pakeitimus. Pagal naująją tvarką dujų kainos galės būti perskaičiuojamos, kai rinkoje jos svyruos ne 10 proc., kaip buvo iki šiol, o 3 procentais.

„Litgas“ nustatyta ir Komisijos patvirtinta dujų kaina energijos gamintojams 2015 metais yra 29,04 euro už megavatvalandę (euro/MWh), arba 302,04 euro už 1000 kubinių metrų pagal standartinį kaloringumą. Kartu su kitais mokesčiais ji siekia daugiau kaip 30 eurų/MWh.

Vytautas Stasiūnas: "Pirmąjį pusmetį įmonei „Litgas“ permokėtos lėšos turi būti grąžintos šilumos vartotojams." / LŽ archyvo nuotrauka

„Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus šių metų pradžioje kalbėjo, kad yra numatyta galimybė pirkimo kainą, kai ji tarptautinėje rinkoje nuolat kinta, peržiūrėti kas ketvirtį ir, esant didesniam kaip 10 proc. faktinės kainos nukrypimui nuo prognozuotos, atitinkamai koreguoti nuo ateinančio ketvirčio pradžios. LŽ duomenimis, NBP kainų indeksas nuo šių metų pradžios nukrito 46 procentais. Tačiau „Litgas“ savo klientams vis dar taiko dujų kainas, atitinkančias metų pradžios indeksą.

Pagal naftos kainų agentūros „Platts“ viešai skelbiamą informaciją apie NBP kainas, 2015 metų birželį dujų kaina buvo 19,21 euro/MWh. Tuo metu „Litgas“ energijos gamintojams taikoma dujų kaina yra didesnė kaip 30 eurų/MWh.

Kainų formulės neatskleidžia

Į LŽ klausimą, kokio dydžio viršpelnį bendrovė „Litgas“ sukaupė ar galėjo sukaupti parduodama dujas gerokai brangiau, negu šios kainavo iš tikrųjų, Kainų komisija atsakė, kad „Litgas“ gamtines dujas importavo net brangiau, nei pardavinėjo jas energijos gamintojams pagal nustatytą kainą.

Komisijos duomenimis, šiuo metu „Litgas“ yra patyrusi 2,35 mln. eurų nuostolį. Ateityje dujų kainos galės būti perskaičiuojamos, jei rinkoje jų kaina svyruos 3 proc., bet vartotojams nesirengiama grąžinti permokos už praėjusį laikotarpį (2015 sausį-birželį), kai dujos galbūt buvo parduodamos didesne negu rinkos kaina.

Kainų komisijos LŽ atsiųstame atsakyme nurodoma, kad „Litgas“ nereikėjo peržiūrėti dujų kainų kas ketvirtį, nes jos nebuvo sumažėjusios iki 10 procentų. Esą tam turėjo įtakos ne vien NBP indeksas, bet ir kiti veiksniai, kurių atskleisti nevalia.

„Litgas“ ir Norvegijos koncerno „Statoil“ sudarytoje dujų tiekimo sutartyje numatyta dujų pirkimo kainos formulė Komisijai žinoma, tačiau yra konfidenciali. Ją sudaro ne tik NPB indeksas, bet ir kitos dedamosios. „Litgas“ importuojamų gamtinių dujų kaina 2015 metų pirmąjį pusmetį buvo net didesnė nei Komisijos nustatyta gamtinių dujų pardavimo kaina 2015 metams, tačiau nesiekė 10 proc. ribos, todėl ir nebuvo keičiama“, - tikino Kainų komisija.

LŽ atsiųstame atsakyme teigiama, jog metams pasibaigus „Litgas“ įvertins visų metų importuojamų gamtinių dujų kainų svyramus. Jei lėšų iš vartotojų (energijos gamintojų) būtų surinkta daugiau, šia suma atitinkamai būtų mažinama prognozuojama 2016 metų gamtinių dujų pardavimo kaina.

Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, gamtinių dujų kainos perskaičiavimas atliekamas metams pasibaigus, o jeigu jos svyruoja daugiau kaip 3 proc., – per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pradžios.

Skaičiuoja nuostolį

„Litgas“ generalinis direktorius D. Tučkus LŽ sakė, kad NBP indekso vertė per 6 šių metų mėnesius sumažėjo ne 46 proc., o 22 proc. (lyginant 2015 metų sausio ir birželio ateities sandorių kainas). Be to, importuojamų dujų kaina, nors ir susieta su NBP indekso verte, nėra jai lygi.

„Litgas“ energijos gamintojams tiekiamų dujų įsigijimo kaina nustatoma įskaičiuojant praėjusių 12 mėnesių NBP duomenis ir 12 mėnesių ateities sandorių NBP biržoje vertę. Tai yra į metų pradžioje skaičiuotą prognozuojamą įsigijimo kainą (29,04 euro/MWh) jau buvo įskaičiuotas šis NBP indekso vertės sumažėjimas. Prognozuojamą dujų įsigijimo kainą skaičiuojame kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Iki dabar nuokrypiai nuo metų pradžioje nustatytos prognozuojamos dujų įgijimo kainos siekė 1-2 procentus. Tai gerokai mažiau, nei buvo nustatytos ankstesnės perskaičiavimo ribos“, - dėstė D. Tučkus.

Jis patvirtino, kad šiuo metu „Litgas“ nuostolis siekia 1,5 mln. eurų, ir jį lėmė reguliuojama veikla, kitaip sakant, kiek didesnė nei pirmąjį pusmetį energijos gamintojams taikyta prognozuojama dujų įsigijimo kaina.

D. Tučkaus teigimu, jeigu taikoma prognozuojama kaina būtų didesnė negu rinkos, ši permoka būtų grąžinama kitais metais mažinant „Litgas“ tiekimo kainą. „Litgas“ patirti nuostoliai dėl kainų svyravimų analogiškai irgi būtų įskaičiuojami vertinant kitų metų „Litgas“ tiekimo kainą. „Šiuo metu tiekimo kaina yra 1,23 euro/MWh, iš jos kapitalo grąža (pelno marža) sudaro 0,24 euro/MWh. Kiekvienais metais ji derinama ir tvirtinama Kainų komisijoje“, - pridūrė D. Tučkus.

Žvelgdamas į ateities sandorių kainas, pagal kurias skaičiuojamos įsigijimo kainos ir kurios esą geriausiai parodo rinkos prognozes, „Litgas“ vadovas didelių pokyčių nuo metų pradžios prognozių nemato. „Tam turi įtakos ir metų pradžioje apribota gamtinių dujų gavyba Europoje“, - LŽ sakė jis.

SKAIČIAI

Šiemet „Litgas“ 5 mln. MWh SDG išdujinamų dujų privaloma tvarka paskirstė 40-iai reguliuojamų elektros ir šilumos energijos įmonių. Daugiausia jų teko didiesiems gamintojams: AB „Lietuvos energijos gamyba“ – 2,305 mln. megavatvalandžių (MWh), UAB „Vilniaus energija“ – 1,234 mln. MWh, AB „Panevėžio energija“ – 312 tūkst. MWh, UAB Kauno termofikacijos elektrinei – 252 tūkst. MWh, AB „Klaipėdos energija“ - 197 tūkst. MWh, UAB „Litesko“ - 134 tūkst. MWh, VĮ „Visagino energija“ – 112 tūkst. MWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"